Raseiniuose savo mažamečio sūnaus Justo vardu registruotame bute gyvenanti Jurgita Vaitekūnienė jau yra išgyvenusi savo vyro mirtį, šiuo metu sveiksta po sunkios ligos. Bet jos laukia dar viena kova. Moters manymu, iš jos nori atimti sūnų.
Prieš aštuonerius metus J.Vaitekūnienė neteko
savo motinos. Ištekėjusi mergina šeiminiu gyvenimu ilgai džiaugtis negalėjo: 2005 m. balandžio 12 d. per eismo įvykį, važiuojant iš Ispanijos per Vokietiją, žuvo jos vyras Vaidas Vaitekūnas. Tuo metu 23 metų mergina liko viena su dvejų dar neturinčiu sūneliu Justu.
Likimo pirštas
Likimo išdaigos nesibaigė. 2006 m. vasarą J.Vaitekūnienę užklupo sunki liga - meningoencefalitas. Ligos padariniai privertė jauną moterį iš naujo mokytis vaikščioti, kalbėti.
“Po vyro mirties Jurga augino Justą, dirbo, - pasakojo merginos tėvas Antanas Barčas. - Reikėjo gyventi, bet po metų susirgo”.
Išgirdusi tėvo žodžius, šalia sėdinti Jurgita negali sulaikyti ašarų. “Paliečiau skaudžius gyvenimo įvykius, - paaiškino jos tėvas. - Jai labai sunku tai prisiminti. Susirgę tokia liga, kiti miršta per keletą dienų. Esame labai dėkingi Kauno medikams”.
Šiuo metu raseiniškė sveiksta, tai pripažįsta ir medikai. Šį rugpjūtį VĮ Palangos reabilitacijos ligoninės Neurologijos departamento specialistai konstatavo, kad pacientės būklė gerėja, stiprėja raumenų jėga. Mergina kalba ir, naudodamasi tam tikrais prietaisais, vaikšto.
Nepasidalija anūko
J.Vaitekūnienei susirgus, vaiko globėju tapo A.Barčas. Nuo tada ir prasidėjo vargai.
“Globėjais taip pat norėjo tapti žuvusio vyro tėvai, - pasakojo A.Barčas. - Pernai jie pasinaudojo tuo, kad vienu metu vartojau raminamuosius vaistus. Jiems buvo skirta laikina vaiko globa. Bet juk nesu vienintelis, kuris vartojo raminamuosius, - mokytojai, gydytojai juos saujomis ryja”.
A.Barčas pasakojo, jog laikinieji globėjai jam grasino, esą jis daugiau anūko gyvenime nematys. Šiais metais šeima visai atsitiktinai sužinojo, kad Raseinių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyboje jau rengiami dokumentai dėl Justo atskyrimo nuo motinos.
J.Vaitekūnienės tėvas mėgino aiškintis situaciją, tačiau vizitai į Vaiko teisių tarnybą buvo bevaisiai - kiekvienąkart vyras buvo išprašomas lauk aiškinant, kad jis neturi jokių įgaliojimų domėtis anūko reikalais. Niekas nieko neaiškino ir Justo motinai.
Tik rašte Raseinių rajono apylinkės teismui buvo nurodyta, kad Justo senelis, pareiškėjas Stanislovas Vaitekūnas, prašo atskirti vaiką nuo motinos, nes, jo įsitikinimu, jos sveikatos būklė yra sunki. Esą dėl ligos moteris ne tik negali pati rūpintis savo sūnumi, bet ir savimi.
Parūpo ne vaikas, o butas
Tuo tarpu A.Barčą tokie pareiškimai skaudina. “Jurga intensyviai gydėsi netgi už savo pinigus, - sakė jis. - Dabar atrodo, kad ji yra kaltinama tuo, jog nespėjo pasveikti. O tada, kai iš manęs atėmė globą, buvau kaltinamas, jog sergu”.
Jo įsitikinimu, Jurgita vaiku pasirūpinti gali. “Ji gyvena viena, pati savimi pasirūpina, - apie savo dukrą pasakojo A.Barčas. - Savaitgaliais Justą juk prižiūri. Ji netgi prižiūri du kaimynės vaikus, kuriems 6 ir 8 metai”.
J.Vaitekūnienė šiuo metu gyvena bute, kuris yra pirktas mažojo Justo vardu. “Manome, kad šiame ginče veikia ir išskaičiavimai dėl turtinių reikalų, - savo mintimis dalijosi A.Barčas. - Kadangi buvo pinigų, nupirkome butą Justo vardu, kad nebūtų iššvaistyti jo tėvo pinigai. Bute dabar ir gyvena jo mama. Jeigu Vaitekūnai prisiteis nuolatinę vaiko globą, jie galės visiškai valdyti jo turtą”.
Turtinius interesus neigia
Paklaustas, kas labiau rūpi - vaikas ar butas, į teismą dėl vaiko globos teisių kreipęsis S.Vaitekūnas neigė, kad atskyrimo nuo motinos siekia dėl turto.
“Problemų nekeliu, - sakė jis. - Yra įstatymai, viską daro Vaiko teisių apsaugos skyrius. Pretenzijų niekam neturiu, su Jurga labai gerai sutariame. Įstatymas labai žiauriai vadinasi. Nenoriu jokio turto - ten jau toks jų mąstymas. Tiesiog laikina globa gali būti dvejus metus, vėliau kažką turi performinti”.
Penkiametis J.Vaitekūnas pripažino, kad pasiilgsta mamos ir norėtų pas ją gyventi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą