Lietuvoje 100 vyrų tenka 115 moterų

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 1799,4 tūkst. moterų - 232,4 tūkst. daugiau nei vyrų. Moterys sudarė 53,5 proc. visų gyventojų, o 100 vyrų teko 115 moterų. ES valstybėse 100 vyrų teko 105 moterys. Iš ES šalių daugiausia moterų 100 vyrų teko Estijoje,
Latvijoje (po 117) ir Vengrijoje (111). Airijoje, Maltoje, Švedijoje ir Graikijoje gyventojų sudėtis pagal lytį beveik vienoda - 100 vyrų teko 100-102 moterys. Daugiau duomenų pateikiama Statistikos departamento išleistame leidinyje "Moterys ir vyrai Lietuvoje 2007 m." - moterų ir vyrų išsilavinimą, sveikatą, užimtumą ir nedarbą, darbo užmokestį, verslą, dalyvavimą valstybės valdyme ir kitur.

Lietuvoje pernai į savivaldybių tarybas išrinktos moterys sudarė 22 proc. visų išrinktųjų, o išrinktų į Seimą dalis padidėjo nuo 7 proc. 1992 m. iki 22 proc. 2004 m. Keturioliktojoje Vyriausybėje ministrės, viceministrės, ministerijų valstybės sekretorės sudaro beveik trečdalį.

Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, pernai 38 proc. visų vadovų (teisės aktų įstatymų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų) sudarė moterys, 2006 m. - 40 proc. Pernai moterys sudarė 72 proc. valstybės tarnautojų (be statutinių), iš jų - 60 proc. politinio (asmeninio) pasitikėjimo, tačiau 68 proc. įstaigų vadovų buvo vyrai.

Pernai vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą turėjo 91,5 proc. 20-24 metų amžiaus moterų ir 86,5 proc. šio amžiaus vyrų, o ES šalyse - atitinkamai 80,8 ir 75,4 proc.

2007-2008 mokslo metų pradžioje universitetuose ir kolegijose merginos sudarė 60 proc. studentų. Universitetų pagrindinėse studijose verslą ir administravimą studijuojančios merginos sudarė 68 proc., pedagogiką - 75, socialines paslaugas ir paslaugas asmenims - 83, sveikatos priežiūrą - 81 proc. studijuojančiųjų. Daugiausia merginų studijavo socialinių paslaugų (90 proc.), sveikatos priežiūros (82 proc.), mokytojų rengimo ir pedagogikos (78 proc.) disciplinas.

Pernai aukštosios mokyklos parengė 43,1 tūkst. aukštojo mokslo specialistų, iš jų 67 proc. sudarė moterys. Tarp įgijusiųjų bakalauro ir magistro laipsnius moterys sudarė 66, daktaro mokslo laipsnius - 61 proc. Universitetuose moterys sudarė 49, kolegijose - 70 proc. visų dėstytojų. Tarp tyrėjų, dalyvaujančių mokslo tiriamojoje veikloje, moterys sudarė 53 proc., o tarp habilituotų daktarų jų tebuvo 17 proc.

Pernai moterų užimtumo lygis Lietuvoje buvo 62,2 proc., vyrų - 67,9, o ES valstybėse - atitinkamai 58,3 ir 72,5 proc. Didžiausias moterų užimtumo lygis buvo Danijoje (73,2 proc.), Švedijoje (71,8), Suomijoje (68,5), vyrų atitinkamai - Nyderlanduose (82,2), Danijoje (81), Kipre (80), Airijoje (77,4) ir Jungtinėje Karalystėje (77,3).

Moterų ir vyrų nedarbo lygis Lietuvoje pernai buvo vienodas - 4,3 proc. Mažiausias moterų nedarbo lygis buvo Nyderlanduose (3,6 proc.), Airijoje, Danijoje (4,2), didžiausias - Graikijoje (12,8), Slovakijoje (12,7), Ispanijoje (10,9).

Lietuvoje moterų vidutinis valandinis darbo užmokestis 16 proc. mažesnis už vyrų, ES valstybėse narėse - 15 proc. Didžiausias moterų ir vyrų vidutinio valandinio darbo užmokesčio skirtumas buvo Kipre (24 proc.), Slovakijoje, Vokietijoje (22).

Pernai Lietuvoje moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 77,2, vyrų - 64,9 metų, o ES šalyse - atitinkamai 81,5 ir 75,4 metų. Moterys ES valstybėse gyvena vidutiniškai 6 metais ilgiau nei vyrai. Pernai didžiausias skirtumas buvo Lietuvoje - 12, Estijoje, Latvijoje - 11, Slovakijoje - 8 metai.

Eltos inf.