Lietuvos kariai grįžo, karas tęsiamas

Lietuvos kariai grįžo, karas tęsiamas

Penktadienį aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje vyko Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės veiklą užbaigusių karių (PAG-17) sutikimo ir apdovanojimo ceremonija. Šiuo renginiu oficialiai pažymėta aštuonerius metus trukusio Lietuvos karo Afganistane pabaiga, kuriam šalis išleido apie 400 mln. litų. Ir tai dar ne pabaiga. Maždaug 100 Lietuvos atstovų ten dar liko, jų išlaikymui dar reikės keliolikos milijonų litų.

J.Oleko optimizmas

Renginyje pompastiškas kalbas susirinkusiems kariams, užsienio šalių ambasadoriams, Seimo nariams bei kitiems svečiams rėžė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius. Anot jų, Lietuva sėkmingai įvykdė jai iškeltus tikslus ir padėjo sustiprinti demokratiją Afganistane, užtikrino saugumą toje šalyje, vietiniai gyventojai už okupaciją esą labai dėkingi. Tiesa, J.Olekas pripažino, kad neapsieita ir be kraujo praliejimo: buvo ne tik sužeistų mūsų karių, bet ir vienas žuvęs - 2008 metais nuo šūvio iš stovyklą apsupusių protestuotojų žuvo seržantas Arūnas Jarmalavičius. Taip pat prisimintas bei tylos minute pagerbtas ir žuvusysis Kosove - ketvirtadienį ten galvą padėjo muitininkas Audrius Šenavičius.

Vadovavimą NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų Goro provincijos atkūrimo grupei Afganistane Lietuva pradėjo 2005 m. birželį. Tai buvo bendras karių ir civilių projektas. Jį įgyvendindama Lietuva drauge su kitomis užsienio šalimis - Danija, Gruzija, Islandija, Japonija, JAV, Kroatija ir Ukraina - padėjo Afganistano valdžiai plėsti įtaką Goro provincijoje, užtikrino Goro provincijos saugumą. Bent jau oficialiai tokie nuopelnai skelbiami. J.Olekas išreiškė viltį, kad kariniai veiksmai Afganistane nebeatsinaujins.

Mūsiškiai užsibus

Per misijos laikotarpį PAG iš viso tarnavo daugiau nei 2,5 tūkst. Lietuvos karių. Tai, kad daugiau PAG grupių nebebus, nereiškia, kad Lietuva visiškai traukiasi iš okupuoto krašto. Kaip „Respublikai“ sakė J.Olekas, misiją Afganistano pietuose NATO operacijoje tęs Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgos ir Afganistano sraigtasparnių pilotus rengianti Lietuvos vadovaujama oro pajėgų mokymo grupė. Taip pat liks štabų karininkai bei kariai, kurie rūpinasi kitų karių aprūpinimu.

„Ta misija dar tęsis 2014 metais. O kaip bus toliau - priklausys nuo to, kokius susitarimus pasirašysime su naująja Afganistano valdžia. Iš viso Afganistane dabar likę mažiau nei 100 mūsų žmonių“, - sakė J.Olekas.

Nepigus karas

Jis priminė, kad Lietuva Afganistanui palieka savo karinę bazę, kurią Vyriausybė nusprendė dovanoti Afganistano nacionalinės armijos batalionui. Ji lietuvių buvo pastatyta 2005-aisiais. Viso paliekamo įsigijimo vertė viršija 32 mln. litų, o likutinė - 15 mln. litų.

Pasak J.Oleko, visa misija Afganistane kainavo apie 400 mln. litų. Dar apie 17 mln. litų išleido Užsienio reikalų ministerija - medeliams sodinti, mokykloms steigti, elektrinėms statyti ir t.t. Palyginimui: šiemet iš šalies biudžeto Prezidentūros išlaikymui skirta 16,66 mln. litų, Seimo - 92,2 mln. litų, Vyriausybės - 31,64 mln. litų. Kitaip tariant, už pinigus, išleistus vien Afganistane, tris svarbiausias Lietuvos institucijas galėtume išlaikyti beveik trejus metus. Tiesa, tai dar ne visos išlaidos. Pinigų reikės ir Afganistane pasilikusiems lietuviams išlaikyti.

„Kiek - galėsiu pasakyti vėliau. 2014 metai gali būti nebe visai pilni. Gal tam reikės keliolikos milijonų - gerokai mažiau nei iki šiol“, - sakė ministras. Be to, anot jo, ir toliau Užsienio reikalų ministerija tęs civilinių projektų vykdymą.

Buvo ir nepatenkintų

Paklaustas, ar tikrai į svetimus karius afganai žiūrėjo ne kaip į okupantus, o vos ne kaip į filantropus, J.Olekas užtikrino, kad panašiai ir buvo.

„Iš tikrųjų absoliuti, didžioji dauguma žmonių žiūri palankiai. Kiek man teko bendrauti, susitikti įvairių renginių metu, kai artimai bendravome, didžioji dauguma žmonių iš tikrųjų buvo dėkingi, dėkojo. Vienas kitas, aišku, yra ir nepatenkintas ar išreiškia kitokią nuomonę“, - tvirtino J.Olekas.

Zigmas STANKUS, SSRS-Afganistano karo veteranas:

Pastarojo karo Afganistane šalininkai tvirtina, esą NATO pajėgos padėjo šalyje užtikrinti saugumą, demokratiją ir t.t. Tačiau jokia demokratija ten nekvepia. Ir niekada nekvepės. Antras dalykas - po NATO pajėgų išvedimo Afganistane paaštrės partizaninis karas. Jis vyksta nuolat, o pasitraukus NATO pajėgoms dar paaštrės. Analitikai prognozuoja, kad to galima laukti kitų metų pavasarį ar vasarą. Jei pavyks talibams, jie grįš į valdžią, jei ne - karas tęsis, tačiau žmonės ten niekada neapsiramins.

Puštūnai yra įžeisti. Jie Afganistaną kaip valstybę sukūrė, o dabar yra nustumti nuo valdžios, kurią turėjo 200 metų. Savaime aišku, valdžią jie bandys susigrąžinti.

Okupantai Afganistane niekada ilgai neišsilaikė ir neišsilaikys. Yra geras posakis, tinkantis šiai šaliai. Sako, kad ten yra bardakas. Bet tenykštis bardakas nėra netvarka, o yra tam tikra tvarka. Mūsų akimis žiūrint atrodo, kad ten - netvarka, o vietiniams tai yra tvarka. Ir kai mes bandome ją tvarkyti, savaime aišku, kad mums išėjus jie ir vėl bandys grąžinti savąją tvarką.

Į mūsų ir kitų šalių karius afganai žiūri kaip į okupantus. Be to, jiems vadovauja amerikiečiai, kurie, vietinių nuomone, yra netikėliai. Tačiau mes visada veliamės į svetimus karus: ką mums, kvaileliams, sako, tą ir darome, puolame vykdyti svetimą valią.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder