- Anksčiau tokių atvejų nebuvo, nes nebuvo taikytas Baudžiamojo kodekso straipsnis „Prekyba poveikiu“. Turiu atkreipti dėmesį, kad šis straipsnis labai slidus, nes prokurorams mažiau reikia įrodinėjimo. Čia teisiniai dalykai - jeigu tą straipsnį būtinai reikia pritaikyti, tegul teisėsauga ir taiko. Bet labai nesinorėtų, kad jis taptų tam tikru įrankiu greitam efektui sukelti. Pastaruoju metu matau labai pavojingą tendenciją, kad tą „prekybą poveikiu“ bandoma perkelti, pritaikyti teisės aktų rengimo sistemai. Sukeltas įspūdis, kad visi įstatymai perkami ir parduodami. Iš tikrųjų tai netiesa.
Aš kalbėjausi ir su generaliniu prokuroru, ir su kitų institucijų vadovais, su teisininkais - labai nesinorėtų, kad kalbant apie korupcinę statistiką būtų sugriauta visa teisinė sistema. Pradėkime nuo to, kas yra Parlamentas - tai yra konstitucinės sąrangos dalis, kuri užtikrina demokratinį valstybės pamatą. Tai jeigu jau čia įstatymai perkami ir parduodami, tai kas vyksta kitur, ką gali galvoti paprastas žmogus?
- Prokuroras Justas Laucius sakė, kad klausimų turi dar ne vienam Seimo nariui. Iš tiesų turbūt kiekvienas jaučia nerimą, ar dėl įstatymų balsavo teisingai, kad nebūtų siejamas su galimu nusikaltimu?
- Pasižiūrėkime į konkrečius 3 įstatymus, kurie minėti viešojoje erdvėje. Pelno mokesčio įstatymas šiandien galioja, pasirašytas prezidentės. Kai paklausiau prokuroro, gal reikia stabdyti tas įstatymo pataisas, jeigu jos priimtos esant neteisėtam poveikiui Seimo nariams, nors galbūt ne visi Seimo nariai žinojo ir sąmoningai dalyvavo tame procese, atsakymas buvo: „Ne, viskas gerai su tuo įstatymu.“ Beje, noriu atkreipti dėmesį, kad Pelno mokesčio įstatymo keitimas buvo europinės direktyvos privalomas perkėlimas, tai klausimų, kaip iš tiesų tada reikėjo balsuoti, kyla labai daug.
Kredito unijų įstatymas buvo svarstomas, aš papildomai grąžinau STT įvertinti, kad nepridarytume klaidų, kai viešojoje erdvėje buvo pateikta apie galimą buvusio Seimo nario Eligijaus Masiulio poveikį. Iš STT gavau atsakymą, kad įstatymo projektas, kurį Seimas ruošėsi priimti, yra tvarkingas. Taip, buvo dar ir alternatyvus projektas, bet komitetas jį svarstyti atsisakė - ta stadija buvo seniai užbaigta.
Kelias Vilnius-Utena kelia dar daugiau klausimų. Iš viešojoje erdvėje esančios informacijos atrodo, kad E.Masiulį norėjo paveikti, kad stabdytų procesą ir organizuotų balsavimą prieš. Iš Vytautui Gapšiui suformuluotų dalykų atrodo, kad blogai elgėsi jis, bet jis balsavo už projektą ir visa valdančioji dauguma balsavo už. Tuomet Seimo nariams tampa neaišku, kaip jie turėjo elgtis. Jeigu aš būčiau balsavusi prieš, gal irgi būčiau netiesiogiai dalyvavusi poveikyje? Balsuoti už irgi buvo blogai?
- Bet reikės dirbti toliau - ar balsuodamas pagal sąžinę gali būti tikras, kad nepadedi vykdyti nusikaltimo?
- Įstatymų leidybos procesui negali būti trukdoma. Normalioje teisinėje valstybėje (tai sako ir mūsų įstatymai), jeigu pamatoma, kad daromas nusikalstamas veiksmas ir tai liečia visuomenės poreikius plačiau, nes įstatymai galioja visiems Lietuvos gyventojams, turi būti imamasi visų priemonių, kad tas veiksmas neįvyktų.
Šitie korupciniai atvejai neeiliniai, jeigu jie buvo. Aš nelendu į svarstymus - pirko ar nepirko, ėmė ar neėmė pinigus. Gal ir ėmė, bet turi būti labai aiškiai paaiškinta už ką. Esmė labai paprasta - jeigu yra informacija, kad yra tariamasi dėl tokio įstatymo, dėl jo kažkam turi būti atlyginama, ir kiti Seimo nariai gali netiesiogiai, net nežinodami, dalyvauti kažkokiame procese, turi būti iš karto vykdomas užkardymas.
Priemonių turime - tam yra spec. raštinės, taip mes dirbame su kitomis institucijomis, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentu. Jeigu mes gauname informaciją, kad kažkas vyksta ne taip, kaip turi vykti, kad yra ar gali būti tam tikrų rizikos faktorių, tikrai galvojama, kaip jų išvengti. Yra daugybė galimybių sustabdyti procesą, kad jis neįvyktų, ir išsiaiškinti pirmiausia, ar tikrai vyksta, visiškai netrukdant teisėsaugai atlikti kitų veiksmų.
Kodėl su viena institucija mes galime dirbti tvarkingai, tiek aš, kaip Seimo pirmininkė, tiek premjeras, kaip Vyriausybės vadovas, o su kitomis institucijomis negalime? Man šiek tiek neaišku - jeigu mes gyvename teisinėje valstybėje, mes turime padaryti viską, kad neteisėti procesai neįgautų tolesnės eigos. O čia yra įstatymų leidyba - ne paprastas korupcijos atvejis, kai susitarė kažką, apsikeitė pinigais ar darbais arba padarė kažkokią nuolaidą. Visa mūsų visuomenė gyvena pagal įstatymus, todėl labai norėtųsi, kad jeigu tokie atvejai ir buvo, būtų viešas atviras ir skaidrus teisinis procesas ir kad visi suprastų.
Labai noriu, kad Parlamento, kaip demokratinės valstybės pagrindų garanto, nepintų į nevisiškai aiškius tyrimus ir sandorius. Jeigu buvo - prašom, tirkite, bet pirmiau turi būti padarytas užkardymas, kad mes tų įstatymų nepriimtume.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą