Lydekos dabar taupo energiją

Edita ČEPELYTĖ, Respublika

2013-11-10 09:35

Lapkritis - mėnuo, kai upėse ir ežeruose vanduo atvėsta, o jų augalija tampa tokia, kad prisiekę žvejai, ypač lydekų mėgėjai, gali prieiti prie tų vandens telkinių vietų, kur vasaros metu buvo neįmanoma dėl išsikerojusių vandens augalų. Taigi žvejai ima spiningus ir keliauja laimikio. Juo labiau kad rudens sezonas lydekoms gaudyti yra kur kas ilgesnis nei pavasario.

Ginčai dėl mėnulio

Įgudę lydekų gaudytojai žino begalę taisyklių, kurių paisydami beveik garantuoja, jog namo neteks grįžti tuščiomis. Nedidelės, apie 2-3 kilogramų lydekėlės dažniausiai telkiasi žolingose vietose, vis dėlto jas pagauti ne taip paprasta, mat jos turi kur kas daugiau energijos nei didžiosios plėšrūnės. Žvejai, meškeriojantys žolingose vietose, turėtų žinoti, jog į tą pačią vietą masalo daug kartų mesti nereikia.

Atšalus vandeniui, lydekos, kaip ir kitos žuvys, tausoja energiją. Kai aplinka atvėsta, sulėtėja žuvų organizmo procesai, jos tampa vangios. Taigi lydekos be reikalo nepuls grobio ir neišnaudos taip reikalingos energijos, jei nebus tikros dėl pergalės.

Prisiekę žvejai tikina, jog lydekos rudenį linkusios kibti antroje dienos pusėje. Mažesnes lydekas vilioja besisukančios blizgės, o didesnės labiau griebia besivartančias blizges. Apsiniaukusią dieną ar lyjant lydekos kur kas aktyvesnės nei šviečiant saulei. Specialistai vis dar ginčijasi, ar lydekų aktyvumui turi įtakos mėnulio fazė. Sakoma, kad lydekos geriausiai kimba pirmoje jaunaties pusėje ir paskutinėje delčios fazės pusėje.

Lydekos masalą pagriebia puldamos iš šono arba iš užpakalio, puola net kelis kartus, todėl patariama masalą užmesti į tą pačią vietą kelis kartus.

Kaip žvejoti

Gaudant lydekas rudenį patariama žvejoti gilesnėse vietose, nes ir žuvelės - lydekų grobis - laikosi gilesnėse vietose.

Lydekos gaudomos trimis būdais - žvejojimas su gyva žuvimi, velkiavimas ir spiningavimas. Pastarasis būdas bene populiariausias, čia naudojamas dirbtinis masalas, tai blizgės, vadinamosios gumos ir vobleriai.

„Gumos“ - vienas pigiausių dirbtinių masalų, todėl žvejai jas noriai perka, juo labiau kad gaudant lydekas dažnai jas tenka nutraukti. Verta paminėti ir tai, jog „gumų“ pasirinkimas žvejams yra labai didelis ir įvairus.

Blizgių taip pat yra labai didelis pasirinkimas, šis lydekų žvejojimo būdas yra vienas seniausių. Gaudymas su blizge geras tuo, kad galima itin toli užmesti.

Tuo tarpu vobleriai populiarėja tarp žvejų profesionalų, tačiau šio masalo trūkumas tas, kad jis brangokas.

Mitai ir tikrovė

Rudenį dideles lydekas geriau gaudyti ant didesnio masalo, nes jos dėl mažesnio nė nesivargintų energijos taupymo sumetimais. Visgi atėjus pavasariui, dideles plėšriąsias galima žvejoti ir ant mažesnių masalų, kibs.

Sakoma, kad šios plėšrūnės skiria tik vieną spalvą - mėlyną. Nors skeptikai juokiasi, jog jei šis faktas būtų tikrovė, žvejams nereikėtų tiek daug spalvotų masalų.

Tarp žvejų sklando mitas, jog žuvys nejaučia skausmo. Žuvis pražudo stresas, kurį jos patiria užkibusios ant kabliuko. Net jei žvejys ir paleidžia ją paskui, labai didelė tikimybė, jog žuvis vis tiek nugaiš dėl patirto streso.