Maldos pusryčių dalyviai kvietė išsaugoti tikėjimą, viltį ir meilę

Lietuvai reikia tikėjimo, vilties ir meilės dorybių, tardamas įžanginį žodį ir invokaciją penktadienį per nacionalinius maldos pusryčius Seime sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Kalbėdamas apie šeimos reikšmę, jis ragino pasimelsti už santuokinės meilės puoselėjimą.

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės surengtų vienuoliktų nacionalinių maldos pusryčių tema - "Tikėjimas, viltis ir meilė - Trejybė, kurios reikia Lietuvai".

Kreipdamasi į renginio dalyvius Seimo vadovė pabrėžė, kad kuo platesnis visuomenės atstovų ratas turi bendrauti kuo dažniau ir kuo daugiau. "Nuoširdžiai linkėčiau, kad ir plačioji visuomenė, kuo daugiau mūsų piliečių, rastų noro ir galimybių bent trumpam stabtelėti tarp darbų ir tiesiog pasikalbėti, pamąstyti, kaip ir vardan ko gyvename. Gaila, kad tokiems susitikimams dažniausiai lieka laiko tik per didžiąsias krikščionių šventes - Šventas Velykas, Šventas Kalėdas. Tvirtai laikausi nuostatos, kad žmogaus atsivėrimas žmogui, pagarbus bendravimas krikščioniškųjų ar bendražmogiškųjų vertybių pagrindu - visada savalaikis, visada labai reikalingas ir vertingas", - sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė priminė, kad būtent taip gimė ir patys maldos pusryčiai. "Valstybių vadovai, matydami, kad protas ir išskaičiavimas, fizinė ir karinė galia nepajėgia atsakyti į svarbiausius klausimus, dar kartą atsigręžė į Dievą, į šalia esantį žmogų. Tai prisimenant, tikriausiai ne vienam kyla klausimas: nejaugi Dievo ir prasmės, grožio ir išminties paieškos žmoguje pabunda tik neišsprendžiamų problemų akivaizdoje? Nejaugi žmogus tik kilus mirties grėsmei ir siaučiant karui susimąsto, kokia jo misija šiame pasaulyje?", - klausė Parlamento vadovė.

Seimo Pirmininkė sakė apie karus kalbanti ne tik kaip apie ginkluotus susidūrimus tarp valstybių ar grupių, nes mažesnio masto, bet ne mažiau varginantys karai dažnai vyksta bendruomenių viduje ar mūsų pačių sielose.

"Tų karų priežastis - nepasitikėjimas kitu, baimė, mąstymas, kad finansinė, materialinė gerovė išspręs visas problemas, atsakys į visus klausimus. Deja, ir šiandieninėje Lietuvoje matome, kad įtampa ir netikrumas, apėmę finansus ir ekonomiką, netrunka persimesti į moralinę ir vertybinę sritį. Tai matydama, klausiu savęs ir visų Lietuvos žmonių: kokie išeisime iš krizės - kiek pasikeitę, ką patyrę, ko išmokę? Sunkumai dažnai atveria gilius ir prasmingus dalykus - žmonių solidarumą, atjautą, moralinę pareigą padėti tam, kuriam šiandien sunkiau. Ar tikrai šiandien mumyse ir mūsų visuomenėje bręsta ir užima deramą vietą šios vertybės?", - sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė pabrėžė nenorinti moralizuoti ir mokyti gyventi, tačiau labai norinti, kad kiekvieno žmogaus gyvenime, visuomenės gyvenime, Lietuvos gyvenime rastųsi šiek tiek daugiau krikščioniškosios trejybės - Tikėjimo, Meilės ir Vilties.

"Gražu ir simboliška, kad žodyje "tikėjimas" daugiausiai vietos užima žodis "ėjimas" - dalinkime šį žodį į dvi dalis: "tik - ėjimas". Tikėjimas nėra ir negali būti baigtinė būsena, pasiekta kartą ir visam laikui. Tikėjimas nėra ir negali būti teisiojo poza ir galvojimas, kad turi teisę kaltinti, smerkti ar bent jau mokyti gyventi kitus. Tikėjimas visada buvo ir bus dvasios kelionė, ėjimas nuo širdies link širdies, nuo žmogaus link žmogaus, o tai ir reiškia - link Dievo. Taigi tai kelias, "tik - ėjimas", kuriuo žengiame į priekį ir savo dvasia, ir savo gyvenimais", - sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė paragino atidžiau pažvelgti į savo kelią ir pamatyti, kad jame nesame vieni.

"Todėl ir šiandien, kad ir kaip sunku būtų eiti, negalime pamiršti: nesame vieni Lietuvos kelyje. Esame vienas su kitu, esame su Dievu, ir todėl, lydimi tikėjimo, vilties ir meilės, tikrai esame pajėgūs savo kelią nueiti garbingai. Nenuvertinkime šiame kelyje mus lydinčios galingiausios jėgos, vadinamos Dievo ir žmogaus meile", - sakė I. Degutienė.

Nacionaliniuose maldos pusryčiuose kalbėjo Lietuvoje viešintis visame pasaulyje gerai žinomas ir gerbiamas pamokslininkas Franklinas Grehemas (Franklin Graham), vienas iš maldos pusryčių Lietuvos Seime skatintojų ir pradininkų Čarlis Parkeris Raitas (Charles Parker Wright, JAV). Baigiamąją maldą vedė Lietuvos stačiatikių bažnyčios kunigas Vitalijus Mockus.

Renginio dalyviai bendraudami ragavo ekologiškose Lietuvos ūkiuose išaugintų gėrybių.

Nacionaliniai maldos pusryčiai - tai galimybė politikams, verslininkams, visuomenės veikėjams, jaunimui pasidalyti savo mintimis ir įžvalgomis su kitais žmonėmis. Šiuose susitikimuose kalbama apie Evangelijos vertybes kasdieniame kiekvieno asmens gyvenime, visuomenėje, tarpusavio santykiuose, skatinama drauge kurti pasitikėjimą ir stiprinti draugystę, brėžti ateities veiklos gaires ir įvardinti politinės veiklos pasirinkimo kertinius principus.

Maldos pusryčių tradicija atsirado XX amžiaus viduryje kaip reakcija į kylančius naujus iššūkius. Maldos pusryčių ištakos siekia 1942 metus, kai keletas Jungtinių Valstijų Senato narių pradėjo neformalius susitikimus, siekdami dalintis Kristaus mokymo gyvybingumu ir juo pagrįstu tarpusavio bendravimu. 1953 metais JAV įvyko pirmieji nacionaliniai maldos pusryčiai, kuriuose dalyvavo JAV prezidentas.

Lietuvoje pirmieji nacionaliniai maldos pusryčiai buvo surengti 2001 metais. Seime parlamentinė maldos grupė veikia nuo 2008 metų balandžio mėnesio.