Nei importo skatinimas, nei sprendimas likviduoti kaupiamas atsargas - niekas nepadėtų sumažinti degalų kainų. Vienintelis rezervas tam - akcizai. Tokia gaida į pastaruoju metu kilusią aršią diskusiją dėl kuro kainų įsijungia AB "Mažeikių nafta".
Pasak įmonės atstovo spaudai Jaceko Komaro, nepaisant to, jog nuolat girdime, kad kaimyninėse šalyse degalai yra pigesni nei pas mus, didmeninė "Mažeikių naftos" kaina visose jose yra daugmaž vienoda.
Akcizai ir PVM
"Didžiausia bėda yra dėl dyzelino - vežėjai pervažiuoja Lietuvą, stoja pirmoje degalinėje Lenkijoje ir pilasi jį", - sakė J. Komaras.
Preliminariais "Mažeikių naftos" duomenimis, dyzelino suvartojimas šiemet sausį krito 21 proc., vasarį - 24 proc. Benzino vartojimo kritimas siekia keletą procentų.
Lenkijoje "Mažeikių nafta" kuro neparduoda, tačiau atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje, kovo 6 dienos duomenimis, didmeninė dyzelino kaina be mokesčių buvo 1,05 Lt, Latvijoje - 1,04 Lt, Estijoje - 1,06 Lt, o Lenkijoje - 1,13 Lt. Tačiau Lietuvoje akcizas yra 1,14 lito, panašiai kaip Latvijoje bei Estijoje, o Lenkijoje - tik 0,83 Lt.
Didmeninė benzino kaina kovo 6 dieną Lietuvoje buvo keliais centais didesnė nei kaimyninėse šalyse, o akcizas - didesnis net 20-30 centų. Tačiau Estijoje, be mažesnio akcizo benzinui, net 8 centais yra mažesnis ir PVM.
Anot J. Komaro, kalbant apie benzino akcizo dydį Lenkija tarp Europos Sąjungos valstybių yra ketvirta nuo galo, o apie dyzelino - paskutinė.
"Skirtingos kainos atsiranda dėl skirtingų mokesčių, - pabrėžė J. Komaras. - Nuo vasario latviai padidino akcizus, ir situacija jau maždaug susilygino, į Latviją važiuoti piltis kuro jau nebeverta."
Akcizas nustatomas vietos valiuta, tad kol devalvuotas zlotas brangti neketina, Lenkijoje degalai taip pat nebrangs. Beje, pigesnių degalų į Lenkiją masiškai plūstama ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos. Vienintelė galimybė, jog kuro kainos Lenkijoje šoktels viršun - stiprėjantis zlotas arba Europos Sąjungos (ES) nurodymas iki minimalaus lygio didinti akcizą. Arba akcizo nustatymas ne vietos valiuta, o eurais.
Baltarusiai pigiau neparduoda
"Mažeikių nafta" sklaido iliuzijas ir apie degalų importą, dėl kurio atsirasianti konkurencija ir nukrisiančios kainos.
"Pirmiausia yra painiojama monopolija su dominuojančia padėtimi rinkoje. "Mažeikių nafta" - ne monopolininkė, o dominuojanti, kas ir įrodo, jog mūsų kainos geriausios. Kuro rinka Lietuvoje yra atvira", - tvirtino įmonės atstovai.
Anot jų, jokių apribojimų degalų importui Lietuvos mastu nėra, tik ES yra nustačiusi 15 proc. muitą benzinui, mat ES yra jo perteklius ir norima apsaugoti savo gamintojus. Dyzelino trūksta, todėl jokių muitų jam įvežti iš kitur nėra.
"Latvijoje visi degalai yra importiniai. Šios šalies pavyzdys puikiai rodo, kad dėl padidėjusio importo degalai neatpigs, baltarusiai neparduos pigiau", - sakė "Mažeikių naftos" atstovai.
Šiuo metu "Mažeikių nafta" užima apie 60 proc. dyzelino rinkos Latvijoje.
Anot įmonės atstovų, Lietuvoje taip pat jau seniai yra importinio kuro - jo kiekis sudaro apie 10 proc. Kartkartėmis dyzelino iš Baltarusijos atsiveža "Lukoil".
"Baltarusiai lėčiau reaguoja į pasaulines kainų tendencijas, todėl kartais dyzelinas pas juos būna pigesnis, bet labai greitai kainos vėl susilygina, ir "Lukoil" vėl perka iš mūsų. Tai dar kartą įrodo, kad dirbame konkurencingomis sąlygomis", - aiškino "Mažeikių nafta".
Masinio importo nebus
Neigdama, jog padidėjęs importas galėtų atpiginti degalus, "Mažeikių nafta" atkreipė dėmesį ir į AB "Klaipėdos nafta". Pirmadienį paskelbusi, jog padidinti akcizai nėra esminis veiksnys, lėmęs, jog degalai pas mus brangesni nei kaimyninėse šalyse, ir jie nebus mažinami, šalies valdžia ragina importuotojus per "Klaipėdos naftą" įvežti degalus ir taip skatinti konkurenciją, padėsiančią juos atpiginti.
"Klaipėdos nafta" savo ruožtu jau paskelbė esanti techniškai pasirengusi degalų importui.
"Per "Klaipėdos naftą" nebus masinio importo. Mes skaičiuojame, kiek kainuotų į Lietuvą atvežti kurą ir mūsų kaina visada yra šiek tiek mažesnė nei importuotojai gali atvežti", - sakė J. Komaras ir įmonės generalinio direktoriaus pavaduotoja Vita Petrošienė.
Be to, anot jų, "Klaipėdos nafta" esanti statyta eksportui, todėl produktų apyvarta ten turi būti labai greita. Importo atveju produktų apyvarta būtų lėtesnė - išpilsčius naftos produktus į cisternas tektų laukti, kol jos bus išvežtos, taigi nelabai vertėtų importuoti ir dėl šios priežasties.
"Kad vertėtų, verslininkas turėtų turėti savo rezervuarus. Lietuvoje buvo "Lietuvos kuro" rezervuarų, tačiau jie jau nebetinkami naudoti. Taigi pasirengimas degalų importui reikalauja nemažų investicijų, o šiandien mažai kas gali sau tai leisti, taip pat mažai kas ir nori, nes dėl nuolatinių naftos kainų svyravimų toks verslas yra labai rizikingas", - aiškino J. Komaras.
Įmonės atstovai taip pat pabrėžia, kad pigaus kuro, kaip tikisi Vyriausybė, aplinkui nėra, o jei būtų, jis jau seniai būtų atvežtas, nes Lietuvos rinka degalams ir iki šiol buvo atvira. Jeigu pigaus kuro yra toli - jis jau nebe pigus, nes tenka įskaičiuoti transportavimo kaštus.
Lūkesčiai žlugs?
Įmonė taip pat neigė kalbas, kad kuras atpigtų mažiems importuotojams panaikinus reikalavimą kaupti jo atsargas.
"Privalomųjų degalų atsargų kaštai degalų pardavimo kainoje sudaro 2-3 centus litrui. Taigi dėl to kuras neatpigtų, vartotojai to net nepastebėtų", - sakė J. Komaras.
Tačiau, anot jo, mažus importuotojus atleidus nuo prievolės kaupti šias atsargas, pagal ES reikalavimus, kažkam vis tiek teks prisiimti šią naštą.
"Kas mokės? "Mažeikių nafta" ar Vyriausybė? Ar tai nebus paslėptas importo subsidijavimas? Gal ir netiesiogiai, bet už tai mokėsime mes visi", - sakė J. Komaras.
Anot "Mažeikių naftos", yra tik dvi galimybės atpiginti degalus - pokyčiai pasaulinėje rinkoje ir akcizų mažinimas mūsų šalyje. "Mažeikių naftos" kaštai didmeninėje kainoje, anot V. Petrošienės, sudaro tik iki 10 proc. kainos. Mažai tikėtina ir tai, kad rezervas esąs degalinių maržos.
"Konkurencija labai didelė, degalinių mūsų šalyje yra galbūt net per daug. Dėl didelės konkurencijos maržos yra nedidelės, be to, panašios į kaimynų", - sakė V. Petrošienė.
Anot "Mažeikių naftos", valdžia be reikalo maitina tautą vizijomis apie pigesnius degalus. Esą valdžia, norėdama surinkti daugiau mokesčių į biudžetą, pradeda ne nuo to galo. Įmonės atstovai ragina mažinti akcizus bei stiprinti kovą su kontrabanda, apie ką dabar nekalbama.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą