Miesto veidas
Iš visur vejamų mažųjų laivelių savininkai baigia prarasti kantrybę ir grasina imtis drastiškų priemonių - stabdyti Danės upės krantinių ir Pilies uostelio rekonstrukciją. Pastarojo operatorės AB "Klaipėdos laivų remontas" atstovai mano, kad vieta mažiesiems laivams turi pasirūpinti miesto valdžia.
Savo ruožtu Klaipėdos meras įsitikinęs, kad tai - ir uosto vadovybės reikalas.
Mažųjų laivų savininkai jau ketino užstatyti savo laivus ir taip blokuoti Pilies uostelio rekonstrukcijos darbus, tačiau tai padaryti jiems sutrukdė pasukamasis tiltelis. Tačiau jie ir toliau neatsisako ketinimų imtis drastiškų priemonių, nes prie Europos Sąjungos lėšomis gražinamų krantinių jiems nebeliko vietos.
Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacija "Pajūrio laivai" vienija 27 žmones, turinčius 31 laivą, kurių bendras ilgis - per 400 metrų. Asociacijos nariai teikia vandens turizmo, vandens transporto, pramoginės žūklės Baltijos jūroje bei mariose paslaugas, dalis jų žvejoja Baltijos jūros priekrantėje.
1999 m. asociacija sudarė sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe dėl dalies Pilies užutėkio (Pilies uostelio) ir Danės upės krantinių nuomos. Šių metų pavasarį, kai prasidėjo krantinių rekonstrukcijos darbai, toji sutartis nutrūko.
Pageidavimų nepaiso
"Pajūrio laivų" prezidento Algirdo Valentino teigimu, nors ir pernai liepą, ir šiemet gegužę asociacija teikė pasiūlymus, prašė įrengti jos laivams tinkamas krantines, Savivaldybė, organizuodama rekonstrukcijos darbus, neatsižvelgė į jų interesus ir krantinės rekonstruojamos taip, kad prie jų negalės stovėti mažieji laivai. Pasak A. Valentino, Pilies užutėkyje krantinės yra apkaltos lentomis, tad jeigu laivai į jas atsiremtų, jie jas įlaužtų. Laivas, sveriantis apie 50 tonų, prie tokių krantinių nė prisiliesti negali.
"Nors viskas laikoma paslaptyje, mes supratome, jog į Pilies užutėkį tikrai daugiau nebeįplauksime. Meras žada, kad mums duos krantinę Danės upės dešiniajame krante marių link. Bet prasidėjo spalis, mes turime dingti iš Danės upės, nes čia dėl srovės ir bangavimo laužomi mūsų laivai. Dabar nebeturėsime kur pasislėpti. Visą laiką slėpdavomės Pilies užutėkyje", - sako A. Valentinas.
Anot jo, draugiškame pokalbyje su AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR), kuriai priklausąs Pilies uostelis, generaliniu direktoriumi Alvydu Butkumi jiems duota suprasti, kad uostelyje asociacijos laivams vietos nebus. Jame šeimininkauja ne Savivaldybė, o KLR, kitaip sakant, - privati kompanija.
Stumia į bankrotą
Vykdydamos ES programą dalis įmonių nutraukė žvejybos verslą, įsigijo pramoginius laivus, tikėdamos imtis vandens turizmo, pramogų verslo. Tačiau jų laivai išvaryti nuo krantinių, kuriomis buvo naudojamasi iki šiol, o kitos vietos neduodama. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės mažiems laivams švartuoti nėra pritaikytos. Tokiu būdu visos šios įmonės esą stumiamos į bankrotą.
Beje, jau trejus metus asociacijos įmonės nebegali teikti gyventojams vienos iš paslaugų - kelti keleivius į Smiltynę bei delfinariumą, nes nebeturi vietos, iš kur paimti keleivių.
"Savivaldybės veiksmai nesuprantami. Kai visoje Respublikoje skatinamas vandens turizmas, rengiamos naujos prieplaukos, Klaipėdoje likviduojama vienintelė vieta, tinkanti mažiems laivams švartuoti. Tokia Savivaldybės pozicija pažeidžia ne tik mūsų įmonių, bet ir viešąjį interesą turėti mieste universalias visokių tipų laivams, ne tik jachtoms, švartuoti pritaikytas krantines", - rašoma asociacijos pareiškime.
Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus teigimu, tiek Savivaldybės atstovai, tiek politikai turėtų būti visiški neišmanėliai, kad ryžtųsi daryti tokį veiksmą.
Kraštutinės priemonės
Rugsėjo 28 d. vykusiame asociacijos "Pajūrio laivai" narių susirinkime nutarta pareikšti reikalavimus, o jeigu jie nebus tenkinami, imtis kraštutinių priemonių - stabdyti krantinių rekonstrukciją, siekti nutraukti jų finansavimą, reikalauti atlyginti įmonėms padarytą žalą.
Asociacija reikalauja jos laivams švartuoti skirti 450 m krantinių: Danės upėje - 350 m, Pilies užutekyje - 100 metrų; taip pat - krantines įrengti taip, kad prie jų galėtų švartuotis ir mažieji laivai, elektrifikuoti užutėkio tiltelio pasukimą.
"Kreipsimės į teismą dėl visuomenės intereso pažeidimo. Mes esame visuomenės dalis ir teikiame jai paslaugas. Rašysime ES institucijoms raštus, kad pasižiūrėtų, kas išdarinėjama, kur dedami jų pinigai. Taip išeina, kad krantinės tik puošiamos ir praranda savo funkciją, jeigu prie jų nebegali laivai švartuotis.
Mes galime ir laivus užstatyti, kad toliau darbai nevyktų. Jau būtume tai padarę, bet kad tiltelis nesukinėjamas. Mums buvo pažadėta, kad spalio 1 d. galėsime įplaukti į Pilies užutėkį, tačiau pažadas netesėtas. Dabar vėl mums meras žadą krantinę: kai AB "Smiltynės perkėla" keltai išsikels į Šiaurės ragą, - tą 75 m atkarpą nuo pasukamojo tiltelio senosios perkėlos keltų lik. Bet kada tie keltai bus iškelti? Be to, tai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos krantinė. Mes 10 metų ją nuomojome iš direkcijos, bet iš tos vietos buvome išvaryti jau anksčiau nei prieš metus, nes esą trukdėm keltams. Dabar direkcija turi savų interesų, nemanau, kad mums atiduos ją, nes ji geriausia iš visų Danės upės krantinių. Čia - tik žodžių žaismas. Kantrybė baigiasi, nes nebeturime, kur dėti laivų."
A. Valentinas "Vakarų ekspresui" sakė, jog asociacija kreipėsi ir į Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisiją, kuri žadėjo šią savaitę svarstyti jos problemą. Tad kol kas drastiškų priemonių dar nebus imamasi.
ES parama
Žinia, Pilies uostelis rekonstruojamas įgyvendinant Savivaldybės projektą, kuris iš dalies finansuojamas ir ES lėšomis. Po rekonstrukcijos dėl visos piliavietės teritorijos ir Danės upės krantinių nuomos bus skelbiamas koncesijos konkursas. Jame, be abejo, dalyvaus ir KLR, kuriam minėtos krantinės nepriklauso.
Tiesa, Pilies uostelyje KLR be konkurso gali naudotis mažiau nei vienu trečdaliu krantinių - tomis, kurios istoriškai jai priklausė. Jos jau buvo ginčo objektas ir dėl jų buvo pasirašyta taikos sutartis.
KLR ir pats kreipėsi dėl ES paramos pramoginio uosto įrangai, kuri tenkintų turizmo poreikius įsigyti. Tam reikėtų apie 3 mln. Lt. ES lėšomis būtų finansuojama 40 proc., o KLR - 60 proc. Spalio vidury laukiama atsakymo, ar paraiška bus tenkinama.
"Danėje jiems būtų geriau"
Alvydas BUTKUS, KLR generalinis direktorius
Mažųjų laivų problemą turi spręsti Savivaldybė. Kai keltai bus iškelti, dienos metu, kai reikės teikti paslaugas, jie galės būti švartuojami prie krantinių Danės upėje, o nakčiai - įplaukti į Pilies uostą ir stovėti prie krantinės, kuri yra prie muziejaus, tarp piliavietės bokštų. Ji nebuvo rekonstruojama, prie jos nebus pontonų.
Rekonstrukcijos projektas yra toks, kad jame numatytos pontoninės krantinės. Mažiesiems laiveliams prie tokių krantinių iš tikrųjų būtų sunku stovėti. Projektą darėme ne mes, viską organizavo ir tvirtino Savivaldybė, ji kuruoja ir jo vykdymą. Mes tik teikiame pasiūlymus. Manau, kad Pilies uostelyje turi stovėti maži pramoginiai laiveliai, jachtos, o didesni laivai - Danės upėje.
Laiveliams tikrai kur kas geriau būtų Danės upėje, nes jiems išplaukiant iš Pilies uosto intensyviai buvo naudojamas pasukamasis tiltelis. Mes pateikėme prašymą Savivaldybei jį elektrifikuoti, bet tam pasipriešino Kultūros paveldo departamento atstovai, nes pasukamasis tiltelis - kultūros pavaldo objektas, jo modernizuoti negalima.
"Spręsime kartu"
Rimantas Taraškevičius, Klaipėdos meras
Šią savaitę susitiksime su asociacijos atstovais, pasikviesime ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovus. Tą problemą mes aptarsime, o bet kokie gąsdinimai nieko nereiškia. Dabar apie plaukimą į Pilies užutėkį negali būti nė kalbos, nes negalima judinti pasukamojo tiltelio dėl labai prastos jo būklės.
Žiemą jie nori stovėti užutėkyje. Tai jie galėtų daryti prie muziejaus krantinės. Jiems galėtų būti pritaikyta ir maždaug 300 m Uosto direkcijos krantinės, kuri dar nėra rekonstruota. Apie tai mes pasikeitėme nuomonėmis su Uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Sigitu Dobilinsku. Tik reikėtų nežymiai pakoreguoti projektą.
Tačiau reikia suprasti vieną dalyką, kad mes statome mažųjų laivų ir jachtų uostą, kuris nėra pritaikytas kad ir mažam žvejybos laivynui. Jam prie Danės upės krantinių nėra numatyta vietos. Jomis galės naudotis plukdantys turistus, keliantys žmones į Smiltynę laiveliai. Pasirūpinimo žvejybos laiveliais klausimo neturėtų kratytis ir Uosto direkcija. Ji turėtų būti mūsų pagalbininkė ir mes kaip partneriai kartu turime spręsti tą problemą.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Rašyti komentarą