"Todėl moterys suprato joms siunčiamus signalus ir davė aiškų ženklą valdžiai. Paramos tėvams negalima tai duoti, tai atimti, todėl mums būtina nuosekli šeimos politikos kryptis. Prancūzijai pavyko suderinti net kelias priemones (būsto, švietimo, išmokų, darbo ir motinystės/tėvystės suderinamumo ir kt.), kad būtų pasiektas aukštas gimstamumo lygis", - sako politikas.
O Lietuvoje, anot jo, nuolat kaitaliojami įstatymai, nestabili ekonominė padėtis, nesaugi aplinka nesuteikia šeimoms nei ramybės, nei tikrumo, todėl moterys gimdo vėliau ir mažiau, daugiau dėmesio skiria karjerai, savo ekonominės gerovės kūrimui nei motinystei.
Siekiant prognozuoti gimstamumo rodiklius, M. Zasčiurinsko nuomone, dėmesys pirmiausiai turėtų būti skiriamas nėščiųjų skaičiui, kas leidžia operatyviau reaguoti į būsimą gimstamumo situaciją ir tiksliau vertinti gimstamumo kitimo priežastis.
"Deja, nėščiųjų rodiklis sudaro prielaidą, kad gimstamumo kritimas tęsis ir toliau, jei nebus imtasi rimtų priemonių šiai problemai spręsti. Manau, tinkama politinė kryptis gali būti pasirinkta sekant Prancūzijos pavyzdžiu. Šioje šalyje efektyvi šeimos politika leido užtikrinti pastovų ir vieną aukščiausių gimstamumo rodiklių visoje Europoje - vienai mamai vidutiniškai tenka 2 vaikai. Dėl detalesnės analizės ir Prancūzijoje taikomo modelio adaptavimo galimybių Lietuvoje kreiptasi į socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministrus. Gal teigiami pokyčiai pagaliau leis mums susigrąžinti išvaikytus gandrus?", - svarsto parlamentaras.
Jo duomenimis, gimstamumas Lietuvoje nuosekliai mažėjo iki 2004 m., vėliau ėmė po truputį augti. Nors augimas buvo nuoseklus, tačiau per daug mažais žingsneliais, kad būtų pasiektas rodiklis, reikalingas užtikrinti pastovų gyventojų skaičių - 2 vaikai vienai motinai. Gimstamumas Lietuvoje ženkliai padidėjo tik 2008-2009 m., kai jo rodiklis pakilo nuo 8,8 gimusiųjų tūkstančiui gyventojų iki 9,6. "Tačiau dabar gimstamumas krito, ir situacija Lietuvoje rodo, kad žengėme penkeriais metais atgal ir grįžome prie 2007 m. rodiklių", - sako M. Zasčiurinskas.
Svarstydamas, kas lėmė tokią padėtį, jis primena, kad 2007 m. pabaigoje buvo priimtos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos. Jos numatė 2 metų trukmės motinystės (tėvystės) išmokas. Tuo laikotarpiu gimstamumo kreivė ryškiai šovė aukštyn. Tada per vienerius metus gimusiųjų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, šoktelėjo daugiau nei per ankstesnius penkerius metus kartu sudėjus, t. y. daugiau nei 10 proc. 2008 m. įregistruota beveik 2 tūkst. nėščiųjų daugiau nei 2007 m.
Tačiau prieš porą metų, pradėjus keisti pasiteisinusią paramos tėvams priemonę, gimstamumo augimas, pasak M. Zasčiurinsko, per metus sumažėjo perpus.
"Tuo metu sprendžiantieji vis dar skrajojo padebesiais, manydami, kad 2009 m. pavasarį pradėtas šeimų teroras gimstamumui jokios įtakos net neturėjo. Naivu buvo manyti, neva prieš motinas pradėta "raganų medžioklė", motinystės išmokų mažinimas, politinis nestabilumas, psichologinis spaudimas, nepilnavertiškumo jausmo skatinimas, vos ne kas savaitę kaitaliojamas ligos ir motinystės įstatymas niekaip nepakeis gimstamumo rodiklių. Pagal statistikos duomenis, atspindinčius "medžioklės" rezultatus, gimstamumas Lietuvoje vėl ėmė kristi", - sako Seimo narys.
2010 m. gimė apie tūkstantį naujagimių mažiau nei prieš metus. Net ir įvertinus emigracijos mastą, gimusiųjų vaikų skaičius tūkstančiui mūsų šalyje dar likusių gyventojų sumažėjo iki 10,8 vaiko. M. Zasčiurinsko nuomone, vien peržvelgus besilaukiančių motinų statistiką jau 2009 m. pabaigoje turėjo būti aišku, kad gimstamumas mažės.
Nėščiųjų skaičius 2009 m. ėmė mažėti. 2008 m. vaikelio ėmė lauktis 31 791 motina, o 2009 m. tokių buvo tik 31 166. 2010 m. įregistruota dar mažiau besilaukiančių mamų - tik 29 761. Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad toks skaičius rodo, jog apskritai 2010 m. susilaukti vaikų nusprendė mažiau tėvų nei 2007 m. (įregistruota 29 818 nėščiųjų).
"Iš viso 2010 m. pabaigoje Lietuvoje buvo mažiau besilaukiančių mamų nei 2007 m., kas rodo, jog "naujas" šeimos modelis ėmė sparčiai bloginti padėtį. Deja, lengviau ne savo klaidas pripažinti, o imti kaltinti mamas. Valdančiajai koalicijai daug priimtiniau atrodė meluoti, jog pensijų mažinimo būtinybė kilo dėl mamų, kurios tariamai "pravalgė" pensininkams skirtą "Sodros" išmokų dalį. Juk vietoj to buvo racionaliau pripažinti, jog pensijas jie sumažino dėl savo pačių klaidų ir nesugebėjimo suvaldyti situacijos", - sako M. Zasčiurinskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą