Ministras: Skraidymas virš Baltijos jūros su įjungtais atsakikliais situacijos nepakeis
„Karinėje aviacijoje tai (skraidymas su išjungtais atsakikliais) yra įprasta praktika ir ne vien tai nulemia saugumą. Saugumas susijęs ir su skraidymo kultūra, elgesiu oro erdvėje, nes matėme karinio chuliganizmo atvejų iš Rusijos pusės“, - BNS sakė ministras.
„Čia apie tai reikia kalbėti, o ne apie techninį elementą, kuris mažai ką išspręsti gali vienas“, - pridūrė jis.
L.Linkevičius teigė, kad šis klausimas trečiadienį greičiausiai bus aptariamas Briuselyje vyksiančioje NATO - Rusijos taryboje. Pasiūlymą, kad kariniai orlaiviai virš Baltijos jūros negalėtų skraidyti su išjungtais atsakikliais, anksčiau vykusiame susitikime su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pateikė Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė).
Šiemet Baltijos jūroje įvyko keli incidentai tarp Rusijos ir JAV karinių laivų bei lėktuvų.
NATO teigia, kad Rusijos orlaivių skrydžiai išjungus atsakiklius kelia pavojų civilinei aviacijai. Tačiau Maskva atkerta, jog Aljanso lėktuvų su išjungtais atsakikliais skraido dar daugiau nei rusų.
NATO - Rusijos taryba susitiks po praėjusią savaitę įvykusio NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje, kur buvo apsispręsta dėl maždaug tūkstančio sąjungininkų karių siuntimo į kiekvieną Baltijos šalį ir Lenkiją. Maskva traktuoja tai kaip grėsmingą Aljanso artėjimą prie Rusijos sienų. Baltarusija sako, kad nepritaria NATO batalionams, bet nelaiko jų tiesiogine grėsme.
„Du monologai“
Varšuvoje taip pat pranešta, kad Pietryčių Europoje pradiniu lygmeniu jau veikia NATO priešraketinis skydas, kuris ilgainiui dengs ir Baltijos šalis. Tai gąsdina Maskvą, kuri sako, jog šis skydas kenkia jos branduolinio atgrasymo pajėgumams.
Nepaisant stiprinamų pajėgumų Vidurio ir Rytų Europoje, Aljansas deklaruoja pasirengęs išlaikyti dialogą su Maskva, tačiau L.Linkevičius perspėjo, kad rengiant susitikimus su Rusijos atstovais reikia vadovautis „realia situacija, o ne įsivaizduojama sėkme“.
„Mūsų lūkesčiai gana riboti, žinant patirtį iki šiol, nes praktiškai būdavo du monologai, dialogo neįvyko. Mes norime, kad būtų nuoširdus ir atviras pokalbis“, - sakė ministras.
Politologas Linas Kojala teigė, kad artėjančiame NATO ir Rusijos diplomatų susitikime greičiausiai neįvyks jokių politinių lūžių ir nebus priimta strateginių sprendimų, tačiau šis formatas yra tinkamas spręsti techninius klausimus.
„Matyt, kad bus pakartotos tos pozicijos, kurios yra nesuderinamos. Kita vertus, abi pusės kartu tikisi, kad tam tikri klausimai šioje taryboje galėtų būti efektyviai sprendžiami. Pavyzdžiui, kalbant apie skrydžius Baltijos jūroje“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas.
„Pagrindinis lūkestis ir yra tokie maži, konkretūs klausimai, nes tikrai abi pusės sutaria, kad platesni susitarimai neįmanomi ir apskritai ne tokiame diplomatų formate daromi“, - pridūrė jis.
Politologas teigė, kad dėl Aljanso priimtų sprendimų stiprinti rytinį sparną iš Rusijos atstovų „panikos nebus“, nes tie sprendimai buvo žinomi seniai, o Varšuvoje buvo tik patvirtinti. L.Kojala atkreipė dėmesį, jog tai, kad Rusija iš karto po viršūnių susitikimo sutiko dalyvauti šioje taryboje, rodo, kad Kremlius suvokia dialogo su Aljansu svarbą.
NATO - Rusijos taryboje taip pat bus aptariama situacija Ukrainoje, skaidrumas ir rizikos mažinimo priemonės, bendradarbiavimas Afganistane.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Rašyti komentarą