Ministrė: Lietuva iš Goro provincijos Afganistane tikrai pasitrauks iki 2013 m. pabaigos

Lietuva priėmė galutinį sprendimą iki 2013 m. pabaigos pasitraukti iš Afganistano Goro provincijos, kurios atkūrimui vadovauja. Kitą savaitę Vyriausybėje turėtų būti pristatytas nutarimas, numatantis nutraukti Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės veiklą, sako krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

"Jeigu anksčiau sakydavome, kad įmanoma tai, kad galbūt, kad susiklosčius aplinkybėms mes tai padarysime, tai šiandien jau esame labai konkrečiame kelyje ir, Vyriausybei priėmus šį nutarimą, prasidės labai konkretūs praktiniai veiksmai, susiję su įvairiais sudėtingais pasiruošimo šiam svarbiam įvykiui klausimais", - ketvirtadienį konferencijoje Krašto apsaugos ministerijoje sakė R. Juknevičienė.

Pasak ministrės, tai reiškia, kad iki 2013 m. pabaigos atsakomybė už Goro provincijos saugumą bus visiškai perduota vietinėms afganistaniečių pajėgoms, ir jos visas operacijas vykdys savarankiškai. Ministrė pažymėjo, kad jau dabar pagrindinė veikla yra koncentruojama į Afganistano saugumo pajėgų mokymus.

Taip pat ministrė pažymėjo, kad, nors Goro provincijoje Lietuvos karių neliks, Lietuvos kariai tarnaus kitose Afganistano vietose.

"Tęsime specialiųjų operacijų pajėgų vieneto dalyvavimą, oro pajėgų mokymo grupė tęs savo darbą Kandahare, ISAF (Tarptautinių saugumo paramos pajėgų - ELTA) štabuose sumažinsime karininkų skaičių, tačiau jie liks. Iki 2014 m. pabaigos Lietuvos specialiosios misijos apsaugos grupė tęs veiklą Kabule, kadangi ten turėtų likti mūsų atstovas. Išlaikysime, tiesa, mažesnę logistikos aprūpinimo grupę Kabule ir Kandahare", - vardino R. Juknevičienė.

Ministrė pažymėjo, kad vadovaudama Goro provincijai Lietuva pasiekė nemenkos pažangos tiek užtikrindama saugumą, tiek mokydama vietines pajėgas, ir, Afganistano valdžios vertinimu, Goro provincijoje Afganistano nacionalinės saugumo pajėgos greitai bus visiškai pasiruošusios palaikyti tvarką. Būtent dėl tokios pažangos regione, pasak R. Juknevičienės, Lietuva gali trauktis.

"Pokyčiai yra dideli, konkretūs. Pats miesto vaizdas visiškai pasikeitė. Jeigu anksčiau pačiame Čagčarane (Goro provincijos sostinėje - ELTA) vykdavo susišaudymai, seni pastatai griūvantys, vienintelis tiltas per upę, tik iš dalies funkcionuojantis pakilimo takas oro uoste, kuris net neturėjo asfalto dangos, visa sunykusi infrastruktūra, labai menki vietinės vadovybės gebėjimai, tai šiandien yra pokyčiai", - sakė R. Juknevičienė.

Anot ministrės, panašiu laiku iš Afganistano trauktis planuoja ir kitos šalys, priklausančios ISAF.

Apskritai vadovavimą Goro provincijos atkūrimui ministrė apibūdino kaip didelį ir sudėtingą iššūkį, su kuriuo Lietuva susidorojo.

"Lietuva buvo viena iš nedaugelio naujųjų NATO narių, kuri prisiėmė tokį iššūkį. Tai buvo nelengva, reikėjo daug pastangų. Tačiau manau, kad Lietuva parodė savo solidarumą, įnešė didžiulį indėlį į visą ISAF operaciją, ir tai tikrai turi ir turės didelį atsakomąjį poveikį. Jei mes solidarūs, tai atitinkamai žiūri ir į mus. Prisiminkime NATO oro policijos misijos atkūrimo sėkmę. Aš sunkiai įsivaizduoju, kad Lietuva, Latvija ir Estija būtų galėję įtikinti NATO partneres dalyvauti šioje misijoje ir ją pratęsti, jeigu mes būtume pasakę: atsiprašome, bet mes negalime dalyvauti misijoje Afganistane", - pabrėžė R. Juknevičienė.

Iš viso misijoje Afganistane, neskaičiuojant specialiųjų pajėgų, pasak ministrės, dalyvavo beveik 3000 Lietuvos karių.

"Mūsų dalyvavimas Afganistane aiškiai parodė, kad mes esame lygiavertė ir atsakinga NATO narė, o Lietuvos kariuomenė - labai patikima ir vertinama NATO aljanso dalis", - misiją apibendrino ministrė.

Kiek tiksliai Lietuvai kainuos atsitraukimas iš Afganistano, R. Juknevičienė teigė pasakyti dar negalinti, bet, pasak jos, lėšos tam kitų metų biudžeto projekte bus numatytos.

Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Vilmantas Tamošaitis konferencijoje sakė, kad pats atsitraukimas bus pradėtas jau 2013 m. sausį, o kiek tai užtruks - pasakyti sunku. Pasak jo, tai "tikrai neįvyks per vieną dieną", o pati provincijos atkūrimo veikla turėtų tęstis iki rugsėjo ar spalio.

"Bus išlaikomas balansas, kad mes išlaikytume ir saugumą, ir savo veiklos tęstinumą, kadangi šalia logistinės operacijos mes ir toliau su provincijos atkūrimo grupe ir su ten esančiomis patarėjų grupėmis vykdysime veiklą iki 2013 m. antros pusės, tikėtina rugsėjo-spalio mėnesio", - sakė generolas.

Jo teigimu, esama planų, kad ateityje Lietuvos kariai dalyvaus Europos Sąjungos operacijoje prieš piratavimą ATALANTA šalia Somalio krantų. Tačiau kiek konkrečiai karių Lietuva tam skirtų ir kiek tai kainuotų, kol kas neaišku.

"Aš manau, kad su parengimu, su politiniais pritarimais ir su visomis procedūromis mes galėtume kalbėti apie 2013 m. antrą pusę", - atsakė V. Tamošaitis, paklaustas, kada preliminariai Lietuvos kariai galėtų išvykti dalyvauti ATALANTA.

ELTA primena, kad Goro provincijoje nuo 2005 m. veikianti provincijos atkūrimo grupė, Lietuvos vadovaujama karinių patarėjų grupė ir policijos patarėjų grupė vykdo Goro provincijoje dislokuotos Afganistano policijos ir kariuomenės mokymus, dalyvauja saugumo operacijose, patarinėja veiklos planavimo ir organizavimo klausimais.

Goro provincijoje šiuo metu tarnauja apie 150 Lietuvos karių ir civilių. Šioje provincijoje kartu su kariais ir civiliais iš Lietuvos iki šiol yra tarnavę atstovai iš Bulgarijos, Danijos, Gruzijos, Japonijos, JAV, Kroatijos, Lenkijos, Suomijos ir Ukrainos.

Šiuo metu tarnybą Lietuvos vadovaujamoje Goro provincijos atkūrimo grupėje atliekanti PAG-15 yra suformuota daugiausiai iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono karių. Provincijos atkūrimo grupės civilinį elementą sudaro Lietuvos, Japonijos ir JAV biurai, atstovaujantys savo valstybių vyriausybėms ir vykdantys vystomojo bendradarbiavimo programas ir projektus.