Misija - išsaugoti valstybės pamatus

Kur link Lietuva gali nueiti, kai valdžioje esantys politikai aklai paklūsta Europos Sąjungos (ES) biurokratų diktatui, kai mokami pinigai už tai, kad nedirbtum žemės ir pjaustytum žvejybinius laivus? Ar negresia mūsų valstybei tautinio identiteto išnykimas, pamatinių vertybių praradimas?

Tokiomis temomis vakar prie apskritojo "Vakarų ekspreso" stalo diskutavome su nacionalinio judėjimo "Su Žalgiriu - už Lietuvą!" vienu iš lyderių filosofu Arvydu Juozaičiu, judėjimo sekretoriumi, buvusiu parlamentaru Gediminu Jakavoniu, judėjimą palaikančiu klaipėdiečiu, buvusiu Seimo nariu Vytautu Čepu, judėjimo jaunimo vadovu Justu Sinkevičiumi ir judėjimo kuratore Klaipėdos krašte Alma Liubinaite.

Kas yra nacionalinis judėjimas "Su Žalgiriu - už Lietuvą"? Kodėl jis susikūrė, kokie jo siekiai, ar tai visuomeninė, ar politinė organizacija?

A. Juozaitis: Man net pačiam paslaptis, gyvenant Latvijoje, kodėl šis judėjimas susikūrė... Tačiau mane pakvietė į šį judėjimą. Išties tai yra kalba apie valstybės branduolio išlikimą. Yra tautinės valstybės, jos turi pavadinimus Lietuva, Latvija, Estija... Tai nėra vien raidžių junginys. Valstybės turi pamatą, o šio pamato klausimas dabar ir iškilęs. Ar jis bus, ar ne? Ar bus vien įstatymų besilaikanti liaudis? Pažvelkime, jau septyniasdešimt nuošimčių nacionalinių įstatymų turi būti tokie, kokie yra ES. Jei viską vykdysime aklai, galime labai "toli" nuvažiuoti. Tiksliau, išvažiuoti iš Lietuvos. Pradedant energetika, kurios mes vergiškai atsisakėme, stodami į ES. Tad svarbu yra pamatas.

J. Sinkevičius: "Daugeliui jaunuolių tautinės tradicijos yra tarsi naujovė"

O judėjimo išties dar nėra: yra tik tribūna. Savęs negaliu laikyti nei lyderiu, nei šaukliu, nes pats esu pašauktas čia. Reikia tikėtis, kad greičiausiai savivaldybėms teks spręsti tuos klausimus per ateinančius savivaldos rinkimus. Tai yra tribūna.

Tad kokios pamatinės augančio judėjimo vertybės?

A. Juozaitis: Vertybės matomos tada, kai iškyla pavojus. O pavojai - akivaizdūs. Nesuvaldoma ir skatinama ES emigracija. Jiems geriau, kad atėję į Vakarus naujų šalių žmonės moka dirbti. Kalbu apie Rytų europiečius. O pas mus liks Europos pakraštys, provincija, kur gyvens neaiški liaudis. Tik šalis turės pavadinimą.

Kas ateina į tą tribūną? Ar Klaipėdoje yra "žalgiriečių"?

V. Čepas: Ateina tie, kuriems skauda. Klaipėdoje tikrai yra daug žmonių, pritariančių judėjimo idėjoms. Pažvelkime: po dvidešimties metų nepriklausomybės dabar mes sprendžiame vėl tuos pačius klausimus. Tokius, kaip 1988-1990 metais. Juk ir prie Rusijos mąstėme, kaip pragyventi nuo algos iki algos. Dabar - vėl tas pats.

A. Juozaitis: Užtat prie rusų galvos taip neskaudėjo.

V. Čepas: Gal ir ne taip skaudėjo, tačiau žinodavai, kad nieko nedarydamas gali gauti, o dabar plušdamas gali nieko negauti. Man skaudu, kad tiek metų dirbęs politikoje stengiausi daryti ką nors naudinga, nei pats vogiau, nei kitiems leidau, o dabar matau, kad niekas nepasikeitė.

Mes dabar net ir savo identitetą prarandame. Gal kažkam tai nesvarbu, žmonės gal jaučiasi europiečiais, tačiau... Kas darosi Lietuvoje? Mažmožių dalykai. Skaitau, kad organizuojama tautinė šventė, kuri vadinasi "Meeting point". Tautinė! Lietuviška dainų šventė, kur susirinks "litovcai", Lithuanian people... Tai kur begalime nueiti? Buvo Motinos diena, o klube organizavo projektą "Mother's day celebration". Tai ką, lietuvių motinos lietuviškai nebemoka? Gal jauni žmonės nesusimąsto. Arba "Studlendas". Kodėl negalima lietuviškai pavadinti?

G. Jakavonis: "Jie nori naikinti visas mūsų tradicijas. Pajutome, kad po mūsų gali nebebūti mūsų"

Matyt, kažkas lūžo mumyse. Tad Žalgiris ir turi padėti susigaudyti. Visi tą jaučiame, bet neužčiuopiame to lūžio taško.

Tad tautiškumo išlikimui grėsmė - didelė? Gal problema - auklėjimas? Gal nuo mažens nebeskiepijama, kad trispalvė yra svarbu, kalbėti lietuviškai - svarbu? Tarsi jaunimui įdomiau, kad yra koks nors "mytingpointas", o ne susitikimo vieta?

G. Jakavonis: Taip, visi šie dalykai susiję. Galime paminėti ir šeimą, ir iš Europos brukamas visokias netradicinės seksualinės orientacijos propagavimo idėjas. Buvome okupuoti sovietų sąjungos, vyko agresija, partizaniniai karai. Buvo didelis noras bėgti nuo rusų. Tačiau nepastebėjome besišypsančių tokių pačių plėšikų, patekome į dar vieną sąjungą. Viskas čia daryta rafinuotais būdais. Taip norėjome tapti vakariečiais, kad pradėjome gėdytis savo savasties. Jei šiandien kunigaikštis Gediminas, Vilniaus įkūrėjas, savo vardu pavadintame prospekte prajotų, negalėtų nė vieno žodžio lietuvių kalba perskaityti. Kalbu apie kavinių, įstaigų pavadinimus. Jei anksčiau mus rusino, dabar patys nebenaudojame lietuviškų pavadinimų. Net vertimų nėra. Tad aš manau, kad "Su Žalgiriu - už Lietuvą" - tai judėjimas.

Aš balsavau už ES Konstituciją, tačiau esu euroskeptikas. Įsivaizdavau, kad nėra kitos išeities, bet jei jau patekome į ES, tai bent atstovaukime savo interesams.

Ar mes galime daryti įtaką ES politikai, jei yra taip, kad šalims iš Briuselio "numetamos" direktyvos ir privaloma taikyti ten sugalvotus teisės aktus? Ar dar yra instrumentų išsilaikyti, išsaugoti tautinį identitetą?

G. Jakavonis: Pasakysiu pavyzdį. Litas - nacionalinė valiuta, o valdžia siekia įsivesti eurą. Mūsų judėjimo nuomonė tokia, kad litą reikia palikti nacionaline valiuta. O pasilikti galime: dirbtinai laikyti tokį biudžeto deficitą, kurio rodikliai neleis įsivesti euro. Ir jie nieko negalės padaryti.

V. Čepas: Sumažins deficito parametrus.

A. Juozaitis: "Jau septyniasdešimt nuošimčių nacionalinių įstatymų turi būti tokie, kokie yra ES. Jei viską vykdysime aklai, galime labai "toli" nuvažiuoti. Tiksliau, - išvažiuoti iš Lietuvos"

G. Jakavonis: Nesumažins. Pažvelkime į tarptautinį foną. Olandijoje, Lenkijoje taip pat kyla nacionaliniai judėjimai. Žalgirio judėjimas - ne Lietuvos fenomenas. Ir senosios valstybės pajuto, kad iškilo grėsmė tautiniam identitetui. Pajutome ir mes, kad po mūsų gali nebebūti mūsų.

Ką pasakytumėte ūkininkui, kuris rėžtų, jog nesutinka su jūsų pažiūromis apie ES, nes gavo finansinę paramą, nusipirko gerą ūkio techniką?

G. Jakavonis: Čia nėra geras pavyzdys, nes tarpusavyje viskas susiję. Mums daro įtaką aplinka, kurioje augome. Mūsų tėvai auklėjo mus žydinčių, dirbamų laukų fone, o ateities vaikai bus auginami dirvonuojančių laukų fone... Juk dabar ES moka pinigus už tai, kad nedirbtum žemės. V. Čepas yra pateikęs gerą pavyzdį: tarpukaryje vienu metu iš Varėnos miškų trėmė dzūkus į Šilutės rajone esantį Mingės kaimą, kur miškų nėra. Tie žmonės, patekę į kitą aplinką, prasigėrė, nerado savęs. Tad ir tomis ES išmokomis tarsi primetama idėja nieko nedribti, duodamas kažkoks vienkartinis žaisliukas, ir tai yra blogai. Tas pats juk ir su laivynu: mokamos išmokos už supjaustytus laivus.

Jie nori naikinti visas mūsų tradicijas. Vėl paminėsiu tą programą, pagal kurią darželiuose aiškinama apie homoseksualus. Primetamos pažiūros. Kodėl jie man tai bruka? Kodėl tie netradicinės seksualinės orientacijos žmonės veikia agresyviai, primeta man savo gyvenimo būdą? Tegul jie būna, bet kam rėkti? Dabar bandoma naikinti mūsų pamatus, nuo ko mes pradėjome. Todėl judėjimas "Su Žalgiriu - už Lietuvą!" orientuotas į tuos žmonės, kurie ieško etnokultūros šaknų.

V. Čepas: Kaimas apskritai vos laikosi. Degtinės, naminukės - marios, tačiau trūksta tik vieno: jei atsiras dar ir narkotikai, kaimas išnyks. Tas jaunimėlis, kuris dabar jau alaus "bambalius" apsikabinęs kaime vaikšto, nusipirks ir narkotikų dozę. Tada bus "šakės".

V. Čepas: "Matyt, kažkas lūžo mumyse, tik neužčiuopiame to lūžio taško"

Kaip vyksta žalgirietiškų idėjų propagavimas jaunimo gretose?

J. Sinkevičius: Visiems kolegoms pritariu ir matau, kaip jaunimas kaime vaikšto su "bambaliais" po pažastimi. Todėl mūsų judėjimo nariai važinėja po visą Lietuvą, aš stengiuosi jaunimui priminti tas mūsų tautines tradicijas. Daugeliui jaunuolių jos yra tarsi naujovė. Etnografija, senosios lietuvių šventės. Jaunimui jos patinka, tačiau, žinoma, patinka ir tie užsienietiški pavadinimai, žodžiai. Tad mes stengiamės atgaivinti lietuvybę. Jaunimą skatiname pajudėti. Rengiame sportines varžybas. Skatiname atitrūkti ir nuo kompiuterių, pabūti gamtoje, sportuoti. Reikia ugdyti pilietiškumą.

Ar pavyksta žalgirietiškas idėjas skleisti ir tarp moterų?

A. Liubinaitė: Na, tos idėjos - bendros, ne vien moteriškos ar vyriškos. Tačiau yra problema, kad užsieniečiai ypač myli lietuvaites. Gal reikėtų į tai atsižvelgti. Atsisukti vienai į kitą ir pasižiūrėti: ar verta atsiduoti turtingam užsieniečiui vien todėl, kad jis užsienietis? Kai kurios liūdnai pasibaigusios mišrių santuokų istorijos jau turėtų pamokyti lietuvaites, kad tame užsienyje laimė ne visada surandama.

Koks bus judėjimo tęstinumas: ar tai liks visuomeninė organizacija, kaip sakote, tribūna, ar bus sukurta partija?

A. Juozaitis: Be politikos dabar stipriau neįmanoma ką nors nuveikti, nes turi prieiti prie įstatyminės bazės. Reikia sumaniai naudotis instrumentais. Yra bendruomeninės tvarkos savivaldybėse, tad, manau, judėjimas pirmiausiai ir nukreiptas į bendruomenes, savivaldybes. Artėja svarbūs savivaldos rinkimai po dvejų metų. Tad nematau nieko baisaus, jei judėjimas virs ir partija. Tačiau ji nebus šou.

A. Liubinaitė: "Ar verta atsiduoti turtingam užsieniečiui vien todėl, kad jis užsienietis?"

V. Čepas: Man patinka frazė "tribūna". Nenorėčiau, kad judėjimas partija taptų. Tikslas - suburti, suvirpinti žmones, kad pradėtų mąstyti, ką jie renka į valdžią. Ir suvoktų savo pareigą. Dabar ir valstybėje, ir žmonių sąmonėse vyksta kažkas ne taip. Neina balsuoti. Eik, bet rink verčiausius vadovauti. Žmonės patys turi turėti apibrėžtas, aiškias vertybes, o ne kieno nors primestas. Kas dabar darosi? Ateina vieni į valdžią ir prisidirba. Kiti laukia. Ateina jie - vėl prisidirba. Nėra jokių normalių politinių programų. Taip tęstis nebegali, nes einame atgal.

A. Juozaitis: Matome daug naujų automobilių, tačiau pamąstykime, kodėl išmirė civilizuota Roma? Mūsų popiežius yra pasakęs, kad dabartinė Vakarų civilizacija yra mirties civilizacija. Juk dabar mušama per vertybių funkciją - demokratiją. Jei nusiviliama demokratija, nusiviliama ir pačia valstybe. Jei nieko neberinksime, tuomet ir pačioje valstybėje nebereikia gyventi. Reikia atgaivinti tikėjimą demokratija.

Ką palinkėtumėte mūsų skaitytojams?

A. Juozaitis: Blaivumo.

J. Sinkevičius: Sveiko proto, galvoti, kas bus ateityje. Reikia pradėti galvoti nuo apačios, tuomet ne dabar, o po kurio laiko viskas grįžtų į senas vėžes, ir situacija pagerėtų. Ir netingėti mąstyti.

V. Čepas: Aš palinkėsiu rašytojo Juozo Erlicko fraze: mano linkėjimai klaipėdiečiams būtų geri.

G. Jakavonis: Esu dzūkas, tad pasakysiu taip: būkime dzūkais Lietuvoje ir lietuviais Europoje. Tautiškumas, etnokultūra, sportas.

Denisas NIKITENKA