Teismas aiškinsis, ar miestas teisėtai neleidžia krauti automobilių uoste

Miesto taryba kovą įvykusiame posėdyje nutarė nepritarti bendrovės „Neto terminalas“ planams uoste perkrauti laivais atgabentus automobilius.

Antradienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pranešė, kad dėl šio sprendimo kreipėsi į teismą ir siekia jį panaikinti.

„Kreipiamės į teismą prašydami panaikinti miesto savivaldybės tarybos sprendimą nepritarti bendrovės „Neto terminalas“ ūkinei veiklai, nes manome, kad šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas“, - pranešime sako direkcijos vadovas Algis Latakas.

Regionų administracinis teismas direkcijos skundą gavo balandžio 27-ąją.

Uosto direkcijos vertinimu, miesto taryba, spręsdama dėl galimo neigiamo poveikio aplinkai, rėmėsi prielaidomis ir savo sprendimu užkirto kelią poveikio aplinkai procedūroms, kurios į kylančius klausimus būtų pateikusios konkrečius atsakymus. Taip pat manoma, kad priimant sprendimą buvo pažeistas proporcingumo principas ir padaryti procedūriniai pažeidimai.

A. Latakas teigia, kad tokie sprendimai nesudaro sąlygų vystyti miesto ir uosto bendradarbiavimą.

„Šiuo metu ryškėja tendencijos, kai uosto įmonės susiduria su veiklą ribojančiais ar net jai kelią užkertančiais sprendimais, kurie kelia klausimų dėl jų pagrįstumo ir miesto pasiryžimo vystyti konstruktyvų dialogą su uostu“, - sako A. Latakas.

Bendrovės „Neto terminalas“ planuojamai veiklai nepritarusi miesto taryba savo savo sprendimą motyvavo tuo, kad krova negali vykti šalia teritorijos, pasižyminčios dideliu gyventojų tankumu, baiminasi, kad ji padidins triukšmą, oro taršą ir vibraciją taip, kad žmonių gyvenimo kokybė pablogės, bus iškirsti medžiai, padidės aplinkosauginė grėsmė Kuršių marioms.

Be to, nurodė, jog tokia veikla prieštarauja bendrajam miesto planui, neatitinka teritorijų planavimo dokumentų nuostatų.

Meras: sprendimas - logiškas

Paklaustas, kaip vertina Uosto direkcijos skundą teismui, Klaipėdo meras Arvydas Vaitkus sakė, kad ji pasinaudojo savo teise, o miesto tarybos sprendimą vadino logišku.

„Gyvename demokratinėje valstybėje, kiekvienas turime teisę į nuomonę (...) Aš manau, kad Tarybos sprendimas yra logiškais, laiku ir aiškiai pasakant, kad uostas turi neišnaudotų teritorijų didžiulį kiekį“, - antradienį žurnalistams sakė A. Vaitkus.

„Sprendimas buvo orientuotas į tai - pasakyti ir visai uosto bendruomenei ir visų pirma žmonėms. Aš visada liksiu žmonių pusėje ir statyti terminalus žmonėms po langais nevalia (...) Tikrai negalima tokiose vietose daryti terminalų, į kuriuos atvažiuotų per parą apie 30 sunkvežimių“, - sakė A. Vaitkus.

Numatoma automobilių krova

Klaipėdos uoste krovos ir ekspedijavimo paslaugas teikianti įmonė „Neto terminalas“ teritoriją iš uosto 2024-aisiais rudenį išsinuomojo 25 metams.

Bendrovė anksčiau aplinkosaugininkams pateiktoje informacijoje nurodė, kad teritorijoje per metus turėtų būti perkrauta iki 6 tūkst. jūrinių konteinerių ir iki 20 tūkst. transporto priemonių, per parą į teritoriją atvyks ne daugiau nei 90 sunkiasvorių mašinų.

„Numatoma vykdyti transporto priemonių - lengvųjų automobilių, valčių, motociklų, mopedų ir pan. – krovą į ir iš jūrinių konteinerių ir į/iš autovežių bei jų sandėliavimas dviejose aikštelėse“, - teigiama planuojamos ūkinės veiklos informacijoje.

Nurodoma, kad čia iš bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ terminalo bus vežami konteineriai su automobiliais, kurie bus iškrauti aikštelėse arba iš karto į autovežius arba atvirkščiai – per šią vietą transportas gali būti atvežamas eksportui į užsienį per uostą.

Taip pat čia gali būti kraunami negabaritiniai kroviniai.

Balandžio viduryje savivaldybė neleido miesto gatvėmis vežti didelių gabaritų, per 200 tonų sveriančio transformatoriaus. Teigta, jog tokie kroviniai miestui padaro daugiau žalos nei atneša naudos.

Uosto verslas: išankstiniai sprendimai - žalingi

Verslo bendruomenės atstovai, vertindami susiklosčiusią situaciją, pabrėžia būtinybę subalansuotai derinti skirtingus interesus ir laikytis nuoseklios pozicijos.

„Vertinant verslo sąlygas Klaipėdoje, norėtųsi santykio tarp dalyvaujančių šalių pariteto: jei „Neto terminalas“ pavyzdžiu bandome įtvirtinti nuostatą, kad dokumentuose įtvirtinta uosto teritorija negali būti įveiklinta pagal tiesioginę paskirtį ir šiuo atveju uostas ar logistikos parkai neturi priartėti prie gyvenamųjų zonų, tai tikimės, kad atitinkamai bus nuosekliai įgyvendinama nuostata, kad gyvenamosios zonos ateityje neturi priartėti prie uosto ir prie logistikos parkų“, – Uosto direkcijos pranešime teigia Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Juška.

Klaipėdos uoste veikiančios įmonės taip pat akcentuoja būtinybę vengti išankstinių neigiamų vertinimų bei derinant miesto ir verslo interesus priimti aiškiais kriterijais pagrįstus sprendimus.

„Bendrovė „Neto terminalas“ nėra Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) narė, o veikiančių krovos kompanijų dėmesio minimi sklypai nepatraukė. Vis tik manome, kad išankstiniai sprendimai, nukreipti prieš bet kokio verslo konstitucinę teisę kurtis ir veikti, yra žalingi. 

Tam valstybėje yra sukurtos privalomos teritorijų planavimo ir veiklos vykdymo teisinės procedūros, tokios kaip projektavimo sąlygų išdavimas, projektų derinimas, poveikio aplinkai vertinimo atranka ar pats poveikio aplinkai vertinimas ir kt., kurios ir turi atsakyti į visus klausimus bei reguliuoti balansą tarp ekonominės naudos kūrimo ir kitų valstybės ar visuomenės poreikių“, – sako LJKKA prezidentas Laimonas Rimkus.