Po to, kai rašėme
Tiek uostamiesčio politikai, tiek už švarą ir tvarką mieste atsakingi Savivaldybės administracijos specialistai pripažįsta, kad daug metų rinktas ir iki šiol teberenkamas mokestis už teritorijos aplink daugiabučius gyvenamuosius namus valymą nėra teisingas.
Nepaisant to, įvardyti konkretaus termino, kada ši problema pagaliau bus išspręsta, nesiryžo nė vienas.
Vakar "Vakarų ekspresas" rašė, kad palangiškei Rūtai Ruzgutei su teismų pagalba pavyko įrodyti kurorto valdžią šį mokestį rinkus neteisėtai. Jos kelerius metus trukusių pastangų rezultatas - nuo gegužės 1 dienos mokestis už Palangos daugiabučių namų teritorijų valymą iš gyventojų nebebus renkamas.
Tokiu pačiu būdu savo teises jau anksčiau yra apgynę vilniečiai ir kauniečiai bei Panevėžio daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacija.
Ateis eilė ir Klaipėdai
Klaipėdos savivaldybės tarybos sekretorius bei šiuos reikalus kuruojančio Miesto ūkio komiteto narys Artūras Šulcas pripažino, kad anksčiau ar vėliau šią problemą bus priversti spręsti ir Klaipėdos politikai.
Pasak A. Šulco, pirmieji žingsniai minėtojo mokesčio teisinio sureguliavimo, o tam tikrais atvejais net panaikinimo link jau žengti. Antra vertus, sakė politikas, tai esąs ne toks jau paprastas dalykas, tad vien gerų norų šiam Gordijo mazgui perkirsti neužtenka.
Klausimų, pasak politiko, nekyla tik tuo atveju, jei daugiabutis gyvenamasis namas turi oficialiai patvirtintą detalųjį planą, aiškiai apibrėžiantį jam priskirto sklypo ribas. Deja, sakė politikas, tokių namų Klaipėdoje kol kas - mažuma.
A. Šulcui antrino ir jo kolega Valdemaras Anužis: "Dauguma uostamiesčio daugiabučių detaliųjų planų neturi. Kol jie atsiras, prireiks ne vienerių metų. Iki šiol mums pavyko vardan visuomenės intereso atkovoti tik tiek, kad, sakykime, senamiesčio gyventojai nebemoka ne tik už šaligatvio, esančio prie daugiabučio, bet ir gatvės priežiūrą. Anksčiau komunalininkai rinkdavo mokesčius ir už greta esančių dykviečių tvarkymą".
Vadovaujasi pasenusiomis taisyklėmis
Pasak Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Alfonso Šimkaus, šiandien siekiant nustatyti, kam kokias teritorijas privalu valyti, vadovaujamasi dar 2002 metų birželį patvirtintomis Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis.
Taisyklių III skyriaus 6-as punktas byloja, kad "daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai ar bendraturčiai valo, tvarko, šienauja Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymais nustatyta tvarka namui ar namų grupei priskirtą žemės sklypą, o jeigu neturi priskirtos teritorijos - 50 m atstumu apie pastatą".
Pasak A. Šulco, šiuo metu rengiamose naujose miesto tvarkymo, sanitarijos ir viešosios tvarkos taisyklėse apie jokius 50 metrų jau nebeužsimenama. Nekart Miesto ūkio komitete analizuotos bei taisytos taisyklės, pasakojo A. Šulcas, jau buvo pristatytos ir miesto Tarybai, tačiau politikai nusprendė, kad jas dar būtina tobulinti.
Pasak A. Šimkaus, komitetų filtrą perėjusios taisyklės šiuo metu atidžiai analizuojamos Savivaldybės administracijos juristų. Kada jos bus teikiamos miesto Tarybai tvirtinti, departamento vadovas teigė negalįs tiksliai pasakyti - greičiausiai tai būsią jau po atostogų, t. y. rugsėjį.
Antra vertus, sakė A. Šimkus, daugiabučių namų gyventojai naudojasi ir kiemais, ir vaikų žaidimų bei automobilių aikštelėmis, o jei naudojasi, privalo mokėti ir už jų priežiūrą bei valymą.
Panašią poziciją "Vakarų ekspresui" išdėstė ir Savivaldybės tarybos Miesto ūkio komiteto pirmininkas Benediktas Petrauskas. Jo manymu, už kiekvieną teikiamą paslaugą privalu mokėti, tad jei kitų miestų savivaldybės nesugeba apsiginti, - "tai jų problema".
Antra vertus, sakė politikas, į klausimą, ar šiandien iš klaipėdiečių renkamas mokestis už greta jų namo esančių teritorijų valymą yra teisėtas, geriausiai galį atsakinti šiuos reikalus išmanantys juristai.
Pirmieji žingsniai jau žengti
Pasak A. Šimkaus, prieš keletą metų Klaipėdos miesto taryba stipriai sumažino gyventojams valyti priskirtų teritorijų plotus. Šiandien jie yra valomi miesto biudžeto lėšomis.
Be to, sakė A. Šimkus, Klaipėda pirmoji šalyje pradėjo rengti ištisų gyvenamųjų kvartalų detaliuosius planus. Sausio 26-ąją miesto Taryba patvirtino teritorijos tarp Baltijos, Taikos prospektų, Debreceno gatvės ir Šilutės plento detalųjį planą. Šio darbo tikslas - padaryti minėtąjį rajoną patrauklesnį ir patogesnį gyventi, išspręsti opias automobilių statymo, vaikų žaidimo aikštelių ir, kas be ko, teritorijų tvarkymo problemas.
Šis detalusis planas - pirmas žingsnis jau esamų gyvenamųjų kvartalų perplanavimo link. Politikų įsitikinimu, ateityje panašiai turės būti pertvarkyti ir kiti miesto gyvenamieji rajonai. Procesui pajudėjus, nebereikėsią sukti galvos, kam ir kokio dydžio teritoriją tvarkyti.
Vilija ŠILINIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą