Mūsų pensininkai maitina ir Afriką

Maitiname kitus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra apskaičiavusi, kad atsiskaityti su pensininkais, kurie per krizę valdžiai ne savo noru paskolino pinigų, reikėtų apie milijardo litų. Pernai pensijos tebuvo sugrąžintos į prieš krizę buvusį lygį. Motyvas - atsiskaityti su pensininkais nėra pinigų. Tačiau tai kelia tam tikrų abejonių. Pavyzdžiui, kodėl Lietuva Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno skurdesnes valstybes kasmet remia milžiniškomis sumomis, kai nėra pinigų saviems?

Pavyzdžiui, 2008-2013 metais Komorų saloms, Palau, Maršalo saloms ir panašioms valstybėms išleidome 94 mln. litų, o 2014-2020 metais išleisime net 190 mln. litų. Be to, „Respublikos“ ekspertų manymu, galima kiek apvalyti savo biurokratinį aparatą ir vėl būtų sutaupytas ne vienas šimtas milijonų litų. Ministerijos apaugusios įvairiomis sau pavaldžiomis įstaigomis, kurios dubliuoja viena kitos funkcijas, jos nenaikinamos net sunkmečiu.

Dubliuoja funkcijas

Vienas puikiausių pavyzdžių - 2007 metais tuometinės švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės iniciatyva Vyriausybės nutarimu nežinia kam įkurtas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, sutrumpintai vadinamas MOSTA. Įdomu, kiek žmonių Lietuvoje žino apie jo egzistavimą. Iš pradžių jame dirbo 8 darbuotojai, tačiau, savaime aišku, kontora pūtėsi, ir dabar ten jau 23 valstybės išlaikytiniai. Įstaiga įkurta, nors beveik analogiškas funkcijas atlieka kitos biudžetinės įstaigos - Studijų kokybės vertinimo centras, Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, Nacionalinis egzaminų centras, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Kad MOSTA darbuotojai nepersidirba, akivaizdu pažvelgus į jų tinklalapį. Rubrikoje „Renginiai“ pristatomas gegužę Mokslų akademijoje vykęs studijų ir mokslo būklės Lietuvoje pristatymas. Daugiau - nieko. Rubrikoje „Vykdomi projektai“ - vienintelis projektas „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, o jo įgyvendinimo terminas - nuo 2009 m. gruodžio 23-iosios iki 2015 metų.

Išlaiko valstybė

MOSTA direktorės pavaduotoja Laura Stračinskienė „Respublikai“ sakė, kad įstaiga iš valstybės biudžeto per metus gauna apie 800 tūkst. litų. Visą kitą finansavimą ji gauna iš ES struktūrinių fondų. Kontora esą yra labai svarbi, o ar nedubliuoja kitų įstaigų funkcijų, ji sakė negalinti vertinti.

„Pagrindinė mūsų funkcija yra surinkti informaciją ir ją pateikti, kad ateityje ji taptų įrodymais apie padėtį aukštojo mokslo, inovacijų srityje. Kas iki 2007 m. tuo užsiėmė ir kodėl tada MOSTA buvo įkurta, negaliu vertinti“, - sakė L. Stračinskienė.

Vieni studijas stebi, kiti vertina

Studijų kokybės vertinimo centro direktorius Artūras Grebliauskas stebėjosi, kam įkurta įstaiga, kuri stebi studijas, jei jas vertina jo vadovaujamas centras.

„Mes vertiname, o jie stebi. Iš principo jų paskirtis yra padėti politikos formuotojams priimti sprendimus. O mūsų paskirtis - įvertinti studijų programas ir pateikti informaciją visuomenei bei institucijoms. Aišku, paprasčiau būtų buvę MOSTA funkcijas perduoti mums, nes tai būtų pigiau nei kurti naują įstaigą. Tačiau toks buvo politinis sprendimas“, - sakė A. Grebliauskas.

Pasak jo, galbūt paprasčiausiai nauja įstaiga įkurta, nes reikėjo įdarbinti tam tikrus žmones.

„Yra šalių, kur studijų, mokslo stebėsenos, vertinimo funkcijas atlieka viena institucija. Taip galėtų būti ir Lietuvoje. Iki 2007 metų gyvenome be MOSTA ir nenumirėme. Nežinau, kam ją įkūrė“, - juokėsi A. Grebliauskas.

Administracinė našta

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas ir Saulėlydžio komisijos pirmininkas Remigijus Motuzas „Respublikai“ pažadėjo, kad komisija peržiūrės, ar Švietimo ir mokslo ministerijai bei kitoms ministerijoms pavaldžios įstaigos nedubliuoja vienos kitų funkcijų. Jei paaiškės, kad dubliuoja, Vyriausybei bus siūloma jas naikinti, jungti ar kitaip reorganizuoti. Bent jau dėl MOSTA vicekancleriui kyla didžiulių abejonių, mat kai jis 2004-2006 metais dirbo švietimo ir mokslo ministru, puikiausiai apsiėjo ir be MOSTA.

„Tuo metu studijų ir mokslo priežiūrą vykdė pati ministerija. Buvo siūloma įkurti MOSTA, bet aš tam nepritariau, nes tai dar viena administracinė našta valstybei: nauji darbuotojai, naujas direktorius, naujas pavaduotojas, naujos patalpos. Be to, ir pačios savivaldybės juk turi švietimo padalinius, kurie vykdo stebėseną. Saulėlydžio komisijoje aptarsime tą reikalą. Juo labiau kad kitose valstybėse monitoringo funkciją atlieka egzaminų centrai. Arba galima geriau kokius 3-4 papildomus etatus duoti ministerijai ir nereikėtų išlaikyti atskiros įstaigos“, - dėstė R. Motuzas.

Ilgai laukę dar palauks

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė sakė, esą premjeras Algirdas Butkevičius jau yra užsiminęs, kad su pensininkais bus pradėta atsiskaityti, tačiau konkretaus termino, kada kompensavimas prasidės, ji negalėjo įvardyti, nes to termino dar ir nėra. Tačiau realu, kad iki euro įvedimo nieko nebus daroma, nes papildomos išlaidos galėtų pažeisti Mastrichto kriterijus.

„Premjeras apie tai užsiminė, mes prašėme įvardyti apytikrį terminą, kad būtų daugiau aiškumo. Buvo kalbų, kad startas bus jau 2014 metais, tačiau dėl ketinimo įsivesti eurą kol kas neaišku, ar tai bus. Kitą savaitę komiteto lygmeniu aiškinsimės, kokia yra situacija ir ką galima padaryti. Aišku tik viena - per metus su visais atsiskaityti nerealu, nes tai būtų per didelė našta. Vien pensininkams kompensuoti reikėtų apie milijardo litų. Dar ne visos išmokos grąžintos į prieš krizę buvusį lygį. Tam irgi dar apie 160 mln. litų reikės. Tačiau per krizę netektos pajamos bus kompensuotos tik senatvės pensininkams, kitiems neužteks pinigų. Realu, kad kitais metais po truputį, mažais tempais su pensininkais bus pradėta atsiskaityti. O ar negalima rasti vidinių resursų, pavyzdžiui, mažinant įstaigų skaičių, ne mano komiteto kompetencija“, - sakė K. Miškinienė.

Vengimas pensininkams kompensuoti per krizę sumažintas pensijas yra toli gražu ne vienintelis ignoruojamas Konstitucinio Teismo sprendimas. Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas Rytis Krasauskas „Respubliką“ informavo, kad iki praėjusių metų lapkričio 26 dienos (o tai naujausi turimi duomenys) iš viso nebuvo pakeisti net 29 teisės aktai, pripažinti prieštaraujantys Konstitucijai. Kai kuriuose teisės aktuose yra net po kelias antikonstitucines nuostatas. Beje, kai kurie dokumentai antikonstituciniais pripažinti net 1994 ar 1995 metais, tačiau iki šiol nepakeisti. Nuo 1993 metų iš viso antikonstituciniais pripažinta 616 teisės aktų ar normų.

„Problema yra ta, kad nėra numatyta, per kiek laiko reikia įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimus. Jei būna nustatyta, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, jis pripažįstamas negaliojančiu nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo. Tada atsiranda teisės spraga, kurią privalo užpildyti įstatymo leidėjas. Jei jis to nepadaro ir kyla teisminis ginčas dėl to, tada bendros kompetencijos teismai ją užpildo, priimdami atitinkamą sprendimą. Yra nutarimų, kurie neįgyvendinami jau ir 20 metų. Kai kurios nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, tačiau esą yra nebeaktualios, todėl neva jų keisti nebereikia. Tačiau vieni teisininkai mano, kad vis tiek jas reikia pakeisti. Kiti teisės aktai nežinia dėl ko nepakeičiami - ar dėl nenoro, ar dėl finansų stygiaus. Tačiau Seime atkurta Konstitucijos komisija lyg ir pažadėjo paspartinti tuos procesus“, - sakė R. Krasauskas.

Beje, pasak patarėjo, dėl senatvės pensijų kompensavimo Konstitucinis Teismas išaiškino, kad po krizės jos turi būti kompensuotos per protingą terminą. Ką tai reiškia? Per metus? Per trejus? Per dešimtmetį?

„Visų pirma dar neaišku, ar ta krizė jau baigėsi, nes tarnautojams algos dar negrąžintos į prieš krizę buvusį laikotarpį, teisėjams iki šiol laikinai sumažintos kategorijos. Todėl abejotina, ar jau laikas kompensuoti pensininkams, kai jų pensijų dydis jau atkurtas, o yra kategorijos žmonių, kurių pajamos dar neatkurtos. Įstatymų leidėjai turi nuspręsti, ar jau baigėsi krizė. Turi būti priimtas politinis sprendimas. O protingą laikotarpį, per kurį turi būti kompensuota, taip pat turėtų nustatyti įstatymų leidėjas. Jei oponentai su tuo nesutiks, galės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo. Tačiau tada grąžinimas ir vėl užsitęstų“, - biurokratizmą Lietuvos teisėje atskleidė R. Krasauskas.