Pasirašę už referendumą yra pseudopatriotai. Rinkę parašus už Lietuvos teritorijos žemės nepardavimą užsieniečiams yra apgavikai ir žemės spekuliantai. 320 tūkstančių pasirašiusių piliečių yra neišmanėliai. Šliužai, pankos ir blogio gėlelės. Nusiteikę antieuropietiškai ir Kremliaus agentai. O pernelyg lengvai surinkti devintadalio tautos parašai yra nieko verti...
Taip ir panašiai iš tribūnų skelbia įvairiausi buvę ir esami valdžios atstovai. Nuo Tėvynės sąjungos garbės pirmininko Vytauto Landsbergio ir buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus Benedikto Juodkos, kuris, pagal socialdemokratų sąrašus išrinktas į Seimą, dabar vadovauja Užsienio reikalų komitetui, iki Liberalų sąjungos pirmininko Eligijaus Masiulio su liberalų bendražygiu Petru Auštrevičiumi ir buvusio vienuoliktosios vyriausybės žemės ūkio ministro, kuris yra Matininkų korporacijos vadovas, Kęstučio Kristinaičio.
Darniu unisonu atitinkamai pasisakančių apie tautą sąrašas yra – kad ir kaip keista – beveik vienalytis iš pabuvusių ir tebesančių valdžioje. Nepaprastai įdomus jaunosios demokratijos ir vos 20 metų gyvuojančios atkurtos laisvos Lietuvos fenomenas.
Maloniausias spyris savam – mažiausias valandinis atlygis
Tačiau niekaip neprisimenu nė vieno iš buvusių ir tebesančių valdžioje kalbančio apie keistoką Lietuvos problemėlę. Turbūt suklydau, nes jiems tai jokia problema. Kad visame Rytų ir Šiaurės Europos regione Lietuva ryškiai išsiskiria ir laimi pagal mažiausią valandinį atlygį savam tautiečiui ir piliečiui – 6,06 Lt už valandą.
Kad būtų aiškiau, palyginkime naujausius duomenis pasaulio ir Europos valstybėse apie minimalų valandinį atlyginimą doleriais ir eurais. Būtent šie kasmet viešai skelbiami duomenys yra bet kokios valstybės ir žmonių gerovės rodiklis – Europoje ir pasaulyje plačiai žinomo „common wealth“ pamatas. Tik ne Lietuvoje, nes čia prabilę apie valstybės ir tautos visuotinę gerovę, be jokių abejonių, sulauktų jau žinomų epitetų. Šliužai, pankos, blogio gėlelės, pseudopatriotai, neišmanėliai, šunauja, įvairiausi agentai... Tai yra priešai valdžios atstovų, kurie valandiniu atlyginimu nesiskundžia, nes jį nuolat pakylėja iki europinių standartų. Juk kitaip būtų labai neteisinga.
Minimalaus valandinio darbo užmokesčio lentelė su nurodyta pateiktų duomenų data atitinkamose valstybėse (JAV doleriai už valandą).
Liuksemburgas – 14,24 (2013 m. spalis), papildomi duomenys: 1 921,03 euro – minimalus mėnesio atlyginimas; 11,1042 euro už valandą nekvalifikuotam darbuotojui, kuriam daugiau nei 18 metų.
Prancūzija – 12,22 (2014 m. sausis), papildomi duomenys: darbo savaitę sudaro 35 darbo valandos.
Belgija – 11,69 (2013 m. balandis).
Nyderlandai – 10,99 (2014 m. sausis), papildomi duomenys: 1 485,60 euro – minimalus mėnesio atlyginimas; 342,85 euro už savaitę, 68,57 euro už dieną, 8,57 euro (29,6 lito) už valandą asmenims nuo 23 metų.
Airija – 11,09 (2011 m.), papildomi duomenys: 1 461,85 euro – minimalus mėnesio atlyginimas; 8,65 euro (29,8 lito) už valandą.
Didžioji Britanija – 10,02 (2013 m. spalis), papildomi duomenys: 6,31 svaro (26 litai) už valandą nuo 21 metų ir vyresniems; 5,03 svaro už valandą 18–20 metų jaunuoliams; 3,72 svaro už valandą iki 18 metų jaunuoliams ir baigusiems tik privalomą mokslą. 2012 metais (http://www.ons.gov.uk/ons/rel/ashe/annual-survey-of-hours-and-earnings/…) pilno krūvio darbuotojams vidurkis buvo 506 svarai už savaitę, Londone – 653 svarai už savaitę, mažiausias buvo Velse – 453 svarai už savaitę.
Slovėnija – 5,8 (2013 m. sausis), papildomi duomenys: 783,66 euro – minimalus mėnesio atlyginimas.
Ispanija – 5,57 (2013 m. sausis).
Graikija – 5,06 (2013 m. sausis).
Portugalija – 4,19 (2011 m.), papildomi duomenys: 565,83 euro – minimalus mėnesio atlyginimas 12 kartų per metus.
Lenkija – 2,97 (2014 m. sausis), papildomi duomenys: 405 eurai – minimalus mėnesio atlyginimas.
Kroatija – 2,94 (2013 m. birželis).
Vengrija – 2,6 (2014 m. sausis).
Čekija – 2,58 (2013 m. rugpjūtis).
Slovakija – 2,59 (2014 m. sausis).
Estija – 2,73 (2014 m. sausis), t. y. 7,30 lito už valandą.
Latvija – 2,48 (2014 m. sausis), papildomi duomenys: 320 eurų (1 104 Lt) – minimalus mėnesio atlyginimas; 1,933 euro (6,67 Lt) už valandą.
Lietuva – 2,25 (2013 m. sausis), papildomi duomenys: 290 eurų (371 JAV doleris; 1 000 litų) – minimalus mėnesio atlyginimas nuo 2013 m. sausio mėnesio; 6,06 lito (1,75 euro) už valandą; 48,48 Lt (14 eurų) už visą darbo dieną; 242 litai už savaitę.
Australija – 16,88 (2013 m. liepa).
Naujoji Zelandija – 11,18 (2013 m. balandis).
Kanada – 9,95 (2013 m. rugsėjis).
Japonija – 8,32 (2013 m. lapkritis).
Andora – 7,12 (2014 m. sausis).
Izraelis – 5,99 (2012 m.).
Malta – 5,51 (2013 m. sausis).
JAV – 7,25 (2009 m.), papildomi duomenys: 2013 m. prezidentas Barackas Obama pasiūlė pakelti minimalų atlyginimą nuo 7,25 dolerio iki 9 dolerių (23 litai) už valandą. 2014 m. B. Obama pasiūlė pakelti minimalų atlyginimą iki 10,10 dolerio (25,81 lito) už valandą biudžetiniams darbuotojams.
Argentina – 4,13 (2014 m. sausis).
Venesuela – 3,3 (2013 m. gegužė), papildomi duomenys: 390 JAV dolerių – minimalus mėnesio atlyginimas.
Turkija – 3,05 (2014 m. sausis).
Brazilija – 2,11 (2014 m. sausis).
Kinija – 1,19 (2013 m. sausis).
Lietuvoje – geriausia investicinė aplinka, nes...
Atlyginimai yra patys „konkurencingiausi“ visoje Europoje, ir jau visai tiksliai – Rytų ir Šiaurės regione. Tai mėgstamiausios konservatorių lyderio ir buvusios „krizinės“ vyriausybės ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus frazės nuo 2009 iki 2012 m.
Dar uoliau šias frazes išdainuodavo garsusis ūkio ministras Dainius Kreivys. Investuokite Lietuvoje, kur baudžiauninkams mokėti nereikia. Nes tokių Lietuvos piliečių didžioji dalis mielai dirbo už minimalų atlyginimą, kuris prie A. Kubiliaus ir D. Kreivio geriausios investicinės aplinkos Europoje buvo 850 litų už mėnesio darbą, su mokesčiais. Tai yra 246 eurai už mėnesį, su mokesčiais. „Į rankas“ baudžiauninkui už mėnesio darbą tekdavo maždaug apie 175 eurus.
Tokio homo lituanus šiuolaikinio baudžiauninko kasdienė aritmetika paprasta. Per dieną už aštuonias darbo valandas jis užsidirba jau šiandien 48 litus, nuo kurių dar reikia nuskaičiuoti mokesčius. Kas lieka? Dešimt eurų. O savaitgaliais nieko.
Koks tokio baudžiaunininko maistas? Apavas? Higiena? Rūbai? Gal koncertai ir spektakliai? Kelionės? Pasisėdėjimai kavinėse? O būstas? Nebent šiluminėse trasose.
Tokie baudžiauninkai šiandien yra muziejininkai, visi kultūros darbuotojai, bibliotekininkai, pradedantys mokytojai ir net gydytojai...
Baudžiauninkų statistika 2013 metais
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka ir jos 2013 m. atlyginimų vidurkis: „iš viso kultūros darbuotojų – 66, prieš mokesčius – 1 468 Lt, atskaičius mokesčius – 1 166 Lt“.
Kauno apskrities viešoji biblioteka ir jos 2013 m. atlyginimų vidurkis: „iš viso kultūros darbuotojų – 145, prieš mokesčius – 1 400,80 Lt, atskaičius mokesčius – 1 117,09 Lt“.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir jos 2013 m. atlyginimų vidurkis: „iš viso kultūros darbuotojų (be vadovų) – 79, prieš mokesčius – 1 477,13 Lt; atskaičius mokesčius – 1 172,80 Lt“.
Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka ir jos 2013 m. atlyginimų vidurkis: „iš viso kultūros darbuotojų – 67, prieš mokesčius – 1 434 Lt, atskaičius mokesčius – 1 141 Lt“.
Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka ir jos 2013 m. atlyginimų vidurkis: „iš viso kultūros darbuotojų – 69, prieš mokesčius – 1 410 Lt, atskaičius mokesčius – 1 114 Lt“.
Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos prezidentė ir Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekos direktorė Emilija Banionytė priminė, kad „iki krizės buvusį bazinį mėnesio atlyginimą – 128 litus – bibliotekininkams krizės metu sumažino iki 122 litų ir iki šiol jo nepakėlė“.
Visi šie duomenys buvo atsiųsti šių bibliotekų vadovų.
Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis atsiuntė savus duomenis: „Vidutinis kultūros centrų darbuotojų atlyginimas – apie 1 200 Lt (su mokesčiais, vadinasi, į rankas žmonės gauna apie 30 procentų mažiau). 2012 m. sausio 1 d. šalies kultūros centruose buvo iš viso 3 058 etatai, iš jų 1 850 – kultūros ir meno darbuotojų etatų. Juose dirbo iš viso 4 155 darbuotojai, iš jų 2 678 – kultūros ir meno. Ši situacija rodo, kad beveik 50 procentų kultūros centrų darbuotojų dirba 0,5 arba net 0,25 etato.“
Lietuvos muziejų asociacijos atsakingoji sekretorė Lolita Valužienė pateikė duomenis apie muziejininkus: „Muziejuose dirba apie 800–900 specialistų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ilgametę darbo patirtį. Daugelio jų atlyginimai tesiekia 1 185–1 200 litų atskaičius mokesčius.“
Štai taip. Tačiau juk tai nepatriotiška. Ir aiškiai Kremliaus užsakytos žinios. Nes investicinė aplinka tikrai pati geriausia Lietuvoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą