Šie metai - rekordiniai skolinimosi mastais. Vos per pusketvirto mėnesio Vyriausybė sugebėjo pasiskolinti 6,8 mlrd. litų. Tie pinigai reikalingi senesnėms skoloms grąžinti ir didėjančioms biudžeto skylėms užkamšyti. Matant tokią situaciją, apgailėtinai skamba Vyriausybės pranešimas, kad pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės biudžetas pasipildė 104,7 mln. litų pajamų daugiau, nei planuota. Praėjusių metų gruodžio 31-ąją Lietuva buvo skolinga 41,74 mlrd. litų. Pridėjus šiųmetę 6,8 mlrd. litų skolą, gaunasi gąsdinanti suma. Ir tai - ne riba.
Mažiausiai trečdalis naujai pasiskolintų lėšų nukreipiama senų skolų palūkanoms apmokėti. Pats naujausias tokios taktikos pavyzdys buvo užfiksuotas antradienį, kai Lietuva užsienyje išplatino 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją, kuria buvo padidinta 2007 metų spalio 29 d. išleista emisija, dabar siekianti 1 mlrd. eurų (apie 3,45 mlrd. litų). Už 4,85 proc. palūkanas pasiskolintus naujus milijardus teks grąžinti jau 2018 m., o šią savaitę pasiskolinti pinigai bus panaudoti senoms skoloms refinansuoti ir biudžeto skylėms kamšyti. Apie jokius investicinius projektus, skatinančius Lietuvos ekonomiką už naują milijardinę paskolą, nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija nepranešė. "Mūsų Vyriausybė suka graikų šunkeliu". RESPUBLIKA
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepakviesta į išrinktojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguraciją. Kvietimai į šias iškilmes jau skrieja į Maskvoje įsikūrusias užsienio valstybių atstovybes, tačiau Lietuvos ambasadorius Renatas Norkus bent jau iki šiol tokio kvietimo negavo. Kovo mėnesį Rusijos prezidentu išrinktas V. Putinas gegužės 7 d. trečią kartą taps Kremliaus šeimininku. Teigiama, kad į inauguracijos ceremoniją ir po jos vyksiantį iškilmingą priėmimą gali būti pakviesta apie 1 000 garbių svečių.
Pastaruoju metu ne itin sėkminga Lietuvos užsienio politika sulaukia daug kritikos. Tačiau tai, kad D. Grybauskaitė nekviečiama į V. Putino inauguraciją, politologo Liudo Zdanavičiaus nuomone, esą dar nieko nereiškia. Jei į šias iškilmes būtų pakviesti kitų Baltijos valstybių bei Lenkijos vadovai, o mūsų prezidentė - ne, tada derėtų susirūpinti. "Dabartiniu atveju viskas suprantama - į inauguraciją kviečiami artimi draugai, o kitoms valstybėms atstovaus ambasadoriai", - LŽ sakė jis. Vis dėlto drauge politologas pabrėžė, kad Lietuvos ir Rusijos dvišaliai santykiai toli gražu nėra idealūs. "V. Putino svečių sąrašas - be D. Grybauskaitės". LIETUVOS ŽINIOS
Trečiadienį buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė atsakė į "Snoro" bankroto aplinkybes narstančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos klausimus. Komisijos nariai buvusio socialdemokratų Vyriausybės vadovo teiravosi, ar 2006-2008 m., kai G. Kirkilas buvo premjeras, gauta kokių nors nerimą keliančių žinių apie "Snoro" banko padėtį. "Sakyčiau, priešingai - visų bankų situacija tuomet buvo gera, visi bankai buvo pelningi", - kalbėjo ekspremjeras. Pasak A. Kubiliaus, "Snoro" krizė buvo individuali, sukelta ne kokių nors sisteminių problemų, o neatsakingos savininkų veiklos". "Priežiūros klaidų nemato". KAUNO DIENA
KULTŪRA
Antradienio vakarą Šiaulių arenoje jau antrus metus iš eilės vyko Šiaulių apskrities muzikos apdovanojimai (ŠAMA), davę pradžią visos Lietuvos muzikantų šventei M.A.M.A. Šių metų Šiaulių apskrities muzikos apdovanojimuose koncertavo iš Saulės miesto kilę atlikėjai: Gytis Paškevičius, Rūta Ščiogolevaitė, Egidijus Dragūnas, Vytautas Juozapaitis, Virgis Stakėnas ir kt. Penkių valandų trukmės renginyje paskelbta net 30 nominacijų nugalėtojų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS, VAKARO ŽINIOS
Balandžio pabaigoje Vilniuje bus galima paklausyti tobulai atliekamos muzikos - sostinėje koncertuos orkestras "Maskvos virtuozai". Valstybinis kamerinis orkestras "Maskvos virtuozai", kurio meno vadovas ir dirigentas yra Vladimiras Spivakovas, koncertuos Vilniuje, Kongresų rūmuose. V. Spivakovas - garsaus dirigento Sauliaus Sondeckio kolega ir bičiulis. S. Sondeckis yra pagrindinis kviestinis šio orkestro dirigentas. "Tai - garbės titulas, ne etatinis darbas ir atlyginimas. Tačiau kasmet esu kviečiamas su tuo orkestru koncertuoti", - sakė S. Sondeckis. Orkestro repertuare - XVII-XVIII a. bei XIX a. pradžios kompozitorių muzika. Jis atlieka J. S. Bacho, G. F. Hendelio, J. Haidno, V. A. Mocarto, F. Šuberto kūrinius. Orkestras dažnai groja be dirigento, kai V. Spivakovas pats griežia pirmuoju smuiku. "Dirigentas smuiką pačiumpa ir pats". KAUNO DIENA
TEISĖTVARKA
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas antradienį tradicinę šeimą ir tradicinius žmonių santykius ginantiems Seimo nariams Petrui Gražuliui ir Kazimierui Uokai skyrė 200 litų baudas už administracinius teisės pažeidimus per eitynes "Už lygybę", vykusias 2010 m. gegužės 8 d. Už ką? Teismas antradienį nusprendė, kad Seimo nariai nusipelnė nuobaudos dėl to, kad eitynių metu perėjo policijos užtvarą, pažymėtą specialiąja juosta su užrašu "Stop policija", ribojančią įvykio vietos perimetrą. Pasak P. Gražulio, "pas mus dar alkoholiką galima pavadinti alkoholiku arba narkomaną - narkomanu, o štai iškrypėlio vadinti iškrypėliu jau negalima". Parlamentaras teigia neketinąs varžyti ar kaip nors apriboti homoseksualų teisių - jį tik piktina nevaržoma jų platinama propaganda: "Užuot gydęsi, jie viešai propaguoja savo problemą ir stengiasi, kad ji išplistų kuo plačiau. Tai nieko bendro su jų teisėmis neturi, tai yra gryniausias ekshibicionizmas".
Minėto homoseksualų parado metu vienas mažumų aktyvistas agresyviai provokavo P. Gražulį ir šliūkštelėjo į veidą vandens, tačiau, pasak parlamentaro, jokios bausmės už tai nesulaukė. "Aš du kartus kreipiausi į prokuratūrą, kad būtų iškelta baudžiamoji byla, bet jie net nemano to daryti. Jie yra neteisiami ir nejudinami, yra lygesni už lygius. Visoje ES homoseksualai yra šventa karvė", - sakė P. Gražulis. "Mes juk buvome pasiekę, kad teismas sustabdytų leidimą šiam renginiui, tačiau leidimas atnaujintas paskutinę darbo dieną ir paskutinę darbo valandą, t.y. kad mes negalėtume net apskųsti. Akivaizdžiai viskas buvo diriguojama iš labai aukštų rūmų Vilniuje, ką rodo ir toks teismo procesas", - "Respublikai" teigė Seimo narys K. Uoka. "Tik Seimo narių užpuolikai nebaudžiami". RESPUBLIKA
Naktį iš antradienio į trečiadienį pagrobtas Vaišvydavoje, prekybos centre "Iki"buvęs bankomatas. Signalizacija Kauno rajone, Vaišvydavoje esančioje parduotuvėje "Iki", suveikė 3.45 val. Plėšikai į vitriną įvažiavo automobiliu GAZ 53. Apie nusikaltimą policijai pranešė vietos gyventojai. Atvyko objektą sauganti privati tarnyba, policijos ekipažai, tačiau plėšikų pėdsakai jau buvo ataušę. Neabejojama, kad nusikaltimas buvo gerai suplanuotas. Kai kurios bankomatais prekiaujančios bendrovės nurodo, kad maždaug 1,5 m aukščio įrenginys gali sverti iki 880 kg. Plėšikai automobiliu GAZ taranavo parduotuvės vitriną ir patekę į vidų pagrobė "Swedbanko" bankomatą, po to GAZ buvo padegta. Įtariama, kad vagys bankomatą įsikėlė į kitą automobilį ir juo paspruko. Neabejojama, kad plėšikų buvo ne vienas ar du.
Kiek bankomate buvo pinigų, tikslinama. Tik vargu ar plėšikams pavyks pasinaudoti grobiu. Bankai taiko specialias apsaugos priemones ir grobimo atveju pinigai būna apipurškiami specialiais dažais. Įvykus bankomato, kuriame įdiegta dažų apsaugos technologija, vagystei "Swedbank" perspėja Lietuvos įmones ir gyventojus, kad gali būti bandymų atsiskaityti ar iškeisti specialiais dažais pažymėtus litų banknotus. Bankas primena, kad tokiais nudažytais banknotais atsiskaityti ar jų keisti negalima, o gavus tokį banknotą būtina kreiptis į policiją. "Pavogtas bankomatas bevertis?" KAUNO DIENA
Tyrėjams nekyla abejonių - banko "Swedbank" bankomatą iš Didžiojoje gatvėje Kaune esančio prekybos centro "Iki" pagrobė tie patys nusikaltėliai, kurių rankose panašus grobis du kartus atsidūrė pernai rudenį. Sunkvežimis, kuriuo taranuotas pastatas, buvo sulaistytas degiuoju skysčiu ir padegtas. Nors ugnis sunaikino didžiąją dalį įkalčių, visiškai sudeginti mašinos nepavyko. 1986 metais tuometėje Sovietų Sąjungoje nuo konvejerio nuriedėjęs GAZ-53 ilgą laiką priklausė Kauno rajono priešgaisrinei tarnybai, o 2004-ųjų balandį buvo perduotas į Kauno rajono savivaldybės administracijos balansą. Vėliau mašina buvo parduota aukcione. Tokiu atveju pirkėjas gauna įgaliojimą išregistruoti transporto priemonę įmonėje "Regitra" ir įregistruoti ją savo vardu. Vakar paaiškėjo, kad to nebuvo padaryta, o sunkvežimis dar porą kartų buvo perleidžiamas iš rankų į rankas. Bankomatų vagystės Lietuvoje prasidėjo 2007-ųjų pabaigoje ir labai greitai pasiekė neregėtą mastą. "Įspūdinga ir įžūli plėšikų ataka". LIETUVOS RYTAS
Vieniša 80-metė Šiaulių rajono Gruzdžių miestelio gyventoja, kurią surišo sekmadienį į jos namus įsibrovę piktadariai, pagalbos sulaukė tik po dviejų parų. Nukentėjusioji gydoma ligoninėje. Namuose surištą garbaus amžiaus gruzdiškę aptiko antradienio vidurdienį jos aplankyti atvykę giminaičiai. Policijos pareigūnų duomenimis, išgirdusi kažką brazdant prieangyje, šeimininkė atvėrė duris ir pateko į rankas vienam įsibrovėlių. Šis auką parvertė ir surišo rankas. Pasak nukentėjusiosios, įsibrovėlių buvo mažiausiai du. Apšniukštinėję aukos namus, jie išsinešdino, šeimininkę palikę surištą. Kas pagrobta iš gruzdiškės namų, dar aiškinamasi. Dėl plėšimo ikiteisminį tyrimą pradėję Šiaulių rajono kriminalistai įtariamųjų kol kas nesučiupo. "Senolė dvi paras išgulėjo surišta". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Trečiadienį sostinėje, J. Kairiūkščio g. 14 esančiame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione dėl nežinomų priežasčių įvykus sprogimui žuvo karys, dar vienas sužeistas. Karinė vadovybė pripažino, kad toks incidentas - pirmas. "Apie 13 val. batalione įvyko sprogimas. Žuvo vyresnysis seržantas, kuris kariuomenėje tarnavo nuo 1996 m. Dar vienas karys buvo sužeistas, jis nuvežtas į ligoninę. Kario būklė stabili, jis vaikšto, bendrauja su gydančiais gydytojais. Prokuratūra ir Karo policija tiria šį įvykį", - per trumpą spaudos konferenciją žurnalistams sakė Jungtinio štabo viršininkas pulkininkas Vilmantas Tamošaitis. Pasak jo, šiuo metu atliekamas tyrimas, kuris turės atsakyti į klausimą, kas sukėlė sprogimą, nusinešusį kario gyvybę.
V. Tamošaičio tvirtinimu, išminavimo patalpoje, kurioje tuo metu buvo kariai, jokių sprogmenų neturėjo būti, juolab kad ten nevyko jokie mokymai ar išminavimo darbai. V. Tamošaitis taip pat paneigė informaciją, kad sprogimas įvyko bandant neutralizuoti praėjusį savaitgalį Vilniaus autobusų stotyje iš Baltarusijos atvežtą miną. "Mano duomenimis, šiuo sprogmeniu užsiima policija", - teigė kariškis. "Gyvybę nusinešė sprogimas dalinyje". KAUNO DIENA
Trečiadienį dar labiau įsiliepsnojo aistros dėl žuvusio Drąsiaus Kedžio dukrelės likimo. Klaipėdos apygardos teismas vakar paskelbė, kad mergaitę globojančios Kauno teisėjos Neringos Venckienės skundas dėl praėjusių metų gruodžio 16-ąją Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo atiduoti jos dukterėčią motinai Laimai Stankūnaitei yra atmetamas. N.Venckienė apeliaciniu skundu prašė mergaitės gyvenamąją vietą nustatyti su ja, neterminuotai apriboti L. Stankūnaitei motinos valdžią dukrai ir sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta pedofilijos byla. Klaipėdos apygardos teismui nusprendus, kad D. Kedžio dukrelė turi gyventi su motina, L. Stankūnaitė pedofilijos byloje jau šiandien vyksiančiame teismo posėdyje greičiausiai bus pripažinta mergaitės atstove, o N. Venckienė byloje turėtų likti tik liudytoja.
Antstolė Sonata Vaicekauskienė pranešė, kad mergaitės atėmimo operaciją įvykdys iki kitos savaitės ketvirtadienio. Vidaus reikalų ministro Artūro Meliano teigimu, "teismo sprendimus Lietuvoje vykdo antstoliai, o ne policija, tačiau pastaroji turi atsižvelgti ir vykdyti antstolės duotus nurodymus". Todėl ministras tikisi, kad antstolė šį kartą sudarys "minkštą" teismo sprendimo vykdymo planą ir mergaitės perdavimą vykdys nenaudodama prievartos bei nediskredituodama policijos pareigūnų vardo. "Mergaitės perdavimą motinai kartu su antstole turi vykdyti psichologai, vaikų teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai", - sakė ministras. "Teismas leido atimti D. Kedžio vaiką". RESPUBLIKA
S. Vaicekauskienė LŽ informavo, kad N. Venckienei iš tiesų yra duotas terminas: nuo trečiadienio iki balandžio 26 d. imtinai mažametė turi būti geranoriškai perduota biologinei motinai neutralioje aplinkoje. Kitaip ketinama naudoti prievartinius veiksmus. "Procedūra bet kokiu atveju bus atlikta - anksčiau ar vėliau. Yra parengtas planas, viską baigiame suderinti su atsakingomis institucijomis, dabar tik sprendžiame dėl konkrečios datos", - aiškino antstolė. Tuo tarpu N. Venckienė LŽ trečiadienį tvirtino skųsianti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. "Biologinį ryšį iškėlė aukščiau už mergaitę". LIETUVOS ŽINIOS
Nuo balandžio 18-osios iki 26-osios. Tada Laimutei Stankūnaitei bus sugrąžinta duktė. Taip vakar buvo pareikšta mergaitės globėjai Neringai Venckienei ir paraginta atiduoti vaiką. Ultimatumą N. Venckienei pateikusi antstolė pasiūlė elgtis geranoriškai ir atvežti L. Stankūnaitei dukterį į Kauno policijos pastatą, esantį Vytauto prospekte. Jeigu mergaitės teta taip nepasielgs, teks naudoti prievartinius veiksmus. S.Vaicekauskienė kartu su policijos pareigūnais ir vaikų teisių apsaugos institucijos specialistais Garliavoje gali pasirodyti bet kuriuo metu nuo 6 iki 22 valandos, įskaitant ir savaitgalius. Antstolė perspėjo, jog bet koks Venckų ar Kedžių nepaklusimas bus vertinamas kaip prievarta prieš vaiką ir pasipriešinimas pareigūnams. Už tai bus keliamos baudžiamosios bylos arba taikomos administracinės nuobaudos. LIETUVOS RYTAS
Garliavoje, Kedžių namo kieme šią savaitę buvo sumontuota 6 metrų pločio dengta scena su koncertine garso aparatūra. Trečiadienį joje grojo grupės "Kastaneda" ir "Kvinta". Žadama, kad Klonio g. rengiamoje akcijoje "Atilikėjai - už teisingumą" bus surengta daugiau koncertų ir įvairių artistų pasirodymų. "Garliavoje iškilo scena atlikėjams". KAUNO DIENA
"Kastanedos" atlikėjai Lukas Pačkauskas ir Donatas Baumila neslėpė, jog už pasirodymą jiems buvo sumokėta. Internete skelbiama, kad pastaruoju metu Kedžių kieme nuolat įvyksiančius koncertus rengia visuomeninis judėjimas "Drąsiaus kelias". Akcija pavadinta skambiu vardu "Atlikėjai - už teisingumą". "Drąsiaus kelio" pirmininkė A. Skučienė neigė, kad atlikėjams moka jos vadovaujamas judėjimas. Esą grupes samdo D. Kedžiui prijaučiantys žmonės, kurie ir organizuoja koncertus. Šiandien prie Kedžių namų koncertuos grupė "Poliarizuoti stiklai", eilėraščius skaitys Nacionalinio dramos teatro aktoriai. LIETUVOS RYTAS
Trečiadienio naktį įkliuvusių prie vairo išgėrus šalies garsenybių būrį papildė dainininkas, prodiuseris ir kompozitorius Deivydas Zvonkus. Nuosavą "Mercedes-Benz" vairuojantį muzikantą policininkai vakar naktį, apie 2 val., sustabdė pačiame Vilniaus centre - Katedros aikštėje, prie Valdovų rūmų. Alkoholio matuoklis parodė 0,5 promilės alkoholio. "Kadangi esu sąžiningas ir doras, palinkčiojau galva ir nesipriešinau", - sakė D. Zvonkus. Jis tvirtino, kad tuo metu jautėsi visiškai blaivus ir todėl drąsiai sėdo vairuoti mašiną. Dainininkas neslėpė, kad prieš kelias valandas iki važiuodamas išgėrė porą bokalų alaus. D. Zvonkui policininkai surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą. Kokia jam bus skirta bauda, spręs teismas. Vairuojantis neblaivus muzikantas sulaikytas pirmą kartą. "Ir D. Zvonkus prie vairo sėdo su promilėmis". RESPUBLIKA
FINANSAI
Šie metai - rekordiniai skolinimosi mastais. Vos per pusketvirto mėnesio Vyriausybė sugebėjo pasiskolinti 6,8 mlrd. litų. Tie pinigai reikalingi senesnėms skoloms grąžinti ir didėjančioms biudžeto skylėms užkamšyti. Matant tokią situaciją, apgailėtinai skamba Vyriausybės pranešimas, kad pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės biudžetas pasipildė 104,7 mln. litų pajamų daugiau, nei planuota. Praėjusių metų gruodžio 31-ąją Lietuva buvo skolinga 41,74 mlrd. litų. Pridėjus šiųmetę 6,8 mlrd. litų skolą, gaunasi gąsdinanti suma. Ir tai - ne riba. Dar pernai, priimdamas šių metų biudžeto įstatymą, Seimas leido nustatyti net 9 mlrd. 435 mln. litų valstybės skolinimosi limitą. Finansų ministerija tvirtino, kad 2012-aisiais bus galima pasiskolinti ir daugiau - iki 10,3 mlrd. litų. "Skolintomis lėšomis taip pat įgyvendinami investicijų projektai, įskaitant ir bendrafinansuojamus iš ES paramos, tokiu būdu skatinant ekonomiką ir vystant infrastruktūrą", - skelbia Finansų ministerija.
Deja, deja, apie ekonomikos skatinimą verčiau patylėti. Ta pati ministerija skelbia, kad iš šalies biudžeto, t.y. iš skolintų pinigų, vien tik valstybės skolos valdymo išlaidoms numatoma atseikėti apie 2,1 mlrd. litų. Tad mažiausiai trečdalis naujai pasiskolintų lėšų nukreipiama senų skolų palūkanoms apmokėti. Pats naujausias tokios taktikos pavyzdys buvo užfiksuotasantradienį, kai Lietuva užsienyje išplatino 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją, kuria buvo padidinta 2007 metų spalio 29 dieną išleista emisija, dabar siekianti milijardą eurų (apie 3,45 mlrd. litų). Už 4,85 proc. palūkanas pasiskolintus naujus milijardus teks grąžinti jau 2018 metais, o šią savaitę pasiskolinti pinigai bus panaudoti senoms skoloms refinansuoti ir biudžeto skylėms kamšyti. Apie jokius investicinius projektus, skatinančius Lietuvos ekonomiką už naują milijardinę paskolą, nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija nepranešė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį "Respublikai" sakė, kad pasiskolintos milijardinės lėšos jau senokai yra panaudojamos ne verslui skatinti, o skylėms kamšyti. Pasak parlamentaro, auksine skolinimosi taisykle pasaulyje yra laikomas toks valstybės paskolos panaudojimas, kai gautos lėšos ne pravalgomos, o nukreipiamos į ilgalaikes investicijas. Tai skatina naujų darbo vietų kūrimą, didesnį mokesčių surinkimą ir bendrą ekonomikos augimą, dėl kurio atsiranda pinigų skolai grąžinti. Tačiau toks procesas, pasak A. Butkevičiaus, Lietuvoje nevyksta jau bent penkerius metus - Lietuva skolinasi tik tam, kad mokėtų šimtus milijonų eurų pelną savo kreditoriams. "Mūsų Vyriausybė suka graikų šunkeliu". RESPUBLIKA
EKONOMIKA
Lietuvos eksportuotojai jau seniai yra pramynę kelius į Rusijos rinką, todėl šiai valstybei įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) vieni prekybiniai santykiai taps lengvesni, o kitus reikės keisti. "Danske" banko analitikai su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) atlikę Rusijos įstojimo į PPO naudos ir sąnaudų analizės Baltijos šalims studiją konstatavo, kad palanki Rusijos ekonomikos padėtis 2012 m. - svarbi prielaida Baltijos šalims išvengti neigiamų ekonomikos tendencijų dėl sudėtingos padėties euro zonoje. Rusija iki šių metų birželio vidurio turėtų ratifikuoti priėmimo į PPO dokumentus ir po 30 dienų tapsi visateise PPO nare. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, tuomet vidutinis muito tarifas sumažės nuo 10 iki 7,8 proc., žemės ūkio prekių muito vidurkis sumažės nuo 13,2 iki 10,8 proc., o pramonės prekių muitų vidurkis - nuo 9,5 iki 7,3 proc.
LPK apklausos duomenimis, ketvirtadalis su Rusija prekiaujančių Lietuvos verslininkų tikisi, kad Rusijos taikomi biurokratiniai reikalavimai taps labiau subalansuoti, t. y. Rusija turės laikytis nediskriminacinių mokesčių ir rinkliavų, muitinių procedūrų ir kitų taisyklių. Tiesa, likusi dalis pramonininkų nesitiki, kad biurokratinė našta sumažės ir taps subalansuota. Pasak LPK analitiko Aleksandro Izgorodino, Rusijos įstojimo į PPO įtakos Lietuvai nereikėtų pervertinti. Jo teigimu, esminę įtaką Lietuvos eksportui turi Rusijos ekonomikos būklė, t. y. Rusijos realaus BVP polyčiai ir Rusijos rublio svyravimai. Skaičiuojama, kad jeigu Rusijos realusis BVP padidėtų 1 proc., Lietuvos eksportas į Rusiją paaugtų 3,43 proc. "Iššūkiai ir galimybės Lietuvai". KAUNO DIENA
RŪPYBA
Socialinės įmonės neriasi iš kailio ieškodamos negalią turinčių žmonių - jų rasti itin sunku, nes retas neįgalusis pajėgus dirbti. "Ieškome neįgalių darbuotojų. Atsivežtume juos iš Šiaulių", - Kelmės pieninė Vakarų Lietuvoje pasėjo akį rėžiančių skelbimų. Nejaugi neįgalumas tapo privalumu įsidarbinant? Kelmės įmonė - viena iš Vilkyškių pieninės grupės bendrovių, jai yra suteiktas socialinės įmonės statusas. Pasak Vilkyškių pieninės vadovo Gintaro Bertašiaus, norint išsaugoti tokį statusą, tenka verstis per galvą, kad tik būtų išlaikyta tam tikra sveikų ir turinčių negalią darbuotojų proporcija. Socialinėse įmonėse turi dirbti 40 proc. negalią turinčių žmonių. Pasak G. Bertašiaus, galinčių dirbti neįgaliųjų surasti ypač sunku. Jam pritaria ir makaronų gamybos bendrovės "Amber pasta" pardavimo vadovas Marius Dužinas. Pasak jo, tikėtina, kad "Amber pastai" nepavyks išsaugoti neįgaliųjų socialinės įmonės statuso. "Skelbia neįgaliųjų paiešką". LIETUVOS RYTAS
PREKYBA
Vyriausybės planai brangiai parduoti nebenaudojamą valstybės nekilnojamąjį turtą gali taip ir neišsipildyti. Vien per penkerius metus suplanuotos parduotinų objektų kainos sumenko tris kartus. Ar sumos atitinka rinkos kainas, suabejojo net patys valdantieji. Vakar Seimo Audito komiteto nariai buvo išvykę pasižvalgyti po ketinamus parduoti valstybės nekilnojamojo turto objektus sostinėje. Pasak komiteto nario Andriaus Mazuronio, po tokių pasivažinėjimų pasidarė tik dar neramiau, kad valstybės turtas gali būti parduotas už centus. Dar 2007 metais tuometinio premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybė sudarė valstybės atnaujinamo turto sąrašą, į kurį įtraukė planuojamus statyti ar įsigyti naujus valstybinių institucijų pastatus. Statybų išlaidas turėjo kompensuoti parduodamos senosios įstaigų patalpos.
Tačiau bėda, kad planuota pardavimų suma per penkerius metus gerokai sumenko. Pavyzdžiui, 87 mln. litų kainavęs naujas Generalinės prokuratūros pastatas Vilniuje stovi nuo 2008-ųjų, o senasis, esantis A. Smetonos gatvėje, dar tik ketinamas parduoti. 2007-aisiais Vyriausybė tikėjosi jį parduoti už beveik 25 mln. litų, tačiau šiandien numatoma pardavimo kaina triskart mažesnė (iki 9 mln. litų). Sostinės Pilaitės mikrorajone kyla naujas Valstybės saugumo departamento pastatas, kurio statyboms jau išleista per 200 mln. litų, nors 2007 metais numatyta suma buvo "tik" 170 mln. litų. Statybų išlaidas turėjo padengti parduoti VSD priklausantys nekilnojamojo turto objektai Vilniaus mieste ir rajone, Kaune, Klaipėdoje. Tačiau net jei juos pavyktų parduoti už planuojamą sumą - 195 mln. litų, naujo pastato statybų išlaidų tai nepadengtų. Šiuo metu į Turto banko parduodamų ir ketinamų parduoti objektų sąrašą įtraukti 285 valstybei priklausantys nekilnojamojo turto objektai. "Valstybės turto kaina tirpsta kaip sniegas". RESPUBLIKA
VERSLAS
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai gegužės 31-birželio 2 dienomis uostamiestyje organizuoja net tris verslo renginius, kuriuos trečiadienį pristatė specialiai surengtoje spaudos konferencijoje. Renginių serija startuos gegužės 31-ąją "Švyturio" arenoje, kur vyks tarptautinė Lietuvos verslo pasiekimų paroda, joje ketina dalyvauti ne tik Lietuvos verslininkai, bet ir svečiai iš Rusijos, Latvijos, Baltarusijos ir net Kinijos. Pasak organizatorių, jau užsiregistravo per 100 įmonių. Birželio 1 d. arenoje bus surengta tarptautinė verslo kontaktų mugė, į kurią suvažiuos aktyvūs gamintojai iš visos Lietuvos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos. Kol kas dar nepatvirtintoje vietoje gegužės 31-ąją bus surengtas turizmo verslo forumas "Darnaus turizmo plėtra". Organizatorių teigimu, plačios tematikos verslo renginiai yra nekomercinio pobūdžio, skirti pagyvinti verslo gyvenimą bei praplėsti matymo ribas, o vienas pagrindinių tikslų - suartinti verslą ir valdžią. "Klaipėdoje - trys verslui skirti renginiai". VAKARŲ EKSPRESAS
ŽEMĖ
Palangos paplūdimiai vėl maitinami smėliu - trečiadienį šalia jūros tilto prasidėjo antrasis pajūrio papildymo smėliu etapas. Lapkritį ir sausį pajūryje siautusios audros išbandė pernai atliktų darbų kokybę - tose vietose, kuriose paplūdimiai buvo papildyti smėliu, jie beveik nenukentėjo, jūra kopų neapgadino. "Šiais metais į Palangos paplūdimius numatoma atgabenti maždaug 290 tūkst. kubinių metrų smėlio. Pernai pliažai pamaitinti 130 tūkst. kubinių metrų smėlio. Visi darbai bus baigti iki gegužės vidurio - vasaros sezono atidarymo šventės. Tuomet paplūdimių juosta nuo Birutės kalno iki Rąžės upės turėtų paplatėti iki 70 metrų", - trečiadienį sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. Teigiama, jog smėlis ir toliau judės, bet paplūdimiai bus apsaugoti nuo stichinių nelaimių. Per 5 metus Palangos paplūdimių pildymas kainavo maždaug 20 mln. litų. Didžiąją pinigų dalį skyrė Europos Sąjungos fondai. "Palangos pliažuose - smėlio čiurkšlės". LIETUVOS RYTAS
SPORTAS
Vilniaus "Lietuvos ryto" krepšininkams teks dar kartą išmėginti Maskvos priemiestyje esančios "Chimki" arenos lankus. Vos prieš kelias dienas iš Rusijos į Lietuvą su Europos taurės turnyro bronzos medaliais sugrįžę vilniečiai rytoj ten kovos dėl teisės žaisti VTB Vieningosios lygos finalo ketverto varžybose. Po triumfo Europos taurės turnyre į Vilnių atvykusi Maskvos srities "Chimki" ekipa turės labai pasistengti, kad išsaugotų galimybę ginti pernai iškovotą Vieningosios lygos nugalėtojų titulą. Nors "Lietuvos ryto" varžovų vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis kalbėdamas su žurnalistais pabrėžė, kad pergalės euforija jau išgaravo ir profesionalūs krepšininkai turi būti pasiruošę naujiems iššūkiams, vakar Vilniaus "Siemens" arenoje vykusios rungtynės parodė, kad sunkių kovų išsekinti čempionai paprasčiausiai pritrūko jėgų ir motyvacijos. Savų žiūrovų akivaizdoje pakiliai žaidę "Lietuvos ryto" krepšininkai pirmosiose Vieningosios lygos ketvirtfinalio serijos iki dviejų pergalių rungtynėse 82:71 įveikė svečius iš Maskvos srities ir išsiveržė į priekį 1-0.
"Mums pritrūko energijos, bet tai normalu. Po Europos taurės turnyro finalinių rungtynių būtų nelogiška išlaikyti tą pačią energiją ir norą. Visiems gerai - ir "Lietuvos rytas" laimėjo, ir mes pasižaidėme. Mūsų tikslas nesikeičia - norime apginti pernai iškovotą taurę", - sakė R. Kurtinaitis. RESPUBLIKA
Vilniečiai šiltai pasveikino Rimą Kurtinaitį su sekmadienį iškovota Europos taure, bet paskui išleido savo buvusį trenerį be pergalės į Rusiją. "Lietuvos rytas" trečiadienį nugalėjo R. Kurtinaičio treniruojamą "Chimki" 82:71. "Norėjosi sužaisti gerai prieš tokią gerą komandą kaip "Chimki" - šio Europos taurės turnyro nugalėtoją, - sakė 25 taškus vakar pelnęs Renaldas Seibutis. - Bet 1:0 nieko nereiškia. Dabar liko rungtynės išvykoje". Vilniečiai turės progą iškopti į finalo ketvertą jau rytoj antrajame ketvirtfinalio mače Chimkuose. LIETUVOS RYTAS
Kauno "Žalgirio" krepšininkai po įtempto rungtynių ir kelionių maratono pagaliau turi laiko išnagrinėti klaidas, padaryti išvadas ir pakrauti baterijas likusioms sezono kovoms šalies čempionate bei Baltijos krepšinio lygoje (BBL). Artimiausias rungtynes šalies čempionai žais balandžio 24-ąją, kai Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pusfinalyje svečiuose susigrums su Prienų "Rūdupiu" arba Pasvalio "Pieno žvaigždėmis".
LKL atkrintamųjų varžybų ketvirtfinalyje intrigos kol kas mažai. Ketvirtąją vietą po reguliariojo sezono užėmę "Rūdupio" krepšininkai savo aikštėje nušlavė "Pieno žvaigždes" 94:64. "Rūdupis" - vienintelis LKL klubas, šiemet per reguliarųjį sezoną įveikęs abu grandus - "Žalgirį" ir "Lietuvos rytą". Žingsnį pusfinalio link jau žengė ir Antano Sireikos treniruojami "Šiauliai", namuose 89:74 pranokę Klaipėdos "Neptūną". Atsakomasis mačas uostamiestyje vyks šiandien vakare. Pasak A. Sireikos, "Neptūnas" sezono pabaigoje žaidžia solidų krepšinį, nors kai kas šią ekipą jau buvo nurašę. "Ši pergalė mums labai svarbi morališkai, tačiau visas darbas dar neatliktas", - sakė A. Sireika. KAUNO DIENA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą