Naujienų gegužės 18 d. dienraščiuose apžvalga

Privačioje miško žemėje Seimas leido atstatyti buvusias sodybas, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas pagal archyvinius dokumentus. Tai antradienį įteisino Seimas, priėmęs daug diskusijų sukėlusias Miškų įstatymo pataisas. Už įstatymo pakeitimus balsavo 61 Seimo narys, prieš - 18, susilaikė 37 Seimo nariai. Parlamentarai leido privačiuose miškuose keisti žemės paskirtį kitomis naudmenomis, dalinti ją į sklypus, o juose - atstatyti buvusius pastatus. Iš pradžių įstatyme buvo įrašyta nuostata, kad atstatyti galės tik tų pastatų savininkai ar tiesioginiai palikuonys, tačiau jai Seimas nepritarė: sodybas galės atkurti bet kokie sklypo savininkai. Pastarąją nuostatą ir miško užstatymą namais kritikavo žalieji, buvo surengta ne viena protesto akcija. Taip pat viešu kreipimusi Seimą bandė paprotinti 40 intelektualų, žinomų kultūros, meno veikėjų. Tačiau parlamentarams tai - nė motais. RESPUBLIKA

40 intelektualų, besikreipusių į Seimą, subūręs gamtininkas, ornitologas, judėjimo "Už gamtą" vadovas Algirdas Knystautas neslėpė ne tik nusivylimo, bet ir pasibaisėjimo Seimo sprendimu. "Atidaryta Pandoros dėžė korupcijai, nes ne tik savininkai ir jų tiesioginiai palikuonys, kurie tikrai, archyviškai turėjo sodybas, galės miškuose jas atstatyti. Dabar bet kas galės sklypus nusipirkti ir įrodinėti, kad ten buvo sodyba. O jei nėra jokių pamatų, jokių archyvinių duomenų, tada bus įrodinėjama duodant kyšius. Tai, kaip nurodė Specialiųjų tyrimų tarnyba, yra korupcinė pataisa", - sakė A. Knystautas. Ornitologas pažadėjo, kad Seimo sprendimas bus apskųstas prezidentei Daliai Grybauskaitei, ir pareiškė tikintis, kad ji įstatymą vetuos. RESPUBLIKA

Lietuvos žaliųjų judėjimo lyderis Rimantas Braziulis taip pat neslėpė pasibaisėjimo. "Žemgrobiai viešai kalba, kad čia nesustos - jie mušis toliau, kad leistų statyti miestų ir priemiesčių miškuose, rekreacinėse teritorijose", - prognozavo R. Braziulis. Pasak jo, "dabar sustiprės pamatų miškuose ieškojimo tarnybos, pasipils skelbimai: "Padedu surasti pamatus miške". Korupcijai atviras kelias, teismams, registrų centrų ir panašių įstaigų darbuotojams prasidės rojus žemėje". "Paežerių miškai tampa pasakišku grobiu". RESPUBLIKA

Pagrindinis įstatymo iniciatorius Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, dėl kurio kolegoms susidarė įspūdis, kad šis gavo atlygį už įstatymo protegavimą, vakar tvirtino, kad norint atstatyti sodybą pirmiausia reikės nustatyti buvusį sodybos buvimo faktą pagal Civilinio proceso kodeksą. Jis taip pat garantavo, kad nepavyks atstatyti sodybos tiems, kaip kartais atsitikdavo, kurie "suveža akmenis ir rodo, kad ten buvo sodyba". J. Šimėnas patvirtino, kad atstatyti sodybas galės absoliučiai visi miško žemės, kurioje pagal archyvinius dokumentus buvo sodyba, savininkai. Vis dėlto paklaustas, kokio dydžio sodybą bus galima atkurti, J. Šimėnas sakė, kad "tik tokią, kokia jinai buvo", tačiau taip pat pridūrė, kad tai jau nebe Miškų įstatymo nuostatos. Kodėl palikta spraga statyti pilaites, seimūnas nepaaiškino. "Miškus užstatyti leidimas duotas". VAKARO ŽINIOS

Svarbiausios krašto institucijos priemokoms skiria vis daugiau pinigų. Pernai I ketvirtį tam išleista per 620 tūkst. litų, o šiemet tuo pačiu laikotarpiu - beveik 850 tūkst. litų. Pirmąjį šių metų ketvirtį kai kuriems prezidentės Dalios Grybauskaitės, premjero Andriaus Kubiliaus, ministrų patarėjams ir padėjėjams, viceministrams, taip pat Prezidento ir Seimo kanceliarijose, Ministro pirmininko tarnyboje, ministerijose plušantiems valdininkams išmokėta net 843 tūkst. litų priemokų. Tiesa, paskutinį praėjusių metų ketvirtį tam nepagailėta dar didesnės sumos - 940 tūkst. litų, tačiau šiemet jau atseikėta daugiau nei pernai pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį ketvirčius. Šių metų I ketvirtį daugiausia priemokų - beveik 87 tūkst. litų - išmokėjo Seimo kanceliarija. Beveik tiek pat - 86 363 litai priemokų išmokėta Ūkio ministerijos darbuotojams, dešimčių tūkst. litų nepagailėta ir kitų ministerijų darbuotojams. Prezidento kanceliarijoje per pirmus tris mėnesius priemokoms atseikėta 83 422 litai. LIETUVOS ŽINIOS

Seimo opozicijos lyderis Vytautas Gapšys neigiamai vertina tai, kad priemokoms išleidžiamos sumos didėja. Pasak jo, apie papildomą darbuotojų skatinimą galima mąstyti tik išsprendus opias socialines problemas, į prieškrizinį lygį grąžinus pensijas. V. Gapšio nuomone, "Seimo Audito komitetas turėtų atidžiau pasidomėti šia ydinga praktika ir pateikti savo išvadas". "Valdžia atgauna apetitą priemokoms". LIETUVOS ŽINIOS

Minimalią algą didinti piketais reikalavusios profesinės sąjungos antradienį nepaveikė Trišalės tarybos - ši nepritarė sprendimui, kuriam priešinasi smulkaus ir vidutinio verslo atstovai. Seimas rezoliucijos dėl minimalaus mėnesio atlyginimo didinimo svarstymą nukėlė į ketvirtadienį. Ją siūloma nuo liepos 1-osios kelti iki 900 litų, o nuo 2012 m. sausio - iki 1 000 litų. Premjeras viliasi, kad ir Seimas, ketvirtadienį svarstydamas rezoliuciją, kuria Vyriausybei siūloma didinti minimalią algą, suvoks, kad skubėti neatsakinga. "Trišalės tarybos atskiros organizacijos turėjo skirtingą nuomonę. Profsąjungos buvo vieningos, stambaus verslo asociacijos irgi pasisakė už minimalios algos didinimą, tuo tarpu smulkusis verslas nuogąstauja, kad tai gali jiems labai pakenkti. Todėl mes ir neskubam daryti kokių nors sprendimų", - teigė A. Kubilius. RESPUBLIKA

Tuo tarpu Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija antradienį pareiškė pritarianti minimalaus atlyginimo didinimui, bet siūlo didėsiančias valstybės biudžeto išlaidas kompensuoti atleidžiant dalį valstybės tarnautojų. Frakcija įregistravo nutarimo projektą, kuriuo minimalus atlygis nuo 2012 m. sausio 1 d. būtų didinamas iki 1 tūkst. litų, bet 5-10 proc. būtų mažinamas valdžios sektoriaus mokos fondas. Pasak frakcijos nario, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko, tai būtų logiškas sprendimas. Mat naujausiais gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje akivaizdžiai sumažėjo gyventojų, o mokesčių mokėtojų dalis, jo manymu, sumenko dar smarkiau, ir valstybė nebepajėgi išlaikyti didžiulės armijos valdininkų. "100 litų prie algos dar nebus". RESPUBLIKA

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius nutarė iš valdiško limuzino su vairuotoju persėsti į taksi, o Vilniaus meras Artūras Zuokas užsimojo taksi paversti savivaldybės automobilius. Liberalų sąjūdžiui priklausančio R. Šimašiaus vadovaujama Teisingumo ministerija atsisakys visų iki šiol turėtų tarnybinių automobilių su vairuotojais. Ministras ir jo pavaldiniai nuo šiol po miestą keliaus taksi. Į sostinėje vykstančius susitikimus pėsčiomis dažniausiai kulniuojantis R. Šimašius ir toliau esant geriems orams žada kliautis savo kojomis. O didesnius atstumus ministrui padės įveikti "Martono taksi". Su privačia bendrove paslaugų sutartį Teisingumo ministerija sudarė dvejiems metams. Kelionės po miestą ministerijos darbuotojams atsieis po 1,35 lito už kilometrą. Anot R. Šimašiaus, ministerijai priklausę automobiliai buvo mažai eksploatuojami ir juos išlaikyti tapo neefektyvu, "taigi pertvarka - grynai dėl taupumo". Tarnybinio automobilio atsisakęs R. Šimašius į kuklesnes mašinas privertė persėsti ir ministerijai pavaldžių įstaigų vadovus. LIETUVOS RYTAS

Tuo tarpu naujasis miesto meras Artūras Zuokas savivaldybei priklausančias mašinas norėtų paversti taksi. Miesto vadovas, kuris, beje, turi ir nuosavą taksi, tvirtina, kad reforma būtina, nes valdiški automobiliai trūnija be darbo, todėl jie dar galėtų atlikti ir taksi paslaugą. Tiesa, į šį mero sumanymą sostinės valdininkai reagavo gana skeptiškai. "Du politikus apniko taksi manija". LIETUVOS RYTAS

Seimas įstatymus leidžia ir čia pat, Seime, jie pažeidžiami. Autorių teisių gynėjai reiškia finansines pretenzijas parlamentui dėl jame veikiančiose kavinėse ir restorane nelegaliai transliuojamų muzikos kūrinių. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) generalinis direktoriaus Edmundo Vaitekūno patvirtinimu, Seime esančios viešojo maitinimo įstaigos piratauja - čia naudojami muzikiniai kūriniai be licencijos sutarties dėl autorinių kūrinių naudojimo. Pasak E. Vaitekūno, LATGA-A raštą apie tai gavo iš kitos autorių teisių organizacijos - Lietuvos gretutinių teisių agentūros AGATA. Paklaustas, ar Seimą bus galima apkaltinti piratavimu, jeigu informacija pasitvirtintų, LATGA-A generalinis direktorius atsakė: "Taip išeitų. Autorinių kūrinių naudojimas be licencijos sutarties yra nelegalus". Tačiau E. Vaitekūnas pripažino, jog dar teks įrodyti, kad Seimo kavinėse grojama muzika. Tuo tarpu pasak Seimo kanceliarijos veiklą kuruojančios parlamento vicepirmininkės Virginijos Baltraitienės, ji kol kas nieko nežinanti apie problemas dėl autorių teisių gynėjų. "Pirataujantis Seimas". KAUNO DIENA

TEISĖTVARKA

Klaipėdos apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) pareigūnai sulaikė penkis asmenis, kurie įtariami beveik prieš metus pagal užsakymą sunaikinę didelės vertės svetimą turtą. Šis nusikaltimas įvykdytas praėjusių metų rugpjūčio 18 d. Tądien paryčiui, apie 4.05 val., uostamiesčio ugniagesiai gavo pranešimą apie Rimkuose degančius du statybų darbuose naudojamus sunkvežimius - betono maišykles. Atskubėję gaisrininkai ugnį užgesino per 20 minučių, tačiau sudegė visos 2000 metais pagaminto "Mercedes-Benz 3235" ir 1995 metų gamybos "Iveco" degios dalys. Patirtą žalą mašinų šeimininkas įvertino 230 tūkst. litų. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, pasitvirtino padegimo versija. Pareigūnai sulaikė keturis tiesioginius nusikaltimo vykdytojus, kurie apipylė minėtus sunkvežimius benzinu ir padegė. Visi jie anksčiau teisti, šiuo metu niekur nedirba. ONTB policininkai sučiupo ir galimą užsakovą - 1978 metais gimusį klaipėdietį. "Kvaišalų prekeivis uždarbiavo ir padeginėdamas". RESPUBLIKA

Šiauliuose metalo vagys dirba išsijuosę: praėjusią savaitę pavogti 22, per tris šios savaitės dienas - 13 ketaus dangčių, priklausančių bendrovei "Šiaulių vandenys". Dar per praėjusius du mėnesius dingo 22 lietaus grotelės ir keli hidrantai, kuriuose yra aliuminio detalių. "Kažkas baisaus, vagia masiškai", - konstatavo Vytautas Peleckis, "Šiaulių vandenų" technikos direktorius. Mieste yra per 15 tūkst. įvairių ketaus dangčių, priklausančių "Šiaulių vandenims". Naujas, užrakinamas dangtis su liuku kainuoja 320 litų, o visi pakeitimo darbai atsieina 1 200 litų. Vieno hidranto detalių pakeitimas - 500 litų. Po kiekvienos vagystės kreipiamasi į policiją, tačiau sulaikyti, pasak V. Peleckio, pavyko tiktai "kelis bomžus", iš kurių nieko nepareikalausi. Tuo tarpu pavogti dangčiai gresia ne tik materialiniais nuostoliais, bet ir nelaime: kai kurie atviri likę kanalizacijos šuliniai yra 6-12 metrų gylio. "Per tris dienas pavogta 13 dangčių". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Lietuva tapo svarbiu narkotikų tranzito ir cigarečių kontrabandos centru - tai skelbiama Europolo parengtoje organizuoto nusikalstamumo metų ataskaitoje. Lietuvos vardas dažniausiai minimas narkotikų platinimui skirtuose puslapiuose. Lietuvos nusikaltėliai tapo svarbiais tarpininkais, kurie rūpinasi, kad narkotikai iš Rusijos pasiektų kitas Europos šalis. Europos ataskaitoje teigiama, kad lietuviai - pagrindinių sintetinių narkotikų žaliavos tiekėjai. Amfetaminui gaminti skirtą medžiagą BMK lietuviai gabena į Belgiją, Olandiją ir Skandinavijos šalis. Europolo pareigūnai taip pat neatmeta, kad amfetaminas ir jam skirtos žaliavos gali būti gaminamos Lietuvoje. Šiuo metu Vilniuje teisiami 27 organizuotos grupuotės nariai, kurie išplatino ne mažiau kaip 63 kilogramus amfetamino ir metamfetamino. Lietuvos policijos pareigūnai neatskleidžia, kiek tiksliai organizuotų nusikaltėlių grupuočių šiuo metu veikia Lietuvoje, tačiau tikina, jog visos jos - žinomos ir kontroliuojamos. "Lietuvą garsina ir narkotikai". LIETUVOS RYTAS,

KULTŪRA

Be ypatingos pompastikos ne tik oficialiai, bet ir artimiausių žmonių būryje Kernagių šeima paminės anapus iškeliavusio dainininko Vytauto Kernagio garbingą jubiliejų - gegužės 19-ąją jam būtų sukakę šešiasdešimt metų. Ketvirtadienį, kai išauš maestro gimtadienio diena, šeimos nariai keliaus į Antakalnio kapines uždegti žvakelę ant maestro kapo. Ketvirtadienį 12 val. bus atidengta atminimo lenta ant Kaštonų g. 2 namo, kuriame iki 1980-ųjų gyveno V. Kernagis ir ten pradėjo savo kūrybinį kelią. Tą patį vakarą, 21.15 val., per Lietuvos televiziją tiesiogiai bus rodomas koncertas, skirtas maestro Vytauto Kernagio 60-mečiui. Kitomis dienomis Vilniuje, Lukiškių aikštėje, vyks dvi dienas truksiantis festivalis "Vilniaus Brodas gyvas", kurį kartu su Vilniaus mokytojų namais rengia Vytauto Kernagio fondas. RESPUBLIKA

TRANSPORTAS

Sulaukusi Rusijos turistų susidomėjimo, oro bendrovė "Rusline" nuo birželio 26-osios iš Maskvos į Palangą nusprendė skraidyti du kartus per savaitę. Palangos viešbučiai ir privačiai nakvynės paslaugas teikiantys kurorto gyventojai nuo birželio pabaigos laukia poilsiautojų iš Maskvos antplūdžio. "Rusline" kiekvieną savaitę į Palangą planuoja atskraidinti iki 100 rusų turistų. Iki šiol 50 vietų orlaivį "Mombardier CRJ 200" vieną reisą sekmadieniais žadėjusi aviakompanija į mūsų šalies pajūrį ketina skraidyti ir šeštadieniais. Oficialiai skelbiamame "Rusline" vasaros skrydžių tvarkaraštyje, kuris galios iki spalio 28-osios, jau yra pranešama apie reguliariuosius reisus į Palangą iš Maskvos Domodedovo aerouosto. "Rusline" praneša, kad rugpjūčio mėnesiui yra pardavę beveik visus bilietus į Palangą, tik patys rusai numatytu reisų tvarkaraščiu nėra patenkinti, mat sekmadieniais lėktuvas iš Maskvos pakils anksti ryte - 5 val. 50 min. vietos laiku, taigi norint suspėti į Domodedovą rusams teks keltis ne vėliau kaip 3 val. ryto. "Iš Maskvos į Palangą - lėktuvu". LIETUVOS RYTAS

Prieš europinės vėžės tiesimą kovoję marijampoliečiai sulaukė valdžios atkirčio. Nors dalis žmonių piktinasi, ji vis tiek bus tiesiama per Marijampolę, mat priešingu atveju valstybei iš privačių asmenų tektų išpirkti apie 500 brangių žemės sklypų. Vyriausybė nutarė toliau tiesti europinę vėžę "Rail Baltica" ir laikytis anksčiau nustatyto darbų termino - iki 2013 metų pabaigos. Valdžios atstovų įsitikinimu, tai daryti verčia prioritetinė projekto "Rail Baltica" svarba, be to, jo įgyvendinimas yra sudėtinė Europos Sąjungos Transeuropinio transporto tinklo plėtros programos dalis. Pagal Vyriausybės patvirtintą veiksmų planą iki 2013-ųjų pabaigos europinės vėžės geležinkelis turi pradėti visiškai funkcionuoti ruože Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena - Marijampolė - Kaunas. "Geležinkelio vėžė skros miestą". LIETUVOS ŽINIOS

ĮMONĖS

Naujojoje Akmenėje esančiose didžiosiose pramonės įmonėse šį mėnesį įvyko kardinalių kapitalo pokyčių: AB "Akmenės cementas" turėtus 49 proc. UAB "Eternit Baltic" akcijų pardavė šiai įmonei. Akcijas pardavusi "Akmenės cemento" bendrovė, anot jos generalinio direktoriaus Artūro Zarembos, nusprendė visą dėmesį sutelkti į pagrindinį verslą - cemento gamybą. "Eternit Baltic" ateityje reikėtų daug investicijų, o mes jas norime skirti savo įmonei", - sakė A. Zaremba. "Eternit Baltic" laikoma "Akmenės cemento" produkcijos vartotoja, nes perka cementą, kuris, kaip pagrindinė žaliava, reikalingas banguotiems stogų lakštams gaminti. "Akmenės cemento" ir "Eternit Balti" atstovų tvirtinimu, sandoris įvyko abipusiu susitarimu. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

PREKYBA

Valdžios atstovai neabejoja, kad Lietuva - saugiausias pasaulyje kraštas. Tad suskubo atsikratyti sovietmečio palikimo - požeminių slėptuvių. Šį kąsnį kaipmat prarijo apsukrūs verslininkai. Kiek iš viso šiuo metu Lietuvoje yra slėptuvių, niekas negali pasakyti. Valstybės turto fondo (VTF) Privatizavimo skyriaus viršininko pavaduotoja Irenos Vinciūnienės tvirtinimu, tokios inventorizacijos nėra. Nors fondas valdo daugelio didmiesčių slėptuves. Tačiau pasak Vilniaus savivaldybės Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Markovo, slėptuvės privatizuojamos jau seniai, nors įstatymai ir neleido keisti slėptuvių paskirties ir paversti jų gyvenamaisiais būstais. Tačiau pernai įstatymai staiga pakeisti ir jau supirktos slėptuvės tapo vertybe. Vien šiemet Vilniuje vyko 30 tokių aukcionų. O įsigyti patalpas galima gana pigiai. Pavyzdžiui, šiuo metu Vilniaus centre, J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių kampe, esančią 146 kv. metrų slėptuvę siūloma įsigyti vos už 124,6 tūkst. litų. Tačiau pinigai pardavus nebenaudojamą turtą nukeliauja nežinia kur, tik ne žmonių saugumui užtikrinti. "Pelningas visuomenės saugumo išpardavimas". VAKARO ŽINIOS

RŪPYBA

Minimalią algą didinti piketais reikalavusios profesinės sąjungos antradienį nepaveikė Trišalės tarybos - ši nepritarė sprendimui, kuriam priešinasi smulkaus ir vidutinio verslo atstovai. Seimas rezoliucijos dėl minimalaus mėnesio atlyginimo didinimo svarstymą nukėlė į ketvirtadienį. Profesinių sąjungų atstovai su plakatais vakar rinkosi prie Susisiekimo, Švietimo ir mokslo, Teisingumo ministerijų, kurioms vadovauja Liberalų sąjūdžio atstovai. Mat ši partija, profsąjungų teigimu, priešinasi minimalios algos didinimui. Ją siūloma nuo liepos 1-osios kelti iki 900 litų, o nuo 2012 m. sausio - iki 1 000 litų. Piketuotojų plakatai siūlė "Kiekvienam liberalui po minimalią mėnesio algą", reikalavo "Minimali mėnesio alga - ne mažiau nei 1 000 litų", "Atlyginimo, o ne pašalpos". Žmonės būriavosi ir prie Finansų ministerijos, kuriai vadovauja konservatorių pasiūlyta ministrė. Profesinių sąjungų nuomone, nuo 2008 m. nedidinamas minimalus atlyginimas leidžia klestėti šešėliniam verslui ir vadinamiesiems vokeliams, žemina dirbančius žmones, stumia juos į skurdą. Panašūs argumentai išdėstyti ir Seimui pateiktoje rezoliucijoje dėl minimalaus mėnesio atlyginimo didinimo. RESPUBLIKA

Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus nuomone, neturėtų būti skubama priimti sprendimų didinti minimalią algą, kol nėra aiški 2012 m. ekonominė perspektyva. Mat toks žingsnis viešajame sektoriuje pareikalautų valstybės biudžeto lėšų, o ateinančiais metais ir taip jau numatytas smarkus išlaidų padidėjimas dėl ketinamų atkurti pensijų. Premjeras viliasi, kad ir Seimas, ketvirtadienį svarstydamas rezoliuciją, kuria Vyriausybei siūloma didinti minimalią algą, suvoks, kad skubėti neatsakinga. "Trišalės tarybos atskiros organizacijos turėjo skirtingą nuomonę. Profsąjungos buvo vieningos, stambaus verslo asociacijos irgi pasisakė už minimalios algos didinimą, tuo tarpu smulkusis verslas nuogąstauja, kad tai gali jiems labai pakenkti. Todėl mes ir neskubam daryti kokių nors sprendimų", - teigė A. Kubilius. RESPUBLIKA

Finansų ministerija yra suskaičiavusi, kad padidinus minimalų atlyginimą iki 900 litų, nekeičiant neapmokestinamojo pajamų dydžio, "Sodros", Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir nacionalinis biudžetai kartu gautų 64,7 mln. litų papildomų pajamų. Tačiau tai pareikalautų ir daugiau nei 38 mln. litų papildomų biudžeto išlaidų kelti minimalias algas daliai viešojo sektoriaus darbuotojų. Taigi suminis poveikis labai nežymus - 26,4 mln. litų. "Šimto litų prie algos dar nebus". RESPUBLIKA

STATYBA

Kaip atsitiko, kad pačioje Kauno širdyje, ant šimtamečio namo sienų užrioglintas stiklo antstatas, kokio, atrodo, ir sapne nebūtum regėjęs. Ir kaltųjų nėra - yra netgi įrodinėjančių, kad tai esą visai neblogai. Kaip gali būti, kad turime tiek daug statybas kontroliuojančių institucijų, tiek talentingų, net ir užsieniuose konkursus laiminčių architektų, o čia žybt pačioje kultūros paveldo sergėtojų panosėje - ir išdygsta "šedevrų šedevras". Dabar turime galvosūkį, kaip išsisukti. Kad nenukentėtų nei senamiestis, nei valstybės kišenė, jeigu būtų nuspręsta "stiklainį" nuversti. Nes visi suderinimai ir visi leidimai yra. Tiesa, antradienį Kultūros paveldo departamentas pagaliau pasisakė prieš "stiklainių" veržimąsi į istorines miestų dalis. Kaip mūsų miestuose atsiranda svetimkūnių? Kodėl architektai nusižengia etikai, sąžinei ir padorumui? Ir kodėl iki šiol nepriimtas architektūros įstatymas? To "Respublika" klausė kauniečio architekto, ne vienos knygos apie architektūrą autoriaus, praėjusių metų Kultūros ir meno premijos laureato profesoriaus Jono Minkevičiaus. Interviu su juo - "Nusikalstama architektūra (už pinigus)". RESPUBLIKA

VERSLAS

Turgaus prekeiviai dar nepraranda vilties, kad prievolė naudoti kasos aparatus bus panaikinta. Tuo tarpu čekius jau išduodantys maisto produktų pardavėjai rado būdą, kaip išvengti didesnių mokesčių. Nė vienas turgaus pardavėjas neslepia, kad pasiekti 100 tūkst. litų apyvartą per metus - tikrai įmanoma, tačiau tapti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais niekas nenori. Todėl jie ketina prekiaudami nepasiekti šios ribos. "Parduosime už 90 tūkst. litų ir ilsėsimės, tie procentai mums - labai dideli pinigai", - sakė lietuviška mėsa sostinės Kalvarijų turgavietėje prekiaujantys vilniečiai. Pasiekti šią ribą, pasak jų, pavyks per 3-4 mėnesius. Kitas pardavėjas aiškino pardavinėsiąs ne kasdien, kaip iki šiol, o tik porą dienų per savaitę, ir 100 tūkst. litų apyvartos nepasieksiąs. Pasak jo, "valdžia tikėjosi padidinti PVM mokėtojų gretas, bet tai jiems nepavyks". Tuo tarpu sostinės Halės turguje - apstu prekeivių, dirbančių be kasos aparatų - jie vis dar tikisi, kad kasos aparatų tvarka bus atšaukta. "Maištas dėl kasos aparatų slūgsta". LIETUVOS RYTAS

SPORTAS

Tbilisyje (Gruzija) vykstančio Europos moterų šachmatų čempionato priešpaskutiniame dešimtajame rate Viktorija Čmilytė vėl šventė pergalę ir išliko vienvalde lydere. V. Čmilytė (ELO koeficientas 2504), nugalėjusi Škotijai atstovaujančią Ketevan Arachamija-Grant (2462), surinko 8,5 tšk. iš 10 galimų. Pasak šachmatininkės tėvo Viktoro Čmilio, "Viktorija šiame čempionate sužaidė ne vieną gerą partiją". Deja, Tbilisyje V. Čmilytė gali pasikliauti tik savo pačios jėgomis. Vėl nerasta lėšų, kad su sportininke į čempionatą išvyktų treneris. Pasak V. Čmilio, Tbilisyje "sąlygos yra siaubingos, federacija ją apgyvendino pigiame viešbutyje, kur gyvena trečiųjų pasaulio šalių atstovės, o normalios žaidėjos gyvena ten, kur vyksta čempionatas - viešbutyje "Sheraton Metechi Palace". Čempionato prizų fondą sudaro 88 tūkst. eurų, jame dalyvauja 132 žaidėjos iš 26 šalių. 14 pajėgiausių pirmenybių žaidėjų užsitikrins kelialapius į pasaulio čempionatą. RESPUBLIKA

Nuo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo baigties priklausys, kiek mūsų šalies komandų dalyvaus kito sezono Eurolygos turnyre. Penktosios LKL finalo rungtynės tarp Kauno "Žalgirio" ir Vilniaus "Lietuvos ryto" komandų vyks ketvirtadienį. Po keturių susitikimų žalgiriečiai finalo serijos varžybose iki 4 pergalių pirmauja 3:1 ir čempionų titulą gali susigrąžinti laimėję vos vienas rungtynes. "Žalgirio" pergalė LKL pirmenybėse reikštų, kad kitą sezoną Eurolygos varžybose Lietuva turėtų tik vieną garantuotą vietą, kurią užimtų pats turnyro A licenciją turintis "Žalgirio" klubas. Šį sezoną Eurolygoje žaidusiam "Lietuvos rytui" tektų grumtis Eurolygos atrankos varžybose. VAKARO ŽINIOS

Jeigu neatmestume varianto, kad nugalėtojų titulą dar pavyks apginti vilniečiams - tuomet Lietuva Eurolygoje turėtų dvi vietas. Pasak LKL varžybų direktoriaus ir Eurolygos rungtynių komisaro Tomo Rimkaus, tokiu atveju "Žalgiris" turnyre varžytųsi kaip A licencijos turėtojas, o "Lietuvos rytas" - kaip šalies čempionas. Kokiose tarptautinėse klubų varžybose galės dalyvauti LKL bronzininkas Prienų "Rūdupis" ir kitos Lietuvos komandos, paaiškės tik po to, kai "FIBA Europe" organizacija apsispręs, ar ir toliau rengs nepopuliarias Iššūkio taurės varžybas. "Klaidus kelias į Europą". VAKARO ŽINIOS

Iššauti triumfo šampaną savų sirgalių akivaizdoje - to žalgiriečiai sieks visomis jėgomis. "Nemanau, kad galėtume būti atsipalaidavę. Kiekvienas mūsų komandos krepšininkas nori užbaigti šią finalo seriją kuo greičiau. Sėkmingas finišas ketvirtadienį nudžiugintų dvigubai, nes Kauno sporto halėje LKL čempionato dar nesu laimėjęs", - sakė "Žalgirio" komandos kapitonas Paulius Jankūnas. Žalgiriečių vyriausiasis treneris Ilijas Zuras neabejoja: LKL čempionų žiedai grįš į Kauną. Jis pats ir auklėtiniai puikiai suvokia - iki triumfo liko tik žingsnis. "Žalgiris" kaupia jėgas lemiamam mūšiui". KAUNO DIENA

LKL finalo serija dar nesibaigė, bet auksakaliai jau baigė kaldinti čempionams skirtus žiedus. Stipriausia 2010-2011 metų komanda bus apdovanota dvidešimties išskirtinių žiedų komplektu. LKL pirmenybių nugalėtojams skirtus trofėjus ketvirtą kartą iš eilės kūrė Šiaulių juvelyrų kompanija "Fortūnatas 999". Šįkart šiauliečiams talkino ir sostinės bendrovės "Premiere galerija" meistrai. Čempionų žiedai nukaldinti iš 585 ir 750 prabos aukso, papuošti karštu karališko mėlynumo emaliu, LKL simbolika, skaičiais "2011" ir ąžuolo lapais. Kai pasibaigs finalo serija, juvelyrai ant kiekvieno žiedo iškaldins čempiono vardą ir pavardę. Visi trofėjai sveria vienodai - po 10 gramų, tačiau, pasak "Fortūnato 999" vadovo Vytauto Jonučio, vėliau žiedą bus galima sumažinti arba padidinti. LKL vadovai čempionų žiedams skyrė 20 tūkst. litų. "LKL čempionų pirštus puoš karališki žiedai". LIETUVOS RYTAS

Jonas Mačiulis antradienio popietę jau paliko Kauno klinikų operacinę. 28 metų 198 cm ūgio krepšininkui buvo atlikta trūkusio dešiniojo kelio priekinio kryžminio raiščio operacija. Pasak operaciją stebėjusio Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojo Vytenio Trumpicko, "operacija pavyko idealiai - Jonui buvo visiškai plyšęs kryžminis raištis ir literalinis meniskas". Docento Rimtauto Gudo vadovaujam chirurgų brigada, stebima "Armani Jeans" klubo mediko iš Italijos, darbavosi apie 2 valandas. Medikai prognozuoja, kad krepšininko reabilitacija užtruks nuo 5 iki 7 mėnesių. LIETUVOS RYTAS

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) bandymas išrinkti geriausią skulptūrą krepšiniui Kaune gresia skandalu. Profesionalūs kūrėjai baiminasi, kad dėl nevykusio pasirinkimo miestas gali tapti pajuokos objektu. Prie baigiamos statyti "Žalgirio" arenos gali iškilti milžiniškas liūtas, koja prispaudęs prie žemės krepšinio kamuolį. Iš penkių konkursui pateiktų darbų komisija geriausiu pripažino skulptoriaus Tado Gutausko kūrinį, nors kai kas jo skulptūrą "Krepšinio liūtas" atvirai vadina provincialiu kiču. Jei miesto valdžia neprieštaraus ir atsiras rėmėjų, tokia skulptūra, simbolizuojanti Kauno meilę krepšiniui, bus pastatyta prie naujosios Nemuno saloje kylančios arenos. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Gintauto Vaičio nuomone, konkursas, kurio komisijoje nebuvo nei profesionalių skulptorių, nei menotyrininkų, gali padaryti gėdą miestui. Pasak jo, "konkursas padvelkė kaimo kvapeliu". "Paminklas krepšiniui: ar Kaunas neapsijuoks?" KAUNO DIENA