Naujienų gruodžio 17 d. dienraščiuose apžvalga

Artėjant šventėms Seime vėl užvirė mūšis dėl alkoholio. Ketvirtadienį nutarta, kad alkoholiniais gėrimais nebus galima prekiauti iki vidurnakčio, bet parlamentarai iš naujo svarstys, ar atpiginti degtinę. Vakar Seimas sutiko su Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir pripažino nepriimtu įstatymą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais pratęsimo iki vidurnakčio, bet nusprendė iš naujo svarstyti Prezidentės vetuotą stipriojo alkoholio akcizo sumažinimo įstatymą. Galutinis balsavimas dėl jo turėtų įvykti kitą savaitę. Dalis parlamentarų tikisi, jog veto bus atmestas. Tam reikia mažiausiai 71 balso. "Seimas prieš šventes svaigsta". KAUNO DIENA

"Jeigu prezidentė visai tautai pasakė, kad neleis girdyti žmonių, kodėl tada nepriimta pataisa, apskritai draudžianti vartoti alkoholį?", - ketvirtadienį Seime ironizavo "darbietė" Loreta Graužinienė. "Kodėl mąstome apie degtinės, o ne užkandos atpiginimą? Kai rasime galimybių sumažinti maisto produktų kainas, tada galima bus galvoti apie alkoholio akcizus. Ne nuo to galo pradėjome", - pareiškė Mišriai grupei priklausantis Žilvinas Šilgalis. Tuo tarpu Prezidentės veto Seime pristatęs jos vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas, remdamasis Policijos departamento duomenimis, teigė, jog Seimo palaimintos įstatymų nuostatos yra ydingos, jų negalima priimti: 2008-aisiais dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 42, 2009-aisiais - 37, o 2010 metais - 23 žmonės. Trečiadienį ragindami Seimą nepritarti siūlymui pratęsti alkoholio prekybos laiką ir sumažinti jo akcizą viešą kreipimąsi į parlamentarus bei visuomenę paskelbė 43 mokslininkai ir specialistai. Jame teigiama, kad Pasaulio sveikatos organizacija kaip efektyviausią alkoholio vartojimą mažinančią priemonę yra įvardijusi jo prieinamumo mažinimą: gėrimų kainų didinimą, pardavimo laiko trumpinimą ir prekybos vietų mažinimą. "Kova dėl svaigalų nebaigta". LIETUVOS ŽINIOS

Seimas ketvirtadienį atmetė opozicinių socialdemokratų pasiūlymą nuo kitų metų balandžio 1-osios, Melagių dienos, sugrąžinti sumažintas pensijas į prieškrizinį lygį. Vos vieno balso skirtumu - 45 prieš 44 - nuspręsta projektą išvis atmesti, o ne grąžinti jį iniciatoriams tobulinti. Opozicija reikalavo, kad šiuo klausimu būtų perbalsuota iš naujo, bet ir pakartotiniu balsavimu pritarta projektą atmesti - 53 Seimo nariai buvo už tai, o už įstatymo grąžinimą iniciatoriams tobulinti buvo 50 parlamentarų. Po to, kai Seimas atmetė siūlymą sugrąžinti pensijas į prieškrizinį lygį, premjeras Andrius Kubilius sakė, jog "sveikas protas nugalėjo". Jis kreipėsi į opozicinius socialdemokratus, ragindamas nebeteikti pakartotinai "neatsakingų įstatymų, kurie griauna finansinę šalies sistemą". Tuo tarpu pasak naują projektą dėl pensijų atkūrimo pristačiusio socialdemokrato Broniaus Bradausko, "niekur kitur pensininkai nebuvo pašaukti gelbėti savo valstybės". Tik - Lietuvoje. "Pensijos jaukia politikams protus". KAUNO DIENA

Piktybiniams pažeidėjams nebeteks tyčiotis iš valstybės. Seimas pritarė įstatymo pataisoms, kurios baudų nemokančius nusižengėlius įpareigos neatlygintinai padirbėti. Nuo kitų metų liepos įsigalios Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa, leisianti pažeidėjams ir be jų sutikimo skirti viešuosius darbus. Iki šiol tam reikėjo nusižengėlio sutikimo. Vienas iš pataisos autorių parlamentaras Algis Čaplikas tikisi, kad pagaliau iš piktybinių pažeidėjų bus atimta galimybė tyčiotis iš valstybės ir iš tų piliečių, kurie baudas tvarkingai susimoka. Pernai už kontrabandos gabenimą ar jos realizavimą buvo skirta beveik 750 tūkst. litų baudų, o išieškota vos 16 tūkst. litų. Šiemet paskirta apie 600 tūkst. litų baudų, išieškota - tik 200 litų! Pasak A. Čapliko, "piktybiniai pažeidėjai pergudraudavo valstybę, nes negaudami pajamų, savo vardu neturėdami jokio turto ir nesutikdami vietoj baudos atlikti viešuosius darbus jautėsi nebaudžiami ir pažeidimus darydavo toliau". VAKARO ŽINIOS

Tačiau pasak advokato Rimo Andrikio, ir protingiausias pataisas galima siūlyti, bet lygiai taip pat protingi piliečiai įstatymą apeis. "O jeigu nusikaltėliai yra gudresni už visas valstybines institucijas - aš tokius apdovanočiau. Arba sukeisčiau vietomis. Represinis aparatas mūsų valstybėje - didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Mūsų baudžiamoji politika yra griežčiausia visoje Europoje - ne tik ES. O skirtų bausmių, pasirodo, įmanoma išvengti. Ką tai reiškia? Valstybė privalo surinkti įrodymus, kad žmogus padarė kažką blogo; pripažinti, kad jis - kaltas ir, trečia, priversti įvykdyti skirtą bausmę. To trečiojo punkto Lietuvoje ir pasigendame. Kokia išvada peršasi? Įstatymus keisk nekeitęs - nebus tvarkos, kol valstybės pareigūnai nesugebės vykdyti savo funkcijų", - sakė R. Andrikis. "Nemoki baudos - padirbėsi". VAKARO ŽINIOS

TEISĖTVARKA

Kalėdos - stebuklų metas? Oi, ne visada. Pavyzdžiui, Palangos meras Vytautas Stalmokas parašė laišką šalies policijos generaliniam komisarui Vizgirdui Telyčėnui ir paprašė pasigailėti kurorto policininkų vado Jurgio Kažio. Tačiau jau šiandien J. Kažys bus atleistas iš pareigų už pareigūno vardo pažeminimą. Kurorto meras Vytautas Stalmokas parašė laišką šalies policijos generaliniam komisarui V. Telyčėnui ir paprašė jo, vertinant 57 metų Klaipėdos apskrities VPK Palangos policijos komisariato viršininko J. Kažio elgesį atsižvelgti į tai, kiek jis gero yra padaręs populiariausiam šalies kurortui, jo gyventojams ir visiems poilsiautojams. "Laiške parašiau, kaip mes su J. Kažiu dirbome, man esant miesto meru, o jam - policijos vadu. Mums pavyko sutvarkyti triukšmą J. Basanavičiaus gatvėje, mašinų važinėjimą ja. J. Kažio darbas mane tikrai tenkino", - "Respublikai" sakė V. Stalmokas. Vis dėlto ketvirtadienį pranešta, kad atlikus tarnybinį patikrinimą nuspręsta J. Kažį už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos. Tai greičiausiai bus padaryta jau šiandien. RESPUBLIKA, LIETUVOS RYTAS

Šis tarnybinis patikrinimas pradėtas Klaipėdos apskrities VPK. Tačiau dėl įvykio sukelto didžiulio rezonanso visuomenėje perduotas departamento Vidaus tyrimų valdybai. Nustatyta, kad šių metų spalio 14 d. J. Kažys, būdamas girtas, sąmoningai eismo įvykio vietoje nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų ir reikalavimų, atsisakė vietoje pasitikrinti blaivumą, tuo trukdydamas policininkams atlikti savo tarnybos pareigas. Komisaras įvykio vietoje sąmoningai klaidino pareigūnus, aiškindamas įvairias eismo įvykio versijas ir savo atsiradimo įvykio vietoje aplinkybes. Iš darbo atleistas J. Kažys gali pasiguosti nebent tuo, kad nepavyko įrodyti, jog būtent jis, būdamas ne tarnyboje, tačiau uniformuotas ir neblaivus, vairavo savo automobilį "Dodge Grand Caravan" ir padarė avariją. Pasak VPK Kelių policijos biuro viršininko Alvydo Katkausko, protokolas už avarijos padarymą ir pasišalinimą iš įvykio vietos surašytas J. Kažio sugyventinei Salomėjai Rubinienei. Ši byla jau perduota uostamiesčio apylinkės teismui, šis ir spręs, kokią baudą moteriai skirti. "Kurorto komisaras išmestas į gatvę". RESPUBLIKA, LIETUVOS RYTAS

Klaipėdos centre ankstyvą trečiadienio rytą ant grindinio gulintis vyras medikų dėmesio nesulaukė visą valandą, jie atvyko tik po kelių praeivių skambučių, nors nuo tos vietos iki ligoninės - vos pusantro šimto metrų. Kai atvyko medikai, vyras jau buvo mirtinai sušalęs. Greitosios darbuotojai teigia 6 val. 34 min. gavę pranešimą apie miesto centre gulintį varguolį, ir po 10 min. atvykę konstatavo mirtį. Tačiau, pasirodo, apžiūrėję mirusįjį, medikai jį paliko ten, kur ir rado. Mat, kaip sakė greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkas Rimvydas Juodviršis, "mes sušalusių kūnų nevežiojame". Teigiama, jog mirusiųjų kūnais mieste privalo pasirūpinti laidojimo namų "Aterna" automobilis. "Aterna" gavo informaciją 7 val. 37 min. Kūnas buvo išvežtas dešimt minučių po aštuonių ryte. Komentuodamas moralinę šio incidento pusę, R. Juodviršis pripažino, kad valandai gatvėje paliktas kūnas galėjo šiurpinti praeivius. "Mirusysis valandą gulėjo sniege". KLAIPĖDA

Garsiąją cigarečių vagystę iš Panemunės muitinės tiriantys pareigūnai prisikasė iki Šviesoforo. Taip Tauragėje pravardžiuojamas buvęs aukšto rango pasienietis Vaidotas Stirbys. 44 metų V. Stirbys trečiadienį buvo sulaikytas Tauragės rajono Žygaičių kaime, kur ir gyvena. Pasak Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Eugenijaus Motiekaičio, "reikėjo jį sulaikyti - to nedarytume, jeigu neturėtume rimtų priežasčių". "Lietuvos rytas" prieš savaitę rašė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbęs V. Stirbys gali būti pagrindinis įžūlios vagystės iš Panemunės muitinės posto organizatorius. Manoma, kad šis tauragiškis sugebėjo įtikinti muitinės pareigūnus netrukdyti iš saugomo angaro išvežti cigaretes. Įtariama, kad kontrabandinės cigaretės priklausė praėjusį mėnesį suimtam ir jau anksčiau su kontrabanda sietam tauragiškiui Mindaugui Hirchui ir jo bičiuliui V. Stirbiui. V. Stirbys pravardę Šviesoforas gavo už tai, kad dar būdamas pareigūnas esą nuspręsdavo, kuriai kontrabandininkų grupuotei leisti per valstybės sieną netrukdomai pervežti prekes, o kurią - demaskuoti. "Skandalingoji vagystė atvedė prie Šviesoforo". LIETUVOS RYTAS

Kauno vyriausiojo policijos komisariato parke atsiradę trys nauji automobiliai "Renault Fluence" supykdė eilinius policininkus - kodėl sunkmečiu išlaidaujama? Eiliniams darbuotojams apmaudu, kad jiems sumažinti atlyginimai, apkarpytos išlaidos kurui, neatnaujinamos uniformos, per mėnesį visi pareigūnai verčiami eiti nemokamų atostogų. O, pasak pasipiktinusio darbuotojų profesinės sąjungos atstovo Algimanto Laukaičio, "viršininkus pasiekia nauji automobiliai su odiniais salonais ir moderniais elektronikos sprendimais". Pasak Kauno miesto policijos viršininko Algirdo Kaminsko, kol kas neaišku, kas važinės tais automobiliais, be to, jie gauti "centralizuotai iš departamento". Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis, paklaustas, ar racionalu pirkti automobilius, kai pareigūnai verčiami visokiais būdais taupyti, atsakė, jog esą "policijos funkcijos vis tiek turi būti vykdomos". Jo teigimu, Policijos departamentas šiemet nusipirko 20 "Renault Fluence automobilių, jie paskirstyti komisariatams pagal jų dydžius. "Atlyginimus karpo, o perka mašinas". KAUNO DIENA

Jei šiaulietis Arūnas Paliušis iškart po 1998-ųjų pabaigoje Šiauliuose įvykdytos žmogžudystės būtų prisipažinęs padaręs šį nusikaltimą, šiuo metu 35-erių sulaukęs vyras jau kvėpuotų laisvės oru. Tačiau atpildo jis sulaukė tik vakar. Šiaulių apygardos teismas A. Paliušiui už nužudymą skyrė 11 metų nelaisvės. Subendrinus šią bausmę su kita, kuri buvo skirta už anksčiau įvykdytą nusikaltimą, nelaisvėje jam teks praleisti pusmečiu ilgiau. Aukos artimiesiems vyras privalės atlyginti 215 litų turtinę ir 10 tūkst. litų neturtinę žalas. Teismas konstatavo, kad A. Paliušis 1998 m. gruodžio pabaigoje Tilžės g. esančio bendrabučio viename iš butų nužudė šiaulietę 56 metų Aleftiną B. ir pagrobė jos papuošalus. Dėl daugiau nei prieš dešimtmetį įvykdytos žmogžudystės A. Paliušis sulaikytas tik šių metų balandžio 15 d. Nustatyti įtariamąjį pareigūnams padėjo naujos technologijos ir atsivėrusios galimybės naujais metodais ištirti įvykio vietoje rastus pėdsakus. Teisme A. Paliušiui teko prisiminti, kad su vieniša jam į motinas tinkančia našle susipažino 1998-ųjų rudenį, spaudoje radęs skelbimą, kad ši moteris ieško draugo - jaunuolis pradėjo su šiauliete susitikinėti, iki žmogžudystės ne kartą lankėsi jos namuose. "Nusikaltimas pasivijo po 12 metų". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

KULTŪRA

Šiaulietis Karolis Špinkis, prieš 7-erius metus su mama emigravęs į Vokietiją, su filmų kompanija "Cellulartfilmproduktion" grįžta tėvynėn kurti filmo. Šis 19-metis yra ir režisierius, ir pagrindinis juostos herojus. Joje sutiko pasifilmuoti ir žinomas dainininkas Andrius Mamontovas. Televizijos ekranui skirtas filmas vadinsis "Prieš vakarų vėją". Pasak autoriaus, bus kiek melancholiškas, bet nieko nei teisins, nei kaltins, jis tik bylos, kokius pėdsakus emigrantas palieka Tėvynėje, šiuo atveju Lietuvoje - į jo istoriją bus pažvelgta iš skirtingų kampų, kitų pašnekovų akimis. Tų, kurie pasiliko Lietuvoje ir kurie nežada išvažiuoti, tų, kurie norėtų išvažiuoti, arba tų, kurie norėtų išvažiuoti ne ilgesniam kaip studijų laikui. Vokietijoje jaunasis kūrėjas mato nemažai filmų apie emigrantus, bet dažniau apie tuos, kurie valstybei sukelia problemų. Filmų apie tokius išeivius, kurie galbūt net turtina Vokietiją, jis neprisimena. Šią spragą turėtų užpildyti jo komandos darbas. Daugiau kaip savaitę iki sausio 1 dienos penkių žmonių komanda darbuosis Šiauliuose, Kaune, Vilniuje, Trakuose, Klaipėdoje. "Kalėdinė emigranto istorija". RESPUBLIKA

Ketvirtasis sutartinių ir senosios tradicinės instrumentinės muzikos festivalis "Dūno upe lylio" Kaune sutapo su iškiliu įvykiu - neseniai sutartinės įtrauktos į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus paveldo sąrašą. Kuo ypatingos mūsų sutartinės, tarptautiniuose etnomuzikologų susibūrimuose laikomos Lietuvos vizitine kortele - apie tai interviu su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja Daiva Vičiniene - "Gydančių dainų magija". KAUNO DIENA

Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekoje pristatytas Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio pastangomis išleistas leidinys "Evangelija kasdien", kurį sudaro trys tomai. Dar du tomai bus išleisti per artimiausius dvejus metus. Pasak E. Bartulio, žmonės knygoje ras Viešpaties meilės laišką, kurį Jis parašo kiekvienam iš mūsų. "Evangelija kasdien" yra dvasinis palikimas, kurį įsigijusi šeima perduos savo vaikams, o pastarieji - vaikų vaikams", - vylėsi Vyskupas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Seimas pasigavo premjero Andriaus Kubiliaus idėją neklausyti Konstitucinio Teismo (KT) nuomonės apie teisės aktų atitikimą svarbiausiam šalies įstatymui, jei jie susiję su valstybės finansais. Praėjusią savaitę Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius susitiko su Lietuvoje viešėjusiu Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu. Svečias plačiau supažindino su savo šalies parlamento sprendimu apriboti KT galias biudžetiniais klausimais. Esą tai leis Vyriausybei lengviau priimti finansinius sprendimus ir nesukti sau galvos, ar nepažeidžia Konstitucijos. A. Kubiliui idėja labai patiko. Tuo tarpu Lietuvoje ir ekonominiais klausimais dažniausiai žiūrima, ar sprendimai atitinka pagrindinį šalies įstatymą. Jei KT galios šioje srityje būtų apribotos, valdžia kuo ramiausiai galėtų, pavyzdžiui, dar labiau nurėžti pensijas ir niekada nesumokėti skirtumo, nepripažįstant jo valstybės skola. Aišku, kai KT teisėjai išaiškina, kad jų pačių algos - lyg šventos karvės, tai gal ir kvepia vos ne interesų supainiojimu. Tačiau eliminavus KT nuomonę iš įstatymų leidybos finansų srityje Vyriausybė bei Seimas galėtų dar labiau įsisiautėti. VAKARO ŽINIOS

"Aš negaliu pasakyti, ar tai teigiamas, ar neigiamas pavyzdys, bet tendencija, kad ekonominę politiką yra siekiama grąžinti iš konstitucinės teisės į politikos sferą, tą daro Vengrijos parlamentas, man atrodo, yra svarbi", - tvirtino A. Kubilius. "Mano svajonė - kad KT neberašytų milžiniškų traktatų, aiškindamas teisės aktų konstitucingumą, kuriuos galima traktuoti įvairiai. Be to, bent jau teisėjų atlyginimų klausimu tai tikrai ekonominę politiką nuo konstitucinės teisės ir KT išaiškinimų reikėtų atriboti", - premjerui pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys. Tačiau teisininkai šiuo klausimu - kategoriški. "Norint sekti Vengrijos pavyzdžiu, reikėtų keisti Konstituciją. Aš įžvelgiu pavojų, kad, apribojus KT teises vienu klausimu, palaipsniui apribosime jas iki nulio", - pareiškė teisininkas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius. VAKARO ŽINIOS

Rimanto Smetonos, parlamentaro, ilgamečio Seimo Konstitucijos komisijos pirmininko, nuomone, vien tokie svarstymai yra žalingi. Pasak jo, "jei KT atribotume nuo ekonominių klausimų išaiškinimo Konstitucijos atitikties atžvilgiu, apie pensijų grąžinimą į prieškrizinį lygį, neišmokėtų pensijų sugrąžinimą ir kitus brangiai valstybei kainuojančius dalykus iš viso net nebūtų kalbama ne tik šiemet, bet ir ateityje. Apie tokį atribojimą net kalbėti nerimta. Ko tada verta būtų Konstitucija ir Konstitucinis Teismas? Tada reikėtų įvardyti viską: pensijų klausimais jam pasisakyti negalima, PVM didinimo klausimais negalima, apie pelno mokestį - ne. Jei jau nusišnekame - tai nusišnekėkime iki galo". "Planas - iš ekonomikos išmesti Konstituciją". VAKARO ŽINIOS

FINANSAI

Bankrutavusios įmonės sparčiai tuština Garantinį fondą - po metų jis gali pritrūkti lėšų bankrutavusių bendrovių darbuotojams kompensuoti negautą uždarbį. Kad to neatsitiktų, kitąmet veikiančių subjektų įmokos į šį katilą greičiausiai bus padidintos nuo 0,1 iki 0,2 proc. darbo užmokesčio fondo. Nors Rimantas Žylius, ūkio viceministras, dar neteigia, jog įmokos tikrai didės, bet neoficialiai kalbėdami valdininkai buvo įsitikinę, kad tokio sprendimo išvengti nepavyks. "Svarstėme šį klausimą fondo taryboje ir nusprendėme grįžti prie jo ankstyvą pavasarį - tuomet įvertinsime bankrotų tendencijas ir priimsime sprendimą", - sakė viceministras. "Garantiniam fondui pajamų ieško nebankrutavusio verslo kišenėje". VERSLO ŽINIOS

Nuo ateinančių metų balandžio verslui bus sudarytos sąlygos leisti elektroninius pinigus - tai bus dar viena alternatyva gryniesiems ir dar viena alternatyva bankams. ES direktyvai reikalaujant, nuo balandžio 1 d šalyje įsigalios Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas, leidžiantis atsisakyti banko sąskaitos, o pardavėjui su pirkėju keistis piniginiais vienetais internetu. Pasak Finansų ministerijos, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas sudarys "teisines sąlygas Lietuvoje veikti naujai ūkio subjektų kategorijai - elektroninių pinigų įstaigoms". VERSLO ŽINIOS

PREKYBA

Virtualių parduotuvių savininkai susirūpino savo verslo įvaizdžiu. Po sukčių apgavystės nuspręsta išrinkti ir skelbti patikimiausių pardavėjų sąrašus. "Lietuvos rytas" neseniai rašė apie fiktyvias parduotuves internete, žadėjusias solidžias kalėdines nuolaidas. Pinigus pervedę pirkėjai liko apgauti, o policija gavo apie 100 skundų. "Šios aferos sudavė smūgį jaunai Lietuvos elektroninės prekybos rinkai", - sakė Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos prezidentas Dainius Liulys. Siekdama užkirsti kelią panašiems atvejams, asociacija ėmėsi iniciatyvos atrinkti patikimus pardavėjus. "Lietuvoje veikia per 300 interneto parduotuvių. Tačiau už daugumą jų negalėčiau laiduoti", - neslėpė D. Liulys. Virtualių parduotuvių savininkai bus vertinami pagal tai, ar turi duomenų valdytojo statusą. Jį suteikia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. LIETUVOS RYTAS

"Ne bet kas gali dirbti su žmonių duomenimis. O prekyba internete sunkiai įsivaizduojama be duomenų", - pažymėjo asociacijos vadovas D. Liulys. Be to, patikimą parduotuvę turi valdyti įregistruota bendrovė, o jos kontaktai turi būti skelbiami tinklalapyje. Tiesa, neseniai beribu.lt puslapį sukūrę aferistai veikė kaip konkreti įmonė, buvo skelbiamas informacijos telefonas. Bet sukčių aukos juo negalėjo prisiskambinti, o bendrovės savininkas pasirodė esąs Rusijos gyventojas. "Žinoma, kad tai nėra patikimos parduotuvės garantija, tik viena būtinų sąlygų", - pridūrė D. Liulys. Patikimos elektroninės parduotuvės bus žymimos specialiu ženklu. Jų sąrašas bus skelbiamas Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos interneto svetainėje. "Interneto parduotuvės mėgins atsijoti sukčius". LIETUVOS RYTAS

TRANSPORTAS

Nors per savaitę dėl nenuvalytų nusileidimo takų net trys keleivinių lėktuvų pilotai atsisakė leistis tarptautiniame Palangos oro uoste, pastarojo vadovė Jolanta Jucevičiūtė čia nieko ypatingo neįžvelgia. Jos teigimu, oro uoste specialistai tinkamai atlieka savo darbą ir jokio pavojaus keleivių saugumui nekyla. Ketvirtadienį tarptautiniame Palangos oro uoste turėjo nusileisti iš Kopenhagos atskridęs Skandinavijos oro linijų (SAS) lėktuvas. Tačiau, pasiekęs kurortą, jis tik apsuko ratą virš oro uosto ir nuskrido į Kauną, ten ir buvo išlaipinti keleiviai. Vėliau lėktuvas, jau tuščias, grįžo į Palangą ir, paėmęs keleivius, išskrido į Daniją. Panašiai įvyko ir gruodžio 9-osios naktį, ir 14-ąją. Tik šiais atvejais lėktuvo įgulos vadas nusprendė sukti ne į Kauną, o kartu su keleiviais grįžo atgal į Kopenhagą. SAS pilotai leistis Palangoje nesutiko dėl saugumo sumetimų. Jų teigimu, to negalima daryti, jei nuo nusileidimo tako nėra tinkamai nuvalytas sniegas. Pasak tarptautinio Palangos oro uosto direktorės J. Jucevičiūtės, šie incidentai nėra kokie nors išskirtiniai įvykiai. RESPUBLIKA

"Pilotai įvertina oro sąlygas ir patys priima sprendimą. Taip nutinka ne tik pas mus, bet ir kituose oro uostuose, kad ir Rygoje. Patys matote, koks šiuo metu oras", - tvirtino J. Jucevičiūtė. Ji paneigė, kad Palangos oro uostas neturi pakankamai technikos valyti nusileidimo ir pakilimo takus. Nors, liudytojų teigimu, sniegą nuo jų valo vos viena mašina ir todėl, esant dabartinėms oro sąlygoms, kai ištisai sninga, paprasčiausiai nespėjama tinkamai atlikti šį darbą. Neva dar viena yra sugedusi, o kita - kažkodėl paskolinta Kauno oro uostui. "Technikos yra tiek, kiek jos ir reikia. Galiu užtikrinti, jog oro uosto specialistai yra labai patyrę ir daro viską, kad pasirūpintų keleivių ir lėktuvų saugumu", - tvirtino J. Jucevičiūtė. "Lėktuvai nerizikuoja leistis Palangoje". RESPUBLIKA

Dar neįgyvendinus viso Jakų žiedo rekonstrukcijos projekto, bet šiandien atidarius estakadą į Klaipėdą, tikimasi, kad automobilių spūstys į pajūrį, ypač vasarą, jau bus mažesnės. Estakadą į Palangą per artimiausius dvejus metus turėtų nutiesti konkursą laimėjęs tas pats rangovas "Kauno tiltai". 610 m ilgio estakada per Jakų žiedą, jungianti Kauno ir Klaipėdos kryptis, turėtų "nukrauti" nuo žiedo nemažą dalį automobilių, kurių eilės driekiasi ne tik vasarą, kai poilsiautojai plūsta į pajūrį. Pasak Kristinos Petrauskienės, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojos, ši estakada "tikrai jau spręs spūsčių problemą, nes tiems, kurie važiuoja į Klaipėdą, net nereikės į patį žiedą pakliūti, jie tiesiai važiuos be jokio sustojimo". Jos teigimu, estakada ir kita susijusi infrastruktūra atsiėjo 82,3 mln. litų, projektas finansuotas ES lėšomis. VERSLO ŽINIOS

Kilometrinės automobilių spūstys Latvijoje jau ataidi ir didėjančiomis eilėmis ties išorinėmis Europos Sąjungos sienomis Lietuvoje. Šiuo metu spiginant 10-15 laipsnių šalčiui Latvijos pasienyje su Rusija kartojasi chroniška Kalėdų sezono vairuotojų kankinimo problema, kuri kasmet padaro ir finansinių nuostolių. Ties Terechovo-Buračkų pasienio punktu šią savaitę į keliolikos kilometrų eilę susigrūdo beveik 600 sunkvežimių, iš kurių nemažai ir su Lietuvos valstybiniais numeriais. Grebnevo-Ubylinkos kontrolės punkte eilėje laukė apie 100 krovininių automobilių. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, vakar sunkvežimių eilės jau didėjo ir Lietuvoje. Medininkuose išvažiuoti į Baltarusiją 20 valandų eilėje laukė apie 380 krovininių automobilių, Lavoriškėse - 11 valandų eilėje - 120 mašinų, taip pat 11 valandų eilėje Šalčininkuose - 78 sunkvežimiai. Pasak asociacijos "Linava" prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, padidėjusios sunkvežimių eilės yra įprastas, tačiau nenormalus vaizdas švenčių laikotarpiu. RESPUBLIKA

Pernai Rusijos muitinės nurodymai Lietuvos vežėjams dėl 3-4 parų trukusių prastovų padarė apie 6,5 mln. litų nuostolių. Tačiau šiemet, "Linavos" vadovo teigimu, nėra ypatingų Rusijos muitinės reikalavimų vežėjams, dėl kurių sunkvežimių vairuotojai strigdavo milžiniškose eilėse pasienyje anksčiau. "Savo asociacijos narius nuolat informuojame apie padėtį, o jie tai perduoda reisuose esantiems vairuotojams, kurie gali planuoti savo maršrutus", - sakė A. Kondrusevičius. - Daugiau padėti negalime niekuo". Pasak jo, dėl šios padėties labiausiai yra "kaltas" dovanų sezonas - į Rusiją dabar vežama itin daug prekių. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio tikinimu, sunkvežimių eilės priklauso tik nuo muitinės darbo, todėl ypatingos įtakos Lietuva negali daryti. "Kol kas aišku, kad problemos šiemet kilo dėl pokyčių muitinės sistemoje, į kurią chaotiškai sukeltos visos kontrolės tarnybos, - teigė E.Masiulis. - Pernai mūsų vairuotojai buvo perkelti į atskirą eilę, o dabar to dar nėra". "Eilės pasienyje - sunkvežimių vairuotojų bėda". RESPUBLIKA

VERSLAS

Iš nedidelio kaimo Vilniaus rajone kilęs, tėvo anksti netekęs Vitalijus Kabelis turėjo menką pasirinkimą - likti kaime arba įgyvendinti svajonę tapti automechaniku. Pasirinkęs antrąjį variantą vaikinas dabar gali didžiuotis tarptautinio meistriškumo konkurso "EuroSkills 2010" aukso ir sidabro medaliais. Gruodžio 5-13 dienomis Portugalijos sostinėje vykusiame "EuroSkills" konkurse rungėsi beveik 500 dalyvių iš 26 šalių. Lietuvai Lisabonoje atstovavo šeši mokiniai ir studentai iš Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos (VAVM), Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro ir Vilniaus kolegijos. VAVM absolventas V. Kabelis pelnė Geriausiojo šalyje titulą ir aukso medalį, o bendrojoje įskaitoje užėmė antrąją vietą. VAKARO ŽINIOS

Pasak VAVM direktoriaus pavaduotojos Onos Keršienės, Vitalijus mokslus baigė dar 2004 metais, tačiau konkurso sąlygos leido jame dalyvauti jau dirbantiems jauniems specialistams. Po VAVM V. Kabelis baigė dar ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą, o dabar nusprendė grįžti į gimtąją VAVM dėstytojauti. Beje, Lisabonoje gerai pasirodė ir kiti lietuviai: būsimoji kirpėja Evelina Kajetaitė buvo septinta, floristikos meno besimokantys Jurgis Ramanauskas ir Lina Stanaitytė užėmė 10 vietą, o jaunieji mechatronikos specialistai Valdas Jackevičius ir Donatas Kralikauskas buvo 15-ojoje vietoje. "Lietuvos talentas įvertintas ir Portugalijoje". VAKARO ŽINIOS

Žagarės (Joniškio r.) vyšnių festivalis, organizuojamas jau šešerius metus - sėkmingiausias šalyje. Kasmet prieš didžiausias metų šventes Turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos skelbia sėkmingiausio metų turizmo projekto konkursą. Šiemet Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro šiam konkursui pristatytą Žagarės regioninio parko direkcijos organizuojamą tradicinį Vyšnių festivalį komisija pripažino geriausiu nominacijoje "Sėkmingiausias 2010 metų nekomercinis turizmo rinkodaros projektas". Iš viso konkursui buvo pateikta 80 projektų, kurie varžėsi dėl 10 apdovanojimų. Prasidėjęs kaip vietos šventė,Vyšnių festivalis tampa žinomas Lietuvoje ir užsienyje. Šiemet per keturias dienas sulaukta apie 20 000 žiūrovų, tarp kurių buvo svečių iš Anglijos, Australijos, Olandijos, Airijos, JAV, Prancūzijos, Brazilijos, Latvijos, Vokietijos, Lenkijos. Kasmet organizatoriai sugalvoja naujovių, nepamiršdami ir vietos tradicijų kolorito. Vyšnių festivalis pripažintas sėkmingiausiu turizmo projektu". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Net jei "Lietuvos ryto" krepšininkai ir nepatektų į Eurolygos "Top 16" etapą, ketvirtadienį namie dantimis išplėštos pergalės 88:87 prieš praėjusio sezono čempionę "Barcelona" iš vilniečių jau niekas neatims. Tokie mačai - nepamirštami. Galima rizikuoti gauti širdies smūgį, bet išgyventi tokią dramą - nuostabu. Pasak Šarūno Jasikevičiaus, "prieš 10 dienų turbūt niekas netikėjo, kad galime patekti į "Top 16", o dabar šansai atrodo visai realūs". "Nenoriu daug komentuoti rungtynių - jos buvo tiesiog gražios, atkaklios ir emocingos", - sakė "Lietuvos ryto" treneris Aleksandras Trifunovičius. "Išlikimo dramą laimėjo širdimi". LIETUVOS RYTAS

Kauno "Žalgirio" klubo šeimininko užmojis pakeisti ekipos vyriausiąjį trenerį ULEB Eurolygos reguliariojo sezono finišo tiesiojoje naudos nedavė. Trečiadienį žalgiriečiai namie po pratęsimo pralaimėjo Ispanijos komandai Vitorijos "Caja Laboral". "Gaila, bet mano atėjimas į komandos trenerio pareigas nebuvo toks sėkmingas, kaip tikėjausi", - po rungtynių atsiduso serbo Aco Petrovičiaus vietą užėmęs treneris Rimantas Grigas. 5 pergales ir 4 pralaimėjimus turintis "Žalgiris" Eurolygos A grupės turnyrą baigs rungtynėmis išvykoje kitą ketvirtadienį su Rusijos komanda "Chimki". LIETUVOS ŽINIOS

Šiuo metu Turkijoje vis dar vyksta pirmąją Kalėdų dieną pasibaigsiantis šeštasis pasaulio moterų šachmatų čempionatas, kuriame jau nebedalyvauja šiaulietė Viktorija Čmilytė. Aštuntfinalyje 2:4 pralaimėjusi 34-erių metų Prancūzijos atstovei Almirai Skripčenko, geriausia šalies šachmatininkė grįžo Lietuvą. Pasaulio moterų šachmatų čempionatas rengiamas kas dvejus metus. V. Čmilytė 2006 metų pasaulio čempionate Jekaterinburge (Rusija ) pelnė bronzos medalį. Šiemet patekimą į aštuntfinalį sportininkė nenorėjo įvardyti nei geru, nei blogu pasiekimu. Prieš čempionatą šachmatininkė manė, kad jei iškristų antrajame rate - būtų nesėkmė, o jei pavyks patekti į trečiąjį etapą - normalus rezultatas. V. Čmilytė kovas baigė būtent trečiajame etape. Tačiau šiaulietė neslepia nusivylimo, nes buvo labai arti pirmojo aštuntuko. "Visame mače turėjau persvarą. Tačiau niekaip nepavykdavo pasiekti pergalės", - sakė šachmatininkė. Dabar jos mintyse - poilsis. Iki sausio pabaigos V. Čmilytė nedalyvaus jokiose varžybose."Viktorija Čmilytė grįžo čempionatui nepasibaigus". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Pirminiais skaičiavimais, Klaipėdai 2011 metų Europos krepšinio čempionato grupių varžybų organizavimas gali kainuoti brangiausiai - daugiau kaip tris kartus brangiau nei panašaus dydžio miestui Šiauliams ir tiek pat kartų daugiau nei Alytui. Numatomos pinigų sumos gerokai skiriasi, nors grupių varžybas rengiantiems miestams "Fiba Europe" kelia vienodus reikalavimus. Klaipėdos valdžia siūlo nekelti dėl to skandalo, nes suma esą dar gali keistis derybų metu. Tuo metu čempionato organizatoriai stebisi, apie kokias derybas kalbama, jei visos sutartys jau pasirašytos. Klaipėdai "Eurobasket 2011" renginių organizavimo programos kaštai šoktelėjo nuo planuojamo 1 mln. iki 2 mln. 615 tūkst. litų. Šiomis dienomis paaiškėjo ir kitų trijų 2011 metų Europos krepšinio čempionate tik grupių varžybas rengiančių miestų galimos išlaidos: Šiauliams ir Alytui tai turėtų atsieiti po 800 tūkst. litų, o Panevėžiui - 2,5 mln. litų. VAKARŲ EKSPRESAS

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, paklaustas , kodėl, pavyzdžiui, panašaus dydžio Šiaulių miestas krepšinio čempionato grupių varžybų organizavimui žada skirti gerokai mažesnę pinigų sumą, atsakė, jog tai tik preliminarūs skaičiai: "Viskas dar gali keistis. Pinigų suma gali sumažėti, mes dar išsamiai peržiūrėsime tą programą ir derėsimės su arenos koncesininku. Nusiraminkite. Neieškokite skandalų. Kiekvienas Europos čempionato programos litas turės būti pagrįstas". Tuo tarpu 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionato darbo grupės vykdantysis direktorius Mindaugas Špokas mano kitaip. Pasak jo, "sutartis jau pasirašyta, derybų nebegali būti - jei netenkino sutartis, tuomet reikėjo kalbėti ir nepasirašyti". VAKARŲ EKSPRESAS

Klaipėdos lengvosios atletikos manieže dvi dienas kunkuliuos sporto aistros - penktadienį ir šeštadienį vyks tarptautinės varžybos "Maniežo taurė". Į Klaipėdą žada sugužėti per 430 Liepojos, Rygos, Talino, Ventspilio, Piarnu, Kaliningrado bei Lietuvos miestų lengvaatlečių. Šiose tarptautinėse varžybose, kurios turi gilias tradicijas, šįkart varžysis dviejų amžiaus grupių - gimę 1995-96 metais ir 1993-94 metais - atstovai. "Maniežo taurė" šiandien prasidės 14 val.VAKARŲ EKSPRESAS

Klaipėdos "Žemaitijos dragūnas" įrodė, jog nėra komanda, kuriai kartais nusišypso Fortūna. Praėjusį sezoną prestižinę LRT Didžiąją taurę iškovoję uostamiesčio rankininkai vėl pateko į šio turnyro finalą ir bandys apginti čempionų vardus. "Mūsų komanda pirmą kartą istorijoje pateko į šio turnyro finalą, ruošiamės jam - manau, nugalėti turėtų tie, kurie bus aktyvesni, labiau pasiruošę ir geriau išnaudoję čempionato pertrauką bei šventinį laikotarpį", - sakė vyriausiasis komandos treneris Artūras Juškėnas. Pirmosiose turnyro pusfinalio rungtynėse išvykoje sunkiai (28:27) nugalėję Kauno "Granito-Gajos- Kario" ekipą, atsakomąjį susitikimą klaipėdiečiai trečiadienį namuose laimėjo tvirčiau - 35:28. Pusfinalio susitikimas buvo paskutinės klaipėdiečių rungtynės savo aikštėje šiemet. Savaitgalį Klaipėdos rankininkai žais LRL varžybas išvykoje su Panevėžio "Grifas-KKSC" ekipa, o po jų ilsėsis iki sausio pradžios. VAKARŲ EKSPRESAS