Seimo Antikorupcijos komisija vakar vėl nebaigė derinti tyrimo dėl FNTT vadovų atleidimo išvadų. Tačiau pirminius išvadų variantus parlamentarai davė ir žurnalistams. Ten aiškiai parašyta: vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį rekomenduojama atstatydinti, generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį - atleisti, o R.Palaičio atleistus FNTT vadovus Vitalijų Gailių bei Vytautą Giržadą - priimti atgal į tarnybą. Bet Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis vakar "Respublikai" pareiškė, kad tai dar ne viskas. Dabar pagrindinis komisijos uždavinys - sužinoti, kas paskatino valstybės vadovę dalią Grybauskaitę skambinti buvusiam FNTT vadovui V. Gailiui ir daryti jam spaudimą. RESPUBLIKA
Komisijos išvados: R.Palaitį - lauk! D.Raulušaitį - lauk! FNTT vadovus - atgal! "Respublika" skelbia Seimo Antikorupcijos komisijos išvados dėl FNTT skandalo. Dėl sprendžiamosios dalies vakar iki vėlaus vakaro Seimo Antikorupcijos komisijoje vyko aršūs ginčai, tad galutinį variantą parlamentarai baigė taisyti tik vidurnaktį. "Respublika" skelbia 1-ąjį išvadų variantą. RESPUBLIKA
Seimo Antikorupcijos komisija FNTT vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo bei informacijos nutekinimo apie būsimą "Snoro" nacionalizavimą istorijoje kalčiausiu pripažino vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. Apie tai ministras vakar davė interviu. Ministras nenorėjo komentuoti, kas lėmė jo santykių su konservatoriais pablogėjimą, motyvuodamas tuo, kad nenori jų dar labiau pabloginti. Be to, R.Palaitis tvirtino, esą premjeras jam nėra liepęs FNTT vadovus grąžinti į tarnybą. "Asmeniškai man taip pasakyta nebuvo. Spaudoje skaičiau", - sakė jis, tačiau pridūrė, kad šiuo metu nebūtų jokių juridinių galimybių FNTT vadovus grąžinti į darbą, mat reikėtų vėl gauti VSD pažymą dėl jų galimybės dirbti su slapta informacija. O tai užtruktų ilgai. RESPUBLIKA
Tiesa, vakar vėlai šios išvados taip ir nebuvo galutinai patvirtintos, nes svarstant jų dalį dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklos, iš komisijos pasitraukiantis pareiškė socialdemokratas Stanislovas Giedraitis, ir komisijoje neliko kvorumo. Pirminėse išvadose Seimo Antikorupcijos komisija generaliniam prokurorui siūlo atleisti pavaduotoją D. Raulušaitį. Manoma, kad būtent jis galėjo nutekinti informaciją dienraščiui "Lietuvos rytas" apie banko "Snoras" nacionalizavimą. Tai žurnalistams pranešė Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė. Dėl D. Raulušaičio komisija taip pat siūlo kreiptis į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją. VAKARŲ EKSPRESAS
Vieni pareigūnai turi būti atleisti, o kiti - sugrąžinti į tarnybą. Tiek galutinai nepatvirtintų išvadų vakar spėjo iššauti Seimo Antikorupcijos komisija, kol galiausiai pati subyrėjo. Savo išvadas komisija lipdė kelias valandas uždarame posėdyje. Buvo svarstomi net keli variantai. Vieni parlamentarai siūlė tiesiai apkaltinti "telefonine teise" esą piktnaudžiavusią prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriui Vitalijui Gailiui atleisti jo pavaduotoją Vytautą Giržadą. Kiti politikai manė, kad užtektų pabaksnoti tik šalies vadovės patarėjus. Būtent svarstant išvadų dalį, liečiančią prezidentę, ir neliko komisijos kvorumo. LIETUVOS RYTAS
Komisijos pastangas priimti visas išvadas jau gana vėlų vakarą sužlugdė opozicinės socialdemokratų frakcijos atstovas Stanislovas Giedraitis. Jam išėjus, posėdyje liko tik 8 nariai iš 17. S.Giedraitis paaiškino nepritaręs komisijos užmojams sukritikuoti D.Grybauskaitę dėl galimo Konstitucijos principų pažeidimo stumiant iš postų FNTT vadovus, socialdemokratas taip pat buvo prieš kritiką premjerui Andriui Kubiliui už tai, kad jis siekė antrojo abiejų pareigūnų patikrinimo melo detektoriumi. "Prezidentei tenka didelė atsakomybė, todėl manau, kad ji turi teisę reikalauti jos ir iš pareigūnų. Premjeras, manau, taip pat turėjo teisę reikalauti to, ko reikalavo", - savo poziciją dėstė S.Giedraitis. LIETUVOS RYTAS
Prieš posėdį tiek komisijos vadovas Ligitas Kernagis, tiek kiti komisijos nariai kiek įmanydami kūrė įtampos atmosferą ir siekė į save atkreipti dėmesį. Bene labiausiai stengėsi konservatorius Naglis Puteikis - jis ėmė svaidyti užuominas, kad L.Kernagio sveikatai ir net gyvybei gali grėsti pavojus. Konservatorius taip įsijautė, kad Antikorupcijos komisiją ėmė lyginti su Atkuriamuoju Seimu: "Dabartinę L.Kernagio veiklą ir jo gebėjimą laviruoti lyginu su Vytauto Landsbergio veikla lemtingais 1990-aisiais. Manau, kad Antikorupcijos komisijos veiksmai padės Seimui atgauti prarastas politines galias, priklausančias pagal Konstituciją." L.Kernagis, kuris pastaruoju metu save taip pat ėmė laikyti nepaprastai reikšminga politine figūra, irgi kurstė intrigą, aiškindamas, kad komisiją spaudžia tamsiosios jėgos. LIETUVOS RYTAS
Vakar Radviliškyje susirinkę specialistai, ekspertai, istorikai bei piliečių iniciatyvinė grupė pagaliau sukirto rankomis - Stanislovo Sajaus sodyba Balandiškio kaime (Radviliškio rajonas) bus atkurta. Istorikas Vykintas Vaitkevičius susirinkusiems pateikė argumentų, kodėl S. Sajaus sodyba turėtų būti išsaugota. Pasak istoriko, "jau beveik tikrai žinoma, jog šioje sodyboje 1949 metų vasario 10 dieną buvo įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ir tik po kelių dienų suvažiavimo dalyviai persikėlė posėdžiauti į Mėnaičius". Istorikas sakė, jog išlikusiame pastate vertingiausia vieta - kamarėlė, kurioje buvo įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis, ilgą laiką glaudėsi partizanai, nes bunkeris sodybos teritorijoje buvo iškastas tik 1949-ųjų spalio pradžioje. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Darbo partijos prezidiumas trečiadienį iš partijos pašalino Kauno miesto savivaldybės tarybos narį Artūrą Tepelį. Su išdavikais Darbo partija elgiasi griežtai ir principingai. A.Tepelys išdavė Darbo partijos principus ir žmones, todėl priėmėme sprendimą pašalinti jį iš partijos", - pranešime cituojamas Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas. A.Tepeliui koją pakišo balsavimas dėl Rimanto Mikaičio atstatydinimo iš Kauno miesto mero posto. "Partijos valia buvo vienokia, o jis pasielgė kitaip. Tai yra pagrįsta visais balsavimo protokolais. Jis balsavo už R.Mikaičio nušalinimą, nors mes tuo metu buvome koalicijoje", - sprendimo priežastis įvardijo G.Furmanavičius. A.Tepelys kol kas nenusprendė, ar stos į kitą partiją. KAUNO DIENA
L.Kernagis, kuris pastaruoju metu save taip pat ėmė laikyti nepaprastai reikšminga politine figūra, irgi kurstė intrigą, aiškindamas, kad komisiją spaudžia tamsiosios jėgos. "Vasario 22 dieną susirinkę į mitingą prie Prezidentūros mes pasakėme, kad norime Kovo 11-ąją švęsti švaresnėje, teisingesnėje Lietuvoje", - vakar priminė Pilietinės visuomenės instituto vadovas Darius Kuolys. Jeigu iki Kovo 11-osios nebus įvykdyti mitingo dalyvių reikalavimai, pakartotinė protesto akcija bus rengiama kovo 17-ąją. Spartesnio Lietuvos apsivalymo reikalaujantys visuomenininkai vakar gyrė Seimo Antikorupcijos komisijos, tiriančios FNTT vadovų atleidimą, veiklą. LIETUVOS RYTAS
Latvijos valstybė prieš dvi savaites sulaukė milžiniško išbandymo - referendumo dėl antrosios valstybinės (rusų) kalbos priėmimo. Išbandymą išlaikė. Dauguma rinkėjų - 74,8 proc. - pasisakė prieš valstybinės kalbos statuso suteikimą tautinės mažumos (rusų) kalbai. Už rusų kalbos statuso pakeitimą balsavo 24,88 proc. gyventojų. O referendume žmonės dalyvavo labai aktyviai - net 70, 73 proc. balsavimo teisę turinčių Latvijos piliečių. Ko lietuviai turėtų pasimokyti iš kaimynų? Juk Lietuvoje taip pat kurstomas tautinių mažumų nepasitenkinimas. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo buvęs Lietuvos valstybės ambasadorius prie Europos Tarybos Neris GERMANAS, Seimo narys Valdemaras VALKIŪNAS, ir dabar turintis daug ryšių su Latvija, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Audrius BUTKEVIČIUS ir Egidijus BIČKAUSKAS. Diskusiją veda Gediminas JAKAVONIS. Latvija po referendumo. Pamokos Lietuvai. RESPUBLIKA
"N.Germanas: Manau, Latvijai labai svarbu tai, kad šis sprendimas atmeta bet kokias abejones dėl latvių kalbos ir jos perspektyvų. Tai yra labai svarbu ir Lietuvai.(...) Manyčiau, kad ypač tas jaunimas, kuris ten išaugęs, kuris mokėsi, kuris puikiai kalba latviškai ir kuris tikrai negalvoja apie išvažiavimą, tuo labiau į Rytus, tikrai nori ir bus tenai. Latviams būtent tai ir yra problema.
V.Valkiūnas: Liberalizmo, kosmopolitizmo tendencija yra tas užkratas, ta infekcija, kuri kelia labai didelę grėsmę. Ir Latvijai, ir Lietuvai. Čia turi psichologai ir kiti spręsti, kaip tai sustabdyti.
A.Butkevičius: Rusakalbių problema turi dar vieną aspektą. Latvija yra paversta tam tikru Rusijos kultūriniu anklavu. Rusai ten puikiai jaučiasi, ir ne tik Jūrmaloje, Rygoje - taip pat. Rusijos rusai, ypač turtingi žmonės, šiais neramiais Rusijoje laikais, kai galimi įvairūs kataklizmai, ieško vietos, kur turėtų ir jiems tinkamą kalbinę terpę, ir galimybę apsaugoti savo kapitalą. Į Latviją yra žiūrima kaip į potencialią štai tokią priebėgą, galinčią sudaryti valstybę.
E.Bičkauskas:Be jokios abejonės, Rusijos valstybės įtaka yra, tik dažnai Rusijos veikėjai tuos pačius rusakalbius, kurie gyvena Latvijoje, naudoja kaip smulkią monetą savo politiniams tikslams pasiekti.(...)Dėl rusakalbių integracijos yra vienas niuansas. Dalis rusakalbių, kurie tenai gerai įsikūrė, galvoja, kad viskas yra gerai, bet be latvių būtų dar geriau ir be latvių kalbos būtų dar lengviau." RESPUBLIKA
KULTŪRA
Vilniaus "Akademijos" galeriją iki kovo 10 d. okupavo du jauni menininkai - antrakursis Tauras Kensminas ir ketvirtakursis Mykolas Sauka. Abiem teko po aukštą, tad įsikūrė komfortiškai. Dėl parodos pavadinimo nesuko galvos: "Skulptūra" ir tiek. Taigi, pirmasis aukštas - Tauro. Didelės apimties plastinės formos iš putų poliesterio ir klijuoto popieriaus. Tarsi burbuliuojantis magmos (lavos, purvo) šaltinis. Norisi liesti, glostyti, jausti delnu glotniai slystantį paviršių. Antrojo aukšto erdvėje plevena vyrų galvos iš poliesterio. (Autorius sako, kad ta medžiaga, kol nesustingusi, labai dvokia.) Surauktomis, sokratiškomis kaktomis, bet... vištos sparneliai. Kažkodėl iškart kyla asociacija su bejėgiškai vograujančiais politikais. Bando įtikinti, kad pakils erelio skrydžiui, bet - tie sparneliai... - Menininkų atžalos. Genai įpareigoja. RESPUBLIKA
"Vieninteliai ir nepakartojami" - taip vadinasi aktoriaus Sigučio Jačėno sumanytas teatralų kūrybos vakaras I. Simonaitytės bibliotekoje. "Šeštus metus vaikštau Klaipėdos gatvėmis, sutinku aktorius, vieni iš jų niekur nevaidina, kiti laukia teatro atstatymo, treti šiais metais švenčia garbias sukaktis. Tačiau visi jie labai liūdni, pamiršti. Todėl nusprendžiau, jog kovo ir balandžio mėnesiais reikia organizuoti aktorių kūrybos vakarus. Tai mano atsisveikinimo su Klaipėda projektas, ketinu išvykti į Vilnių", - apie idėją organizuoti tokį renginį "Vakarų ekspresui" sakė S. Jačėnas. VAKARŲ EKSPRESAS
Visai realu, kad tai, ko jau penkerius metus nesugeba padaryti Lietuvos valstybė, padarys Holivudas. Jo kino kompanijos susidomėjo šiuo metu Klaipėdoje viešinčios lietuvių kilmės autorės Rūtos Šepetys apie Sibiro tremtį parašyta, į 26 kalbas išversta ir tarp skaitomiausių patekusia knyga "Tarp pilkų debesų". "Istorija gimė susitikus su giminėmis, kurie papasakojo apie tremtis. Iki tol niekada nebuvau girdėjusi, kad vyko tokie trėmimai, ir pagalvojau, kiek dar yra žmonių, kurie nieko apie tai nenutuokia", - "Vakarų ekspreso" paklausta, kokia yra šios knygos atsiradimo istorija, sakė R. Šepetys. VAKARŲ EKSPRESAS
Mūsų šalies valdžia niekaip nesukrapšto pinigų dar 2007-aisiais šia tema pradėtam kurti filmui "Sibiro Madona". "Yra parašytas gražus scenarijus, nufilmuota tikrai labai vertinga medžiaga jau ketvirčiui filmo. Apgailestaujame, kad Lietuva išgyvena tokius sunkius laikus, kad mes pradėtų darbų negalime pabaigti iki galo. Sudėtinga šalies rėmimo politika, atrasti privačių rėmėjų - labai sudėtinga, bet juk tai yra ir valstybės garbės reikalas, ir yra labai daug žmonių, kurie mus palaiko. Aš tikiuosi, kada nors filmas bus sukurtas", - vakar "Vakarų ekspresui" sakė "Sibiro Madonos" režisierė Inesa Kurklietytė. VAKARŲ EKSPRESAS
TEISĖTVARKA
Kalvarijos kriminalistų viltį, kad piktnaudžiavimu tarnyba, kurstymu vogti mišką ir dalyvavimu toje vagystėje kaltintas buvęs Marijampolės apskrities policijos komisariato viršininko pavaduotojas Edvardas Bukota būtų nubaustas, vakar sudaužė Lazdijų rajono apylinkės teismas. E.Bukotą ir keturis šios bylos įtariamuosius teismas išteisino. E.Bukota vakar iš teismo salės išėjo švytėdamas, tačiau sakė nesitikintis, kad tai paskutinis teismo posėdis. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Vytautas Bakas vakar "Respublikai" patvirtino, kad sprendimą priims išnagrinėję Lazdijų teismo nuosprendį. RESPUBLIKA
Prieš kelerius metus iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) į Lietuvą su šeima nostalgijos sugrąžintas žinomas verslininkas Juozas Gerulaitis nenujautė, kad lemtis jį pasitiks ne pavojingajame Keiptaune, o mažame pajūrio kaimelyje. Tądien apie 9.20 val. atidaromos individualiai įmonei "Ratoja" priklausančio sandėlio durys nukrito, prispaudė ir mirtinai sužalojo sandėlį nuomojusį J.Gerulaitį. Iš Šakių rajono kilęs J.Gerulaitis neseniai grįžo gyventi į Lietuvą iš PAR, kurioje bandė įleisti šaknis kartu su visa šeima. Klaipėdoje apsistoję Gerulaičiai sakė, kad grįžti juos privertė nostalgija. Klaipėdos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pirmadienį Ketvergių kaime įvykusios tragiškos nelaimės. VAKARO ŽINIOS
EKONOMIKA
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar išvyko į Briuselį, ten dalyvaus Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Čia ES valstybių vadovai pasirašys naująją Europos sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Pagrindinis reikalavimas sutartį pasirašiusioms valstybėms - biudžetas turi būti subalansuotas arba perteklinis ir ši nuostata turi būti įtvirtinta nacionaline teise. "Užtikrinti ekonominį ir finansinį stabilumą įmanoma tik atsakingai tvarkant šalies finansus. Įstatymais įtvirtinta prievolė ir tarptautinis įsipareigojimas laikytis finansinės drausmės - geriausias saugiklis šaliai ir visai Europai, padėsiantis išvengti skolų problemų ir finansinių krizių ateityje", - sako Lietuvos vadovė. RESPUBLIKA
"Respublika" pasiteiravo ekonomisto dr. Kęstučio Jaskelevičiaus nuomonės apie šios sutarties pasirašymo pasekmes. "Manau, kad toks sprendimas yra kiek skubotas jau vien dėl to, kad mes nesame euro zonos nariai, be to, visiškai neaiškus ir paties euro likimas. Žvelgiant pragmatiškai krenta į akis, kad šiuo atveju yra tiesiog persistengiama. Be to, pavyzdžiui, airiai aiškiai deklaravo, kad rengs referendumą šiuo klausimu, o britai su čekais į sutartį žiūri dar skeptiškiau. Manau, kad kaip pas mus yra įprasta, vėl bėgama pirma važiuojančio traukinio...",- sakė K.Jaskelevičius. RESPUBLIKA
Išmontuoti neveikiančią elektrinę Lietuva jau keletą metų vėluoja. Teisingiau, ne tiek mūsų šalis, kiek saugyklas statanti rusų valdoma Vokietijos kompanija "Nukem". Bet kas su ja sudarė sutartis? Tikrai ne Europos Komisija. Net Europos audito rūmai atkreipė dėmesį ne vien į tai, kad Lietuva iš tiesų pristigs lėšų sovietiniam branduoliniam monstrui uždaryti, bet ir į kai kurias kitas aplinkybes. Juk užsiminta ir apie įvairiausiems konsultantams lengva ranka mokamas didžiules sumas. Jei dar būtų apskaičiuota, kiek Ignalinos AE skiriamų lėšų atitenka šio proceso dirigentams, susišluojantiems toli gražu ne kuklius atlyginimus ir dar įspūdingesnes išeitines kompensacijas, net Briuselio biurokratams galėtų pasišiaušti plaukai. Negana to, Europos Komisija visai neseniai pareiškė, kad ES įvykdė savo įsipareigojimus dėl Ignalinos elektrinės uždarymo, o tai, kad trūksta pinigų, - jau tik Lietuvos reikalas. LIETUVOS RYTAS
Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) projektų traukinys rieda be cento. Milijoninė europinė parama įšalo SNORE. Jeigu atliekų tvarkytojas imtų paskolą, jos įkaitais gali tapti rinkliavos mokėtojai. Užvakar paskelbta, jog Europos Komisija (EK) sustabdė paramą Lietuvai iš Sanglaudos ir Regioninės plėtros fondų. Iš jų finansuojami ir atliekų tvarkymo projektai. "Projektų negalime stabdyti, paramos gavimo sutartis yra pasirašyta, rangovų, tiekėjų konkursai vykdomi", - sakė "Šiaulių kraštui" ŠRATC-o direktorius Raimundas Jakutis. R. Jakutis neslepia, jog šiandien neturi konkretaus atsakymo, kaip bus finansuojami europinės paramos projektai. R. Jakutis "Šiaulių kraštą" tikino, jog dėl vykdomų projektų rinkliava bent jau šiemet dar nedidės. ŠRATC- Europinė parama gali virsti paskola. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Šių metų biudžetą patvirtinę Šilutės rajono politikai pretenduoja tapti vieni drąsiausių šalyje. Rajono savivaldybei vis labiau klimpstant į skolas, jie rado saliamonišką sprendimą - jų tiesiog nemokėti. Šilutės rajono savivaldybės skola siekia apie 47,5 mln. litų. Vien per praėjusius metus jos kreditorinis įsiskolinimas išaugo beveik penkiais milijonais litų - nuo 1 mln. 876,3 tūkst. iki 6 mln. 737,8 tūkst. litų. Tačiau valdžioje esantys politikai dėl to galvos nesuka, nes vadovaujasi naujų laikų išmintimi, kad skolas moka tik bailiai. "Prieš teikdami tvirtinti tokį biudžetą, rajono vadovai turėjo visiems kreditoriams pasakyti tiesą - jums šiais metais nėra numatyta nė lito, tad mes niekam skolų mokėti nesiruošiame", - "Respublikai" sakė buvęs rajono meras, dabartinis tarybos opozicijos lyderis Arvydas Jakas. Jo teigimu, dabar reikia laukti, kiek truks kreditorių kantrybė ir kokių veiksmų jie imsis. RESPUBLIKA
PASLAUGOS
Beveik griuvėsius Kauno senamiestyje įsigiję sostinės verslininkai pradėjo rengti detalųjį planą. Tikimasi, kad jau šiais metais apgailėtinos būklės pastate bus pradėti rekonstrukcijos darbai. 2010 metų pabaigoje už 3,6 mln. litų aukcione pastatą A.Jakšto gatvėje nupirkusi Vilniuje registruota bendrovė "Tarptautinė skubios medicinos akademija" po rekonstrukcijos planuoja atidaryti modernią sveikatos priežiūros kliniką. "Pastatas turi tęsti savo istoriją. Čia bus teikiamos sveikatos ir sveikatinimo paslaugos. Tačiau vietos atsiras ir mokslinį darbą dirbantiems medikams", - teigė bendrovės direktorius Nedas Jasinskas. Buvusioje žydų ligoninėje ketinama steigti simuliacinių medicinos mokymų centrą. Jame Lietuvos ir užsienio medikai bei studentai galėtų tobulinti savo įgūdžius naudodami šiuolaikinius manekenus. LIETUVOS RYTAS
STATYBA
30 milijonų litų. Tiek kainavo trys daugiabučiai - savivaldybės socialinio būsto oazė Panemunėje. Namus statė trys bendrovės. Ir paliko tiek broko, kad gyventojai puolė į neviltį, o tikrintojų komisijos užsimerkti tiesiog nepajėgė.Bet per šešerius metus savivaldybė nepajudino nė piršto, kad broko kaltininkai būtų išaiškinti ir priversti šalinti defektu. Beveik šešerius metus avariniame būste įkalinti K.Veverskio gatvės gyventojai tunelio gale išvydo šviesą - Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Detektyvą primenančioje istorijoje bus ieškoma kaltųjų dėl didelės vertės turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ką pamaitino 30 milijonų? KAUNO DIENA
TRANSPORTAS
Nuo vakar įsigaliojusi nauja techninių apžiūrų tvarka papiktino dyzelinių automobilių savininkus: jiems techninė apžiūra nuo šiol kainuos brangiau nei benzininių automobilių, o tikimybė pereiti ją sumažėjo dešimt kartų. Valdžios atstovai tikina, jog diskriminuoti vairuotojus liepia ES direktyvos, tuo tarpu šie įsitikinę, jog milijonai litų nubyra naujos tvarkos sumanytojams į kišenes. "Aišku, "išbrokuotų" automobilių nuo šiol bus daugiau - anksčiau tokių beveik nebūdavo, - pasakojo ir "Tuvlitos" technikos vadovas Tomas Balčius. - Vien šiandien rytą buvo bent keli automobiliai. Užtat prieš pat tvarkos pasikeitimą buvo didžiulis antplūdis - vakarais vyrai pamatę benzininį automobilį džiaugdavosi." VAKARO ŽINIOS
VERSLAS
Verslininkui Antanui Bosui priklausančios bendrovės buvę darbininkai daugiau kaip dvejus metus laukia uždirbtų pinigų. Įmonės vadovai prašo pakentėti, tačiau nusivylę žmonės siekia iškelti bankroto bylą. Kantrybės taurė perpildyta. Taip teigia į pensiją išėję "Klaipėdos kranų" darbininkai, niekaip nesulaukiantys uždirbtų algų. Antai 35 metus įmonėje dirbęs Petras Grinius žadėto atlygio neatgauna jau daugiau nei metai. "Sako - dar palaukite, pakentėkite. Kiek galima laukti? Guliu ligoninėje, reikia pinigų, o jų nėra", - skundėsi klaipėdietis, kuriam "Klaipėdos kranai" kartu su delspinigiais liko skolingi 24 tūkstančius litų. Nuo 1967-ųjų veikiantys "Klaipėdos kranai" su nemenkais sunkumais susidūrė vos prasidėjus krizei - 2009 metais. Buvę darbininkai neslepia, kad pyksta ant vieno bendrovės "Klaipėdos kranai" akcininkų, žinomo verslininko Antano Boso. "Visiems giriasi savo turtais, o trejus metus žmonės pinigų neatgauna. Ar tai normalu?" - klausė P.Grinius. Uostamiesčio įmonė skolinga ne tik darbuotojams. Praėjusių metų gruodį "Klaipėdos kranai" didžiausių "Sodros" skolininkų sąraše buvo antrojoje vietoje su 1,6 mln. litų skola. LIETUVOS RYTAS
ŽEMĖ
Klaipėdos mikrorajonuose stovintiems daugiabučiams ketinama priskirti žemės sklypus, žmonės galės juos išsipirkti. Priskirta žemė gyventojams galės būti išnuomojama arba jie ją galės išsipirkti. Neatmetama galimybė, kad gyventojai savo sklypus ims tvertis tvoromis ar sienomis ir panašiai. Dar viena problema - neaišku, ar gyventojai norės mokėti už jiems priskirtą žemės sklypą. Daugelis pageidauja kuo didesnio žemės ploto, kad jame galėtų įgyvendinti savo planus, tačiau vos sužinoję, kad tai kainuos, savo norų atsisako. VAKARŲ EKSPRESAS
SPORTAS
Subūręs brangiausią ir pagal pavardes grėsmingiausią per pastarąjį dešimtmetį žaidėjų sudėtį Kauno "Žalgiris" sezoną Eurolygoje baigė taip, kaip jau tapo įprasta - "Top 16" turnyro dugne. Pralaimėjimas 71:77 namie Kantu "Bennet" klubui paskutinėse Eurolygos antrojo etapo rungtynėse žalgiriečiams tapo viso sezono Europoje atspindžiu. "Mūsų žaidėjai popieriuje gal ir neblogi, bet šį sezoną Eurolygoje mes netapome komanda, kuri žaidžia užsidegusi, - persirengimo kambaryje nusivylimo neslėpė Mantas Kalnietis. - Mes žaidėme be emocijų. Nepavyko mėgautis krepšiniu. Lyg būtume atėję dirbti valdiško darbo. Nemanau, kad buvome verti vietos ketvirtfinalyje." "Mūsų grupės lyderės parodė, kad nesame verti būti aštuonete. Nors skirtumai, kuriais pralaimėjome, ir nebuvo dideli, pats žaidimas tikrai nevertas ketvirtfinalio. Sužaidę gerą atkarpą, tuoj pat vėl nugrimzdavome. Mūsų varžovai buvo laipteliu, o galbūt ir dviem aukščiau", - pripažino M.Kalnietis. "Galėjome laimėti bent vienas rungtynes, deja, tai neįvyko", - krimtosi ir "Žalgirio" legionierius Sonny Weemsas. LIETUVOS RYTAS
Šiandien 18 val. Klaipėdos "Neptūno" krepšininkai "Švyturio" arenoje Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pirmenybėse susitiks su pastaruoju metu itin brandų ir gražų žaidimą demonstruojančia "Kėdainių-Triobet" ekipa. Tai bus principinė dvikova, kurią klaipėdiečiai priversti peržaisti ne savo noru, o po LKL patenkinto kėdainiečių protesto. Per tą laiką abiejų komandų situacija ir psichologinė būsena gerokai pasikeitė: "Neptūnas" smuktelėjo į pralaimėjimų liūną, o "Kėdainiai-Triobet" atvirkščiai - pasiekė istorinių pergalių. "Kėdainiečiai šiuo metu rungtyniauja lyg ant bangos. Pagal paskutinių rungtynių rezultatus, pasakyčiau, kad jie verti būti trečia Lietuvos komanda,", - sakė "Neptūno" vyr. treneris Osvaldas Kurauskas. "Nesureikšminame šios dvikovos. Jai ruošiamės kaip ir kiekvienoms rungtynėms. Kovosime ir sieksime pergalės,", - sakė "Kėdainių-Triobet" strategas Gediminas Petrauskas. VAKARŲ EKSPRESAS
Pernai gruodžio 2 dieną Klaipėdoje vykusių rungtynių pabaiga priminė tikrą trilerį ir kainavo daug nervų: pergalę, aidint sirenai "Neptūno" vidurio puolėjo Simo Galdiko pelnytų dviejų taškų, teisėjai skyrė klaipėdiečiams. Tačiau su tuo nesutiko Kėdainių atstovai ir parašė protesto raštą. Vėliau detaliau išnagrinėjus šią situaciją ir sulėtintai peržiūrėjus filmuotą vaizdo medžiagą, paaiškėjo, kad S. Galdiko metimas išties buvo atliktas po laiko, todėl "Neptūno" pergalė buvo anuliuota. VAKARŲ EKSPRESAS
Trečiadienį Pakruojo "Kruoja" Marijampolės "Arvi" futbolo arenoje 6:0 sutriuškino Suvalkų "Wigry". Lenkai "Kruojai" priešinosi apie 20 minučių, kol pirmąjį įvartį pelnė S. Žigalovas. "Kruojos" treneriai į aikštę leido visus futbolininkus. Keitimai pagyvino žaidimą. "Kruojos" pergalę apkartino gynėjo Alfredo Skroblo trauma - futbolininkas išsinarino ranką. Išankstiniais duomenimis, Pakruojo ekipos naujokas nerungtyniaus apie 10 dienų. Po rungtynių "Kruojos" strategas Aidas Dambrauskas gyrė S. Žigalovą, pasigedo geresnio gynėjų žaidimo bei tikėjosi didesnio varžovų pasipriešinimo. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Klaipėdiečiai - vieni geriausių linijinių šokių atstovų ne tik Baltijos šalyse, bet ir Europoje. Stiprias savo pozicijas uostamiesčio šokėjai įrodė Rygoje vykusiame septintajame BCWDC ("Baltic Country Western Dance Championships") Linijinių šokių čempionate, kuriame iš viso varžėsi apie 250 "linedance" šokėjų iš Estijos, Švedijos, Olandijos, Ispanijos Belgijos, Čekijos, Italijos, Danijos, Norvegijos, Vokietijos, Latvijos ir Lietuvos. Latvijos sostinėje vykęs čempionatas mūsų miesto atstovams, paruoštiems vadovės Rūtos Židžiūnienės, buvo itin sėkmingas - jie parsivežė 12 aukso medalių, 5 - sidabro ir 7 bronzos. Taip pat iškovotos 5 ketvirtosios ir 3 penktosios vietos. VAKARŲ EKSPRESAS
Pasaulio ir Europos sportinių šokių čempionatuose daugybę medalių iškovojusi šokėja Edita Daniūtė nutarė sportininkės karjeroje padėti tašką ir daugiau laiko skirti šeimai. Teigiama, kad sportininkė nutraukė karjerą dėl varginančių kelionių ir alinančių treniruočių, nes nori daugiau laiko praleisti su šeima. Kartu su vyru Mindaugu Vasiliausku ji augina ketverių metų dukrą Evitą. Paskutiniu E.Daniūtės titulu tapo sausio pabaigoje Kijeve kartu su italu Mirko Gozzoli iškovotas pasaulio profesionalų sportinių šokių čempionato sidabras standartinių šokių varžybose. Net 16 metų ji šoko kartu su A.Bižoku - visus įmanomus titulus mėgėjų varžybose iškovojusi pora netikėtai išsiskyrė 2007 metais, kai E.Daniūtė susilaukė dukros. LIETUVOS RYTAS
Šešeriose žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavęs Latvijos biatlonininkas Ilmaras Bricis sukaupta patirtimi dalijasi su lietuviais, tarp kurių yra ir jo mylimoji Diana Rasimovičiūtė. Pasaulio biatlono čempionate Rūpoldinge I.Bricio širdis turėtų skilti į dvi dalis. Vienoje - Latvijos rinktinė, kuriai atstovauja jo duktė Anetė Bricė. Kitoje - Lietuvos komanda ir jos lyderė I.Bricio mylimoji D.Rasimovičiūtė. Dar yra ir oficialios pareigos. Pernai vasarą apie karjeros pabaigą paskelbęs I.Bricis šį sezoną yra Lietuvos moterų biatlono rinktinės treneris. Du dešimtmečius Latvijai atstovavęs sportininkas jau ne pirmą sezoną talkina lietuviams. "Latvija nesukūrė tinkamų sąlygų dirbti, todėl gavęs Lietuvos biatlono federacijos pasiūlymą sutikau lietuviams padėti. Aišku, pagrindinė mano sutikimo priežastis yra Diana", - kalbėdamas su "Lietuvos rytui" pripažino I.Bricis. Prieš kelerius metus užsimezgusi rygiečio ir ignalinietės draugystė virto stipria meile. Biatlonas buvo ir yra bendra jų santykių jungtis. "Kartu esame ne pirmus metus, tad šiemet jam tapus oficialiu mūsų komandos treneriu niekas pernelyg nepasikeitė, - sakė D.Rasimovičiūtė. - Žinoma, esu patenkinta, nes Ilmaras yra tikras profesionalas. Todėl ir mūsų santykiai per treniruotes tampa tokie kaip ir kitų sportininkų." LIETUVOS RYTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą