Naujienų kovo 24 d. dienraščiuose apžvalga

Šią savaitę aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas žada perduoti Seimo pirmininkei Irenai Degutienei raštišką atsakymą dėl jam pareikštos Seimo narių interpeliacijos. Ministras drąsinasi, esą priekaištai jam tėra laužti iš piršto ir jis juos argumentuotai atremsiantis. Tačiau faktai rodo, kad G. Kazlausko padėtis dėl neveiklumo yra apgailėtina. Trisdešimties Seimo narių pasirašytoje interpeliacijoje bene svariausi priekaištai aplinkos ministrui reiškiami dėl beveik nevykdomos gyvenamųjų būstų renovacijos. Politikų pasipiktinimu, užuot didinusi renovavimo spartą arba galvojusi apie kitokį statybos darbų kompensavimo gyventojams mechanizmą, Aplinkos ministerija milijonus moka už renovavimo idėjų sklaidą žiniasklaidoje, įvairių kursų organizavimą. Pasak Seimo nario Vidmanto Žiemelio, ministras net 2 metus dėl abejotinų tikslų laiko įšaldęs beveik 1 mlrd. litų ES paramos lėšų, skirtų daugiabučių namų renovacijos programai, taip pat nepaskirstė apie 500 mln. litų paramos iš ES struktūrinių fondų kitoms programoms. RESPUBLIKA

Pats ministras G. Kazlauskas pabrėžia, jog kaltinimai, skambantys viešojoje erdvėje ir surašyti Seimo pateiktuose klausimuose, yra daugiau emociniai, o ne pagrįsti tikru situacijos žinojimu. Taip ministras teigia, nes kai kurie labai triukšmingai eskaluoti "kaltinimai" absoliučiai išnyko iš darbotvarkės tuomet, kai ministerija pateikė tikslią ir nenuginčijamą faktinę informaciją. Kitos problemos yra procesinės, vykstančios laike, ir sprendžiant tuos klausimus kyla pavojus, kad oponentų "aš manau" gali nustelbti "aš žinau". "G. Kazlauskas rengia atsakymus Seimui". RESPUBLIKA

Teisės aktų klastojimu įtartas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Jonas Šimėnas atsipirko etikos sargų kepštelėjimu - galimą politiko kaltę prisiėmė komiteto patarėja. Trečiadienį vykusiame Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje Aplinkos apsaugos komiteto patarėja Rasa Matusevičiūtė - dievagojosi, kad įstatymo formuluotė buvo pakeista netyčia - tiesiog įsivėlė klaida. Ta neva netyčia įsivėlusi klaida suinteresuotiems asmenims būtų atvėrusi galimybę Lietuvos upėse statyti ir galingesnes nei 141 megavato (MW) hidroelektrines. Tuo tarpu Aplinkos apsaugos komiteto nariai buvo nutarę, kad jos negalėtų būti galingesnės kaip 141 MW - tokiam variantui pernai gruodį buvo pritaręs ir Seimas. Bet klaida išaiškėjo tik praėjusią savaitę, kai įstatymas atkeliavo į Seimo salę ir turėjo prasidėti jo priėmimo procedūra. Kaip įstatyme vietoj žodžių "iki 141 MW" atsirado esmę aukštyn kojomis apvertusi nuostata "ne mažiau kaip 141 MW", trečiadienį konservatorius J. Šimėnas etikos sargams teigė nežinąs. LIETUVOS RYTAS

Nors įstatymo projekte klaidą aptikusi Aplinkos apsaugos komiteto narė konservatorė Aurelija Stancikienė partijos bendražygį kaltino tarnaujant stambaus verslo interesams ir darant spaudimą kolegoms, - etikos sargai tvirtino neturį įrodymų, kad J. Šimėnas klastojo. Komisija tik konstatavo, kad buvo pažeistas Seimo statutas, ir pasiūlė J. Šimėnui tobulinti komiteto darbą. Tačiau nežinia, ar konservatorius ilgai išsilaikys poste. "Slėpėsi už patarėjos". LIETUVOS RYTAS

To per šalies rinkimų istoriją dar nėra buvę - Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį pradėjo perskaičiuoti visus Kauno rajone vykusių savivaldybių tarybų rinkimų balsus. VRK perskaičiuoti Kauno rajono gyventojų balsus nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Teismui pasiskundusiai Pakaunės krašto koalicijai iki dviejų Kauno rajono savivaldybės tarybos narių mandatų trūksta tik penkių balsų. Pakaunės krašto koalicijos nariai bene didžiausias viltis sieja su negaliojančiais pripažintais biuleteniais. Rezultatai turėtų paaiškėti dar šią savaitę. Nors tai gali ir pakeisti politinių jėgų išsidėstymą Kauno rajono taryboje, dabartinis meras Valerijus Makūnas neabejoja, kad bus perrinktas dar vienai kadencijai. Pasak jo, "koalicinė sutartis yra galiojanti ir perskaičiavimas jokios įtakos tam neturės". Kauno rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Julius Paulikas taip pat teigė abejojantis, kad po perskaičiavimo rezultatai pasikeis, nes šiukščių klaidų rinkimų komisija nepadarė. Tuo beveik neabejojo ir VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. "Rajone rinkimų trileris tęsiasi". KAUNO DIENA

Tragiškas ir paslaptingas pasivažinėjimas Vilkaviškio rajono savivaldybės merui Algirdui Bagušinskui kainavo ne tik dviejų kolegų netektį ir daugiau kaip 2 mėnesius ligoninėje. Jis jau prarado Socialdemokratų partijos (LSDP) skyriaus vadovo postą, o netrukus jam gali tekti atsisveikinti ir su mero regalijomis. LSDP Vilkaviškio skyriaus nariai nepanoro, kad jiem toliau vadovautų savivaldybės meras A. Bagušinskas, jie naujuoju pirmininku išsirinko Algirdą Neiberką, galintį pretenduoti ir į mero postą. Pasak paties A. Bagušinsko, kaip bus pasidalyta socialdemokratams teksiančiais savivaldybės vadovų postais, jis nežinąs, taip pat, jo tikinimu, dar nėra apsisprendęs, ar kandidatuos į savivaldybė mero postą dar vienai - jau ketvirtai - kadencijai. LSDP per pastaruosius savivaldos rinkimus Vilkaviškio savivaldybės taryboje gavo absoliučią daugumą - 13 mandatų iš 25, todėl šios partijos atstovai galės spręsti, kas taps naujuoju rajono vadovu. LIETUVOS ŽINIOS

Abejonių, ar tikrai dabartinis meras, iki šiol partijos skyriui vadovavęs A. Bagušinskas gali eiti mero pareigas, kilo po gruodžio 1-ąją įvykusios avarijos, kai kartu važiavę per avariją žuvo vicemeras Jonas Meškauskas ir savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis, o J. Bagušinskas buvo smarkiai sužalotas. Tuomet niekas iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojų negalėjo pasakyti, kur it kokiu tikslu važiavo jų vadovai, o po ligoninės į darbą grįžęs A. Bagušinskas teigė nieko nebeprisimenąs. Netrukus pasirodė neoficialių pranešimų, neva ir žuvusiųjų, ir A. Bagušinsko kraujyje rasta alkoholio, bet Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra, kuruojanti ikiteisminį eismo įvykio tyrimą, to iki šiol nei patvirtina, nei paneigia. "Skaudžios avarijos pasekmės". LIETUVOS ŽINIOS

TEISĖTVARKA

Klastojimas, bylų vilkinimas, girtavimas. Tai - nusižengimai, dėl kurių viena po kitos ritasi teisėjų galvos. Saulė leidžiasi ir Vilniaus apygardos teismo teisėjui Zenonui Birštonui. Teisingumo vykdymo veteranui 61 metų Z.Birštonui teks nusivilkti juodą teisėjo mantiją nesulaukus iškilmingų palydėtuvių į pensiją. Vakar šis Vilniaus apygardos teismo teisėjas, ėmęs neblaivus šėlioti darbe, o vėliau patekęs į policininkų rankas, ko gero, neišvengiamai papildys išvarytų iš luomo Temidės tarnų gretas. Z. Birštoną vakar pirmiausia demaskavo Maisto banko savanoris 36 metų vilnietis Renatas Kačinauskas. "Jeigu taip įvyko, galima tik vienareikšmiškai smerkti, ir sunku pasakyti, kodėl, kokios ten priežastys, kas ten buvo" - trečiadienį surengęs specialią spaudos konferenciją kalbėjo Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas. Kokią nuobaudą skirti neblaiviam darbe pasirodžiusiam teisėjui, anot A.Šumsko, spręs Teisėjų drausmės ir etikos komisija. Tačiau išgirdusi apie įvykį prezidentė Dalia Grybauskaitė jau vakar kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl Z. Birštono atleidimo iš pareigų. "Nuodėmingi teisėjai rašo nuosprendį sau". LIETUVOS RYTAS

Už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje ir sportinės dvasios puoselėjimą ne kartą garbingų apdovanojimų sulaukusiam Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktoriui Jonui Varkulevičiui prokurorai įteikė pranešimą apie įtarimus dėl penkių nusikaltimų. Olimpinį deglą Pekino olimpiadoje nešęs ilgametis gimnazijos direktorius įtariamas dokumentų klastojimu, didelės vertės turto iššvaistymu, turto sunaikinimu ar sugadinimu, piktnaudžiavimu tarnyba ir poveikiu liudytojams. Pasak Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Artūro Dževečkos, visi J. Varkulevičiui inkriminuojami nusikaltimai susiję su jo, kaip gimnazijos direktoriaus, veikla. Šiai mokymo įstaigai J. Varkulevičius vadovauja jau 22 metus. Ikiteisminis tyrimas J. Varkulevičiaus atžvilgiu pradėtas gavus vieno buvusio gimnazijos darbuotojo skundą. Šis darbuotojas dabar bylinėjasi su gimnazija dėl esą neteisėto atleidimo iš darbo. J. Varkulevičiaus tvirtinimu, jis tapęs iš pareigų pernai atleisto darbuotojo keršto auka. Pasak Lizdeikos gimnazijos direktorės pareigas šiuo metu laikinai einančios Rasos Dagienės, direktoriui metami kaltinimai - keisti. "Sporto riterį prislėgė byla". RESPUBLIKA

Iš gyvenimo pasitraukusio televizijos ir radijo laidų bei renginių vedėjo Aurimo Dautarto tėvai mano žinantys, kodėl jų sūnus ryžosi beprotiškam poelgiui. Jų žvilgsnis nukrypo į marčią Viktoriją. Atviras konfliktas įsiplieskė antradienį vakare, kai A. Dautarto tėvai ir jų giminaičiai nenorėjo prileisti našle tapusios jaunos moters prie karsto. Moters iš tiesų nebuvo šarvojimo salėje, o Petrašiūnų kapinėse, kuriose amžinojo poilsio atgulė velionis, ji pasirodė pačioje laidotuvių ceremonijos pabaigoje ir išėjo viena pirmųjų. "Žudikė", - pavymui jai pasigirdo šnabždesys. Ką padarė ar ko nepadarė antroji A. Dautarto žmona 25 metų Viktorija, kad užsitraukė tokią baisią sutuoktinio tėvų nemalonę? Į šį klausimą turėtų atsakyti policijos tyrėjai, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Jie ketina apklausti ir A. Dautarto tėvus. "Tragedija suskaldė giminę". LIETUVOS RYTAS

Kauno apygardos prokuratūra trečiadienį teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 2007 m. geriausiu policininku pripažintas Darius Drabavičius kaltinamas paėmęs kyšį. D. Drabavičius įkliuvo šių metų sausį. Prokurorų surašytame kaltinamajame akte pareigūnas kaltinamas, kad iš Kauno stoties turgavietės darbuotojos ėmė kyšį. D. Drabavičius taip pat kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos. Už šį nusikaltimą griežčiausia numatyta bausmė - laisvės atėmimas iki 6 metų. "Geriausio seklio byla pasiekė teismą". KAUNO DIENA

Antradienį į uždarąją akcinę bendrovę "Aukštaitijos vandenys" įsisukę ir apklausti išvežę generalinį direktorių Rimantą Liepą bei dar tris jo pavaldinius Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbuotojai šioje Panevėžio savivaldybės valdomoje bendrovėje sukėlė tikrą sumaištį. Tiriama, ar čia nebuvo grobstomos įmonės plėtrai skirtos lėšos. Beveik porą dešimtmečių įmonei vadovaujantis generalinis direktorius R. Liepa po apklausos buvo paleistas, o jo pavaldiniai naktį turėjo praleisti areštinėje. Trečiadienį išplatintoje STT Panevėžio valdybos informacijoje teigiama, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas "dėl galimų nusikalstamų veikų uždarajai akcinei bendrovei "Aukštaitijos vandenys" įgyvendinant nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtros projektą". Projekto, kurio įgyvendinimo grupei vadovauja Evaldas Kubiliūnas, vertė - 59 mln. litų, didžiąją dalį finansuoja Europos Sąjungos fondai. RESPUBLIKA

"Niekas nesupranta, kas čia vyksta. Projektų daug, mes pagal kainą niekaip neatsirenkame, apie kurį kalbama", - "Respublikai" trečiadienį sakė "Aukštaitijos vandenų" atstovas Svajūnas Mikeška. STT agentai išsivedė E. Kubiliūną, Vandentiekio ir nuotekų tinklų cecho vadovą Virginijų Gečiauską ir dar vieną šio cecho darbuotoją. Visiems keturiems buvo pateikti įtarimai dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir nuosavybei. R. Liepa nuo darbo nušalintas pusei metų. Šiandien teismo bus prašoma kai kuriuos sulaikytuosius suimti. Šaltinių duomenimis, STT agentai apklausė ir minėtą tinklų plėtros projektą vykdančius Panevėžio statybos tresto darbuotojus. "STT ranka pasiekė Panevėžio politikų "lesyklą". RESPUBLIKA

Meno galerijos Klaipėdoje darbuotoja Simona Freimontaitė, pastebėjusi, kad pagrobtas bronzinis angelas, puolė gaudyti vagišiaus ir jį sučiupo. Antradienį priešpiet į Klaipėdos centre, Danės gatvėje, esančią Rūtų galeriją užsuko trys į meno gerbėjus nepanašūs vyrai. Akylai juos stebėjusi galerijos darbuotoja S. Freimontaitė pamatė, kaip vienas staiga įsikišo į užantį bronzinę skulptūrėlę ir spruko. Bendrininkai jau buvo dingę anksčiau. S. Freimontaitė, išbėgusi įkandin jų į gatvę, šaukė praeiviams, kad jie padėtų sulaikyti kiemais sprunkančius vagis, bet niekas nereagavo. Tada mergina ėmė pati persekioti nusikaltėlius. Skulptūrėlę nugvelbęs vyras dingo, bet mergina sučiupo jo bendrininką, nutempė į netoliese esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kiemą ir perdavė jį pareigūnams. Paaiškėjo, kad nutvertasis - policijai gerai žinomas, anksčiau už vagystes ne kartą teistas narkomanas, neseniai paleistas iš areštinės. Nustatyti ir su 2 000 litų įvertinta skulptūrėle pasprukę vyrai. Klaipėdiečio Sergejaus Plotnikovo darbą "Angelas" jie buvo paslėpę vieno daugiabučio laiptinėje. Pagrobtas kūrinys grąžintas šeimininkams. "Kova dėl bronzinio angelo". LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Penktadienį - pirmoji Eltono Džono (Elton John) ir Timo Raiso (Tim Rice) "Aidos" premjera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Kūrybinė grupė šlifuoja paskutiniuosius spektaklio niuansus. Senovės Egipto dvasią kuria ne tik Adomo Jacovskio scenografija, bet ir Aleksandros Jacovskytės kostiumai. Tačiau muzika neprimena nei Senovės Egipto, nei klasikinės Džiuzepės Verdžio operos "Aida". Pasak dirigento Jono Janulevičiaus, "ši "Aida" turėtų patikti tiems, kurie klausosi "Smokie", ABBA ir panašių grupių". "Paskutiniai Aidos meilės istorijos štrichai". KAUNO DIENA

Šį penktadienį Šiaulių dramos teatro scenoje prisistatys "Naisių vasaros" teatras, į kurį bilietų pirkti nereikia. Šiemet įsikūrusio teatro mecenatas Ramūnas Karbauskis užsidegęs nemokamo profesionalaus teatro idėja. "Naisių vasaros" serialo mecenatas R. Karbauskis dar praėjusį gruodį buvo pažadėję įkurti "Naisių vasaros" teatrą, populiarinsiantį tik lietuvių autorių kūrybą. Vasarį buvo registruota viešoji įstaiga "Naisių vasaros" teatras, o šį trečiadienį Naisiuose įvyko premjera. Penktadienį Šiaulių publikai aktoriai prisistato su scenine kompozicija pagal lietuvių autorių kūrinius. Premjeros išvakarėse kalbintas R. Karbauskis "Šiaulių kraštui" sakė, jog iki vasaros pabaigos turėtų atsirasti trys spektakliai: drama, komedija ir spektaklis vaikams. ŠIAULIŲ KRAŠTAS 

ENERGETIKA

Baltarusiai piktinasi, kad lietuviai ir latviai perka degalus, kurie dotuojami iš biudžeto, ir ketina prisukti degalų čiaupelį pasienio degalinėse. Užteks remti kaimyninių valstybių vairuotojus - tegul lietuviai ir latviai degalus importuoja oficialiai, - taip trečiadienį pareiškė Baltarusijos valdininkai. Jie ketino gerokai apriboti prekybą pasienio degalinėse, kurių apyvarta, baltarusių skaičiavimais, per sausį ir vasarį ūgtelėjo 50 proc. Kaip "Lietuvos rytui" teigė Baltarusijos naftos perdirbimo ir tiekimo kontroliuojančios valstybinės įmonės "Belneftechim" atstovė Marina Kostiučenko, kol kas tebesvarstomi įvairūs prekybos ribojimo būdai. "Užsieniečiai jau įgriso". LIETUVOS RYTAS

FINANSAI

Vyriausybėje trečiadienį svarstytas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas, kuris bus siūlomas tvirtinti Seimui, tačiau tokios redakcijos įstatymui, galinčiam palengvinti komerciniams bankams prasiskolinusių žmonių gyvenimus, nepritaria Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Pasak LLRI prezidentės Rūtos Vainienės, "toks įstatymas, jei būtų priimtas, skatintų žmones neatsakingai skolintis ir padalinti tą skolos naštą kitiems. Pavyzdžiui, indėlininkams. Bankai yra tik tarpininkai, todėl bankai šiam įstatymui per daug ir nesipriešina. Bet įstatymo projektas prieštarauja sąžiningam skolintojo ir skolininko bendravimui". R. Vainienės tikinimu, dabar bankai derasi su skolininkais, įvairias taiko derybas, o kai priims Fizinių asmenų bankroto įstatymą - eik ir bankrutuok. "Prieš žmones šis įstatymas atsisuks, prieš paprastus žmones. Jei ne prabangai paskolą išleido, turto vertė nukrito - tai objektyvios priežastys. Bet kai kurie išleido paskolą prabangai, o dabar įstatymas bus ir vieniems, ir kitiems vienodai taikomas. Žmonės, jei yra nustatytos griežtos ribos, mažiau linkę rizikuoti skolindamiesi. O jei galės bankrutuoti, tai dar labiau išprovokuos skolintis", - sakė R. Vainienė. Interviu su ja - "R. Vainienė: kapitalizmo negalima suvaržyti". RESPUBLIKA

Valstybės kontrolei paskelbus 2009 m. panaudotų 3,6 mlrd. litų ES struktūrinės paramos lėšų audito ataskaitą ir skaičiavimus, kad net 19,3 mln. litų deklaruotų išlaidų yra netinkamos finansuoti ES lėšomis ir jas projektų vykdytojai turėtų sugrąžinti, Susisiekimo ministerija suskubo pareikšti su auditorių išvadomis nesutinkanti. Valstybės auditorių ataskaitoje nurodoma, kad patikrinus dalį 2009 m. Europos Komisijai deklaruotų išlaidų, nustatyta, jog 19,3 mln. litų išmokėta pažeidžiant ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus. Šias lėšas paramos administratoriams rekomenduota susigrąžinti iš projektų vykdytojų. Iš viso per 2009 m. Lietuvoje galėjo būti netinkamai panaudota iki 90 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Tarp paramos administratorių, apmokėjusių daugiausiai, valstybės auditorių nuomone, netinkamų ES remiamų projektų išlaidų, absoliuti lyderė yra Transporto investicijų direkcija (TID). RESPUBLIKA

Valstybės kontrolės duomenimis, pažeisdama taisykles TID galėjo išmokėti beveik 15 mln. litų. Tačiau vakar paskelbtame Susisiekimo ministerijos pranešime nurodoma, kad TID pripažįsta ištratinusi tik labai menką dalelę valstybės auditorių nustatytos sumos - 341 tūkst. litų. Esą tarp TID ir Valstybės kontrolės iki šiol vyksta diskusijos, kokius darbus galima finansuoti valstybės lėšomis, o kokius - ES pinigais. Tik pasibaigus šiems ginčams turėtų paaiškėti galutinė netinkamai panaudotų lėšų suma. "Milijonai ištratinti...atsitiktinai". RESPUBLIKA

RYŠIAI

Atokesniuose Lietuvos kaimuose nebelieka ne tik pašto skyrių, bet ir geltonųjų laiškų dėžučių. Lietuvos paštas pasirengęs atskirti kaimo žmones nuo pasaulio arba paprasčiausiai atpratinti juos rašyti laiškus. 15 km atstumu nuo Biržų esančiame Gulbinų kaime gyvenančios medicinos felčerės Giletos Oržekauskienės tikinimu, per 150 gyventojų turinčiuose Gulbinuose nebeliko mokyklos, medicinos punkto, stacionaraus pašto, bibliotekos - žmonės su tuo pasiprato, bet jiems neaišku, kodėl sumanyta panaikinti laiškų dėžutę? Pasak AB Lietuvos pašto atstovės Aurelijos Jonušaitės, pašto dėžutės nenaikinamos - esą jos tik nuimamos - jų nebeliks tose vietovėse, kur gyvena mažiau nei 200 adresatų. Kiek pašto dėžučių Lietuvoje "ne panaikinta, bet nuimta", "Lietuvos pašto atstovė neatsakė. "Pašto dėžutės liks tik prisiminimuose". LIETUVOS ŽINIOS

ĮMONĖS

Maždaug prieš dvejus metus bankrotą paskelbė mūsų šalyje veikusi latviško kapitalo bendrovė "Leidybos namai Santa", leidusi žurnalus "Shape" ir "Playboy". Vilniaus apygardos teismo duomenimis, leidykla įvairioms bendrovėms ir fiziniams asmenims paliko 1,5 mln. litų skolų. Leidybos namų "Santa" akcininkėmis buvo dvi garsios Latvijoje ir netgi tarptautiniu mastu bendrovės "BTA Draudimas" ir didžiausia šalyje kaimynėje žurnalų leidykla "Zurnals Santa". Tačiau abi akcininkės akcijų atsikratė, jas dabar valdo "nepažįstamas asmuo". Tai rodo, kad mūsų šalyje latviai galėjo padaryti aferą. "Leidybos namai Santa" už darbą neatsiskaitė su kai kuriais žinomais mūsų šalies žmonėmis, dar didesnės skolos paliktos Lietuvos įmonėms. Pavyzdžiui, vien už patalpų nuomą skola bendrovei "Ogmios centras" siekia 32,3 tūkst., televiziją TV3 valdančiai UAB "Tele-3" už reklamą - 23,5 tūkst. ir t.t. Net 197,9 tūkst. litų "Leidybos namai Santa" yra skolingi valstybinio socialinio draudimo fondo "Sodra" Vilniaus skyriui. Taip pat leidykla buvo įsiskolinusi ir žurnalų "Shape" leidybai licencijas išdavusiai Amerikos bendrovei. RESPUBLIKA

Manoma, kad nėra nė menkiausios galimybės atsiimti skolas iš "Leidybos namų Santa", nes visas jos turtas jau išparduotas įtartinomis aplinkybėmis. Trečiadienį "Respublika" klausė "Zurnals Santa" vadovo Rygoje Mario Ančo (Maris Ančs), kam buvo perleistos akcijos, tačiau jo atsakymas pribloškė: "Akcijas pardavėme asmeniui, kurio nepažįstu". Bet M. Ančas kategoriškai neigė, kad šitaip galėjo būti įvykdyta afera siekiant išvengti kreditorių pretenzijų. RESPUBLIKA

Pasidomėjus, kokia "Zurnals Santa" reputacija Latvijoje, pasirodė, jog ji - ideali. Kaip "Respubliką" informavo vietinio dienraščio "Diena" žurnalistas Aivaras Zarinis (Aivars Zarinš), šalyje kaimynėje tai yra pati didžiausia žurnalų leidykla. Tarp garsiausių leidinių, kuriuos leidžia "Zurnals Santa", - automobilininkams skirtas tarptautinis "Auto Bild". Be jo, leidyklai priklauso dar 20 žurnalų, iš jų didžiausias - moterims skirtas "Santa". Todėl bendrovės "Zurnals Santa" elgesys Lietuvoje atrodo slogiai. Kaip ir kitos mūsų šalyje veikiančios Latvijos įmonės "BTA Draudimas". "Mes pardavėme akcijas ir nieko daugiau nežinome", - savo atstovės Marijos Matuzevičienės lūpomis spruko į krūmus nuo galimų kreditorių pretenzijų garsi draudimo bendrovė. "Kaip Latvijos verslininkai lietuvius išdūrė". RESPUBLIKA

Koncernas SBA, siekdamas sustiprinti pranašumą eksporto rinkose, Lietuvoje įdiegs naujausią baldų gamybos technologiją. "Naujos apvilktų korpusinių baldų gamybos technologijos, į kurias investuoja bendrovė, leis "Germanikoje" gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją, kuri šiandien yra itin populiari tarp vartotojų", - sakė bendrovės SBA baldų kompanijos generalinis direktorius Ričardas Kiaurakis. 33 mln. litų "Germanikos" gamykloje bus investuoti jau šiais metais, o nauja gamybos linija turėtų pradėti veikti 2012-ųjų pradžioje. Planuojama, kad korpusinius baldus, baldų detales ir komponentus bei lukšto apklotus gaminančios bendrovės "Germanika" naujos produkcijos pardavimas per 5 metus sieks 670 mln. litų. Įgyvendinus numatytą investicinį projektą gamykla taps viena didžiausių darbdavių Šilutės rajone. Gamykloje bus sukurta 230 naujų darbo vietų. Dabar jų yra 360. "SBA baldininkai jau ėmė rengtis naujam šuoliui". LIETUVOS RYTAS

RŪPYBA

Nesiliaujant kalboms dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė siūlo didinti ne jį, o neapmokestinamą minimumą. Artimiausiu metu Seimą turėtų pasiekti tai numatantis įstatymo projektas. Šiuo metu neapmokestinamas minimumas yra 470 litų. Seimo vicepirmininkės vertinimu, apie MMA didinimą bus galima kalbėti tik tada, kai atsigaus smulkusis ir vidutinis verslas. Minimalios algos didinimas iki 1 tūkst. litų - vienas iš šeštadienį mitingavusių šalies profsąjungų reikalavimų. Šiuo metu Lietuvoje MMA neatskaičius mokesčių yra 800 litų, arba apie 670 litų į rankas. Tačiau profsąjungų lyderių netenkintų net ir toks variantas, kokį siūlo V. Baltraitienė. VAKARO ŽINIOS

"Kai vedėme derybas su darbdaviais, buvo kalbama, kad reikia didinti ir MMA, ir neapmokestinamą minimumą. Padidinus tik neapmokestinamą minimumą žmonės dėl mažesnių mokesčių išloš tik apie 15 litų, o padidinus MMA iki 900 litų pajamos padidės apie 70 litų. Tad vien tik neapmokestinamo minimumo keitimas problemos neišsprendžia. Nebent jei visiškai MMA neapmokestintų. Tačiau ir to neužtektų, nes per 3 metus darbuotojų pajamos nuvertėjo 30 proc.", - dėstė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vicepirmininkas Algirdas Kvedaravičius. Be to, pasak jo, jei būtų norima neapmokestinti visos MMA, neužtektų tik įstatymo pataisos: esą reikėtų visai naujo įstatymo. "O to per visą sesiją nepavyktų padaryti. Man atrodo, kad čia politiniai žaidimai: specialiai vilkina. O 2012-aisiais, prieš Seimo rinkimus, visos partijos rėks: "Valio, didiname algas!" - prognozavo A. Kvedaravičius. "Idėja: didinti pajamas nedidinant algų". VAKARO ŽINIOS

TRANSPORTAS

Uostamiesčio verslininkai, kenčiantys dėl prasto susisiekimo su Klaipėda oro keliu, planuoja sykiu su Palangos tarptautinio oro uosto vadovybe ieškoti būdų spręsti šiai problemai. Ketinama aptarti ir galimybes pritraukti naujų skrydžių, ir net keisti oro uosto pavadinimą. Susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako teigimu, verslininkams ypač aktualus yra reisas į Hamburgą. "Su verslininkais bus tariamasi, kaip užtikrinti aviakompanijų pageidaujamas finansines sąlygas", - sakė R. Vaštakas. Vien šiuo reisu neketinama apsiriboti - aktyviai ieškoma aviakompanijų, galinčių keleivius skraidinti ir kitomis kryptimis. Pasak R. Vaštako, ministerija nesipriešintų ir keisti oro uosto pavadinimą. "Kai pradės dirbti naujos savivaldybių vadovybės, galėsime vėl kalbėtis su rajonų merais, kad pavadinimas galėtų būti tos savivaldybės, kuri labiausiai prisideda prie oro uosto stiprinimo. Mes ne prieš keitimą - mes už tai, kas padėtų geriau funkcionuoti oro uostui", - sakė jis. Šiuo metu iš Palangos vykdomi reisai į Kopenhagą, Oslą ir Rygą. VAKARŲ EKSPRESAS

ŽEMĖ

Nors neužtvertų takų gražiausiuose Lietuvos kampeliuose jau neliko, Seimas užsimojo dar palengvinti saviškių klano dalią: ruošiamasi leisti dalyti mišką į smulkiausias dalis, o jose statyti namukus, net įteisinti nelegalias statybas. Gamtos mylėtojai tvirtina, kad miškas bus nušluotas, tik valdžios atstovai teisinasi, kad įstatymas labiausiai reikalingas piemenims, ganantiems karves. Seimas nusprendė, kad Lietuvoje - per daug gražių gamtos kampelių, kur nevaržomai gali patekti bet kuris tautietis. Šiuo tikslu parengtos Miško įstatymo pataisos, pavyzdžiui, leisiančios nušluoti kai kuriuos miškus plynai, mat mišku nebebūtų laikoma net iki 0,5 hektaro medžiais užsodinti plotai (šiuo metu - iki 0,1 hektaro). Būtų leidžiama skaidyti ir iki 5 hektarų ploto miško sklypus dalimis. Tačiau svarbiausia tai, kad miškuose planuojama leisti statybas, siekiančias net 20 arų plotą. VAKARO ŽINIOS

Tiesa, pradžioje visiškai "nekaltos" pataisos, keliavusios iš Aplinkos ministerijos, kai kurių seimūnų teigimu, tik vėliau apaugo žvėriškais lobistų, iki šiol negalėjusių užstatyti paežerių, ketinimais. Antradienį įstatymas atiduotas tobulinti Aplinkos komitetui, šis trečiadienį jį palaimino. Taigi seimūnai į miškų dalybas planuoja kibti šiandien. Įstatymo oponentų tvirtinimu, atleidus varžtus vietoj dabar egzistuojančių 250 tūkst. miško savininkų atsiras 430 tūkst., daugelis jų galės užsiimti statybomis ar plynais kirtimais, tad Lietuvoje neliktų mažųjų gojelių, o žmonės negalėtų patekti ne tik į paežeres, bet ir tvoromis apjuostus miškus. "Seime - miškų naikinimo metas". VAKARO ŽINIOS 

SPORTAS

Nuo pirmadienio Marijampolėje treniruočių stovykloje plušantys Lietuvos rinktinės futbolininkai rytoj Kaune išmėgins jėgas su varžovais iš Lenkijos. Tiesa, šio mačo baigtis nei futbolininkų, nei trenerių pernelyg nedomina, nes visos mintys nukreiptos į kovo 29 d. vyksiančią dvikovą su pasaulio čempionais ispanais. Į pirmą oficialią treniruočių stovyklą Lietuvos rinktinės vadovai pakvietė 26 futbolininkus. Paskutiniai prie komandos antradienį prisidėjo Rusijoje žaidžiantys saugai Deividas Šemberas ir Edgaras Česnauskis bei Čekijos pirmenybėse rungtyniaujantis Marius Papšys. Kelias dienas pasitreniravę Marijampolės "Arvi" manieže, antradienį vakare futbolininkai išmėgino ir "Sūduvos" stadiono aikštę. "Aikštė įšalusi, slidi. Pabėgiojome po purvynėlį, lengvai pajudėjome. Yra kaip yra, geresnių lauko aikščių šiuo metu neturime, teks žaisti tokioje, kokia bus", - kalbėjo Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Raimondas Žutautas. RESPUBLIKA

Pasak rinktinės stratego, po pirmų treniruočių sunku spręsti apie futbolininkų sportinę formą. "Kol kas treniruotėse buvo mažiau žaidimo elementų, padirbėjome fiziškai, tobulinome kai kuriuos technikos elementus. Prieš rungtynes su lenkais leisime daugiau pažaisti, tada geriau matysime, kurie futbolininkai išsiskiria aikštėje, - teigė R.Žutautas. - Svarbiausia, kad visi stengiasi, yra kovingai nusiteikę. Matyti, kad žaidėjai jaučia konkurenciją ir žino, kad dėl vietos startinės sudėties komandoje reikės pakovoti". RESPUBLIKA

Lietuvos rinktinės kapitonas Tomas Danilevičius pabrėžė, kad rungtynėse su Lenkija rezultatas nebus pagrindinis tikslas. "Tai bus labai gera repeticija prieš susitikimą su ispanais. Nemanau, kad treneris sieks konkretaus rezultato, tačiau norės išbandyti kiek įmanoma daugiau žaidėjų, vieną ar kitą taktiką. Tikslas neturėtų būti rezultatas. Aišku, neisime pralaimėti, bet tikslai bus keliami kiti", - svarstė rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas. "Galiu pasakyti, kad su lenkais tikrai nežaisime atviro futbolo. Ne todėl, kad negalėtume, o todėl, kad lenkai mums atliks ispanų vaidmenį. Mūsų pagrindinis ginklas - greitos kontratakos, tad šį modelį ir naudosime. Aišku, lenkai - ne ispanai, bet tai gana stiprus varžovas, savo gretose turintis futbolininkų, žaidžiančių pajėgiuose Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių klubuose", - pabrėžė R. Žutautas. Lietuvos ir Lenkijos nacionalinės rinktinės susitiks penktadienį 21 val. 30 min. Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione. RESPUBLIKA

Garsus Lietuvos futbolininkas Edgaras Jankauskas regi tėvynainių šansus per akistatą su pasaulio čempione Ispanija. E. Jankauskas niekaip neatsispiria futbolo traukai - nors pernai spalį tvirtino padėjęs jau paskutinį karjeros tašką, nepraėjus nė pusmečiui E. Jankauskas vėl pradėjo treniruotis - vasarį jis sudarė sutartį su Rusijos 2-osios pagal pajėgumą lygos klubu Voronežo "Fakel", o netrukus 36-erių veterano pavardė atsidūrė ir Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašuose. "E. Jankauską kvietėme - jis atsakė, kad pirmiausia nori pasirengti ir susigrąžinti įprastą fizinę formą", - sakė rinktinės treneris Raimondas Žutautas. E. Jankauskas per artimiausius mačus rinktinei neatstovaus, tačiau jis drąsina tautiečius, mat savo kailiu įsitikino, kad Ispanijos ekipa lietuviams nėra neįkandama: 2004-ųjų spalį tuomet rinktinės lyderis Vilniaus "Žalgirio" stadione visas 90 min. kovėsi su tituluotais varžovais ir padėjo išsaugoti lygiąsias 0:0. LIETUVOS RYTAS

Karas tarp Lietuvos dziudo ir sambo federacijų jau pareikalavo 71 aukos - tiek dziudo imtynininkų buvo diskvalifikuoti metams, nes nesilaikė draudimo nestartuoti sambo čempionatuose. "Mes siūlėme bendradarbiauti, bet sambo atstovai apie tai nenorėjo girdėti. Sakėme: jei jūsų čempionatų pagrindiniai dalyviai yra mūsų atstovai, būkite malonūs, dalį savo metinio biudžeto skirkite šiems sportininkams tobulėti ar jų treniruotėms. Jokios reakcijos. Tada ir apsisprendėme - kiek dar galima mūsų gerumu naudotis?", - kalbėjo Lietuvos dziudo federacijos (LDF) prezidentas Vigmantas Sinkevičius. Šįmet jau pakartotinai atletams priminus apie draudimą jo nepaisė 71-as dziudo atstovas - visi jie už tai diskvalifikuoti metams. LIETUVOS RYTAS

Klaipėdos sportininkų namuose iškilmingai pagerbtas 50-ąjį jubiliejų švenčiantis Lietuvos kūjo metimo čempionas, ilgametis Lietuvos rekordininkas (nuo 1986 m. iki šiol) Benjaminas Viluckis. B. Viluckis Lietuvos kūjo metimo rekordą gerino net 10 kartų. 1986 metais B. Viluckio pasiektas Lietuvos kūjo metimo rekordas (82,24 m) nepagerintas iki šiol. VAKARŲ EKSPRESAS