Naujienų kovo 31 d. dienraščiuose apžvalga

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, vakar aplankiusi Panevėžio pataisos namuose kalinčias moteris, atvežė joms įvairių lauktuvių saldainių, vežimėlį, batukus, tačiau pačios nuteistosios prezidentės prašė kur kas didesnės dovanos ir suprato gavusios viltį, kad greičiau galės palikti šiuos namus. Prezidentės ypač laukė šešios nuteistos moterys, čia auginančios mažamečius vaikus, mažiausiam iš jų Danieliui vos 10 mėnesių. Vos tik pasirodžius D.Grybauskaitei, moterys apipylė prezidentę klausimais apie malonių suteikimą. Šalies vadovė pažadėjo įdėmiai pasidomėti kiekvienos nuteistosios prašymu, kokiomis aplinkybėmis pateko į pataisos namus, bei savo palydai nurodė užsirašyti moterų pavardes. Išeidama D.Grybauskaitė pažadėjo savo pinigais nupirkti ir atvežti dar du vaikiškus vežimėlius, baseinėlį vasarą maudytis lauke, pataisos namų bibliotekai atvežti knygų, padovanoti akvariumą su žuvytėmis bei maisto joms. PANEVĖŽIO RYTAS

D.Grybauskaitė nesutiko, kad Panevėžys pagal korupcijos ir kyšininkavimo lygį išsiskiria iš visos šalies miestų. "Panevėžys gražus ir kultūringas miestas, o tai, kad čia įvardyti aukšti pareigūnai, rodo, jog jūsų miestas pradeda netoleruoti korupcijos ir valytis nuo jos. Panevėžys yra geras pavyzdys kitiems miestams, kad nusikaltę pareigūnai žinotų, jog neišsisuks nuo bausmių. Turėtumėte tuo džiaugtis", sakė prezidentė. Prieš susitikimą su nuteistosiomis šalies vadovė apžiūrėjo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką ir atidarė rašytojos 150osioms gimimo metinėms skirtą konferenciją. PANEVĖŽIO RYTAS

Šalies vadovė pabrėžė, kad Panevėžio krašte gimusi ir gyvenusi rašytoja bei visuomenės veikėja buvo išskirtinė Lietuvos ir Europos asmenybė, o jos idėjos ir švietėjiškas požiūris aktualūs ir dabar. Vakar Panevėžyje svečiavosi ir šio miesto garbės pilietei G.Petkevičaitei-Bitei skirtuose gausiuose renginiuose taip pat dalyvavo Seimo pirmininkė Irena Degutienė. LIETUVOS RYTAS

Panevėžio įkalinimo įstaigai jau daugiau kaip 100 metų, tačiau niekuomet joje nėra lankęsis joks prezidentas. Šalies vadovė, "Respublikos" paklausta, kodėl pasirinko vizitą į įkalinimo įstaigą, o ne, pavyzdžiui, švietimo, tvirtino, jog Panevėžyje lankosi trečią kartą ir su moksleiviais jau yra susitikusi. Be to, jau yra apžiūrėjusi Vilniaus įkalinimo įstaigas. Šalies vadovė teigė, jog žmogaus teisės yra lygios, nesvarbu kur jis bebūtų. Iš įkalinimo įstaigų esą galima spręsti, kaip valstybė gerbia savo piliečius. Lietuvoje šioje srityje ne viskas gerai, tikino šalies vadovė. O ar laisvėje gera situacija, nedetalizavo. RESPUBLIKA

Laukdamos prezidentės nuteistosios ne tik šveitė ir tvarkė patalpas. Ne viena specialiai ta proga pasidarė šukuoseną ir makiažą. Tiesa, kai kurioms juodą tušą nuplovė iš akių pasipylusios ašaros. Korpuse, kuriame įkurdintos bausmę atliekančios motinos su savo mažyliais, verksmo netrūko. Ypač kai moterys ėmė pasakoti apie laisvėje laukiančius jų vaikus. Apsilankiusi Panevėžio pataisos namuose D.Grybauskaitė neslėpė, kad jai susirūpinimą kelia Lietuvos kalinimo įstaigose esančių nuteistųjų gausa. Iš viso šalyje už grotų dienas leidžia apie 9000 žmonių. Tarp jų yra maždaug 300 moterų. LIETUVOS RYTAS

Vyriausybė sistemingai kelerius metus finansuoja tris profesines sąjungas - profesinių sąjungų konfederaciją, "Solidarumą" ir Darbo federaciją. Skiriama vidutiniškai po beveik pusantro milijono litų kasmet. O nacionalinį susitarimą visų samdomų darbuotojų vardu pasirašė ir dėl jo derėjosi kaip tik tos profesinės sąjungos, vakar pareikė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas. Profesinė sąjunga tiesiog tampa vykdomosios valdžios dalimi. RESPUBLIKA

Partijos vedlio rinkimų trasoje turi likti tik dabartinis jos pirmininkas Andrius Kubilius. Regis, tokia taisykle vadovaujasi aktyviausi premjero rėmėjai. Galima A.Kubiliaus varžovė Irena Degutienė yra sakiusi, kad po kelių mėnesių vyksiančiuose visuotiniuose partijos pirmininko rinkimuose galbūt dalyvautų tik tuo atveju, jeigu sulauktų plačios paramos partijoje. Tą pačią nuostatą atsargumu garsėjanti politikė pakartojo ir vakar. LIETUVOS RYTAS

Po nesėkmingų interpeliacijų iš opozicijos pas valdančiuosius netrukus gali perbėgti bent keli Seimo nariai. Jau kelis mėnesius Seimo kuluaruose girdimi gandai, kad į valdančiąją koaliciją dairosi opozicinės Krikščionių partijos frakcijos narys, Seimo Atominės energetikos komisijos vadovas Rokas Žilinskas. Jo kolegos dabartinėje frakcijoje nė neslepia,kad jis turi tokių planų. "Mes jau kiek kartų frakcijos posėdžiuose jam sakėme, kad greičiau priimtų sprendimą, bet vis neapsisprendžia. O gal jo dar niekas nepriima?" - svarstė Krikščionių frakcijos narė Donalda Meiželytė-Svilienė. KAUNO DIENA

Neringos garbės pilietis Antanas Vinkus gavo garbingą apdovanojimą. Tarptautinė mecenavimo akademija suteikė jam Tarptautinės mecenavimo akademijos garbės akademiko vardą. A. Vinkus buvo įvertintas už taikos ir supratimo skleidimą, tarptautinės diplomatijos vystymą ir labdaringą veiklą. Šia proga A. Vinkų pasveikino Neringos savivaldybės meras Vigantas Giedraitis. VAKARŲ EKSPRESAS

TEISĖTVARKA

Europos žmogaus teisių teismui įrodęs, kad Lietuvoje be pagrindo nuteistas dėl kyšio ėmimo, buvęs Kaišiadorių prokuroras Kęstas Ramanauskas vėl turi panašių bėdų. Advokatu tapusį vyrą šį kartą klampina 30 tūkstančių litų kyšis. Kaip buvęs prokuroras niekada nemaniau, kad Lietuva galėtų savo piliečiui iškrėsti tokį pokštą", - taip Lietuvos rytui" prieš trejus metus kalbėjo K.Ramanauskas. Jis tikino, kad specialiosios tarnybos kyšiu pavertė jo paskolą. Atrodo, kad dabar K.Ramanauskui vėl teks ieškoti įtikinamos versijos, kaip jo rankose atsidūrė pažymėti pinigai. Sekliai iš advokato paėmė apie 30 tūkst. litų, kuriuos patys ir buvo pažymėję. Tai - paslauga už lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Pinigus K.Ramanauskas turėjo perduoti asmenims, galintiems paspartinti kalinių išleidimą į laisvę. Atsikratęs kyšio dėmės ir vėl įkliuvo su kyšiu. LIETUVOS RYTAS

Prokurorai, pateikę metinę savo veiklos ataskaitą Vyriausybei, džiaugiasi, kad nusikaltimų Lietuvoje mažėja. Visgi net ir jie neslepia, jog pačios jautriausios problemos - korupcija, pinigų grobstymas, kontrabanda, nepilnamečių smurtas ir smurtas prieš juos, deja, tik blogėja. Labiausiai padaugėjo smurtinių, seksualinių, su grobstymu ir kyšiais susijusių nusikaltimų. "Situacija yra tragiška. Policininkai nagrinėja smulkiausias bylas, rodikliai tada atrodo įspūdingai, o didesni nusikaltimai neišaiškinami, tyrimai vilkinami. Todėl tai - tik bandymas įsiteikti prezidentei bei visuomenei",- sako Remigijus Žemaitaitis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys. VAKARO ŽINIOS

Kelmiškė, atsidūrė netinkamu laiku netinkamoje vietoje, todėl kartu su ketverių metų dukrele buvo nuvežta į policiją. Tuo metu, kai ji vaikščiojo po turgelį, kita čia vaikščiojusi moteris pasigedo piniginės. Policijos komisariate moteris buvo apklausta Kriminalinės policijos skyriuje. Ją apieškojo tyrėja moteris. Nerado jokios piniginės. Po pusvalandžio apklausos leido eiti namo. Po tokios kvotos, pasak motinos, jos dukrelė visą vakarą verkė, o naktį ilgai negalėjo užmigti. Sakė sapnavusi, kad jos mamytę nušovė. Kas atsako už tai, kad su policija reikalų privalo turėti niekuo dėtas žmogus? ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Vakar "Respublikai" paskelbus apie Raseinių lopšelyje-darželyje "Liepaitė" darželinukų pagal dokumentus pravalgomus dešimtis tūkstančių litų, iškelta baudžiamoji byla. Raseinių rajono policijos pareigūnai, vykdydami šio rajono apylinkės prokuratūros pavedimą, dėl "Respublikoje" aprašytų faktų tą pačią dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą. Laikinai einantis Raseinių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas Eividas Chmieliauskis "Respublikai" sakė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už turto pasisavinimą ir dokumentų suklastojimą. RESPUBLIKA

Antradienį Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojų kabinete siautėjo girtas pacientas. Peiliu besišvaistantį šiaulietį nuginklavo iškviesti policijos pareigūnai. Pasak Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjos Daivos Jautakienės, personalui su girtais ir labai agresyviais pacientais tenka susidurti dažnai. Pasak D. Jautakienės, jei ne smurtinius veiksmus, grasinimus, tai keiksmažodžius medikai girdi kone kasdien. Nuolat Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje budinčio policijos pareigūno nėra. Anot Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojo Vinco Urbonavičiaus, policijos pareigūno budėjimas Priėmimo skyriuje visą parą būtų labai naudingas, tačiau tai neįmanoma dėl finansinių sunkumų. Budėjimas numatytas tik tomis valandomis, kai į ligoninę pristatoma paprastai daugiausia neblaivių asmenų. "Turime tokį terminą - "snieguolės", - šypteli skyriaus vedėja. - Žiemą girtuoklėliai renkami tarsi kokios gėlelės nuo gatvės ir vis - pas mus, pas mus." ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Buvęs krepšininkas Matas Niparavičius sulaukė nemalonios žinios - iš saugomos automobilių stovėjimo aikštelės pavogtas jo kabrioletas "Peugeot 307 CC". Vagystė buvo staigi ir, matyt, iš anksto nesuplanuota. Policijos pareigūnai mano, kad vagis užėjo į viešbutį neturėdamas konkretaus tikslo, tiesiog ieškojo, ką galėtų pavogti. Tai patvirtina ir vaizdo kamerų įrašai: nugvelbęs raktus vyriškis iš pradžių nuėjo į vieną automobilių aikštelę, o ten neradęs "Peugeot" apsuko ratą aplink viešbutį ir patraukė į kitą aikštelę. "Netekau ne tik mašinos - kiek daugiau kaip prieš savaitę atšvenčiau gimtadienį, todėl visi dovanų čekiai ir daug kitų vertingų daiktų liko automobilyje. Nesitikėjau, kad "Peugeot" kas nors gali vogti, nes šios markės mašinos vagišių nedomina. Net pareigūnai nustebo dėl jos vagystės", - kalbėjo M.Niparavičius. LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Ar ateities kartos didžiuosis Lietuvos kultūriniu palikimu? Apie tai prie Žalgirio nacionalinio Pasipriešinimo Judėjimo apskritojo stalo diskutuota vakar. "Šiandien turime kalbėti apie tradicijas, nes jeigu jomis suabejojame, tai suabejojame viskuo - galima tada Lietuvą vadinti ir LTSR, tada jau visiškai nesvarbu. Nes mūsų palikimas yra lietuvybės paveldas", - tvirtino filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis. O diskusijoje dalyvavęs poetas Stasys Stacevičius buvo linkęs atkreipti dėmesį ir į etnografinio paveldo nykimo problematiką, kuri keičiantis kartoms ima ryškėti vis labiau. "Paveldas nėra atskiras, jis turi iš mūsų išaugti, jis turi mumyse būti", - tikino V. Martinkus. "Nors politikai turėtų būti eruditai, plačių pažiūrų ir nuolat galvojantys apie valstybę, jos išsaugojimą, tačiau dauguma jų yra siauri ir besirūpinantys savo interesais", - aiškino Gražina Drėmaitė. RESPUBLIKA

Šiaulių universiteto vadovai vargais negalais numalšino maištą dėl nekokybiškų studijų. Aktorius Edmundas Leonavičius, neapsikentęs klestinčios netvarkos, šią savaitę pasiprašė atleidžiamas iš darbo, o visi dvylika jo studentų nusprendė mesti studijas. Šiaulių universiteto rektorius Vidas Lauruška antradienį jau buvo patvirtinęs aktoriaus E.Leonavičiaus prašymą, tačiau sukilus studentams suskubta malšinti maišto. Neregėto skandalo pabūgęs rektorius tą pačią dieną atšaukė savo sprendimą, o studijų prorektorius Juozas Pabrėža nuskubėjo įkalbinėti aktoriaus bent baigti mokslo metus. Dėstytojauti į Šiaulių universitetą praėjusį rudenį pakviestas E.Leonavičius neslėpė, kad apie pamatytas negeroves bandė Teatro katedroje kalbėti nuo pirmų dienų, bet niekas nenorėjo jo girdėti. LIETUVOS RYTAS

Apie laiko juostas Lietuvoje, saulės tekėjimo skirtumus "Šiaulių kraštas" konsultavosi su Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju Algirdu Kazlausku. Į klausimą, koks laikas yra tikresnis, mokslininkas atsakė, jog mums geriausiai tiktų žiemos antrosios laiko juostos laikas, kuris yra mažiausiai nutolęs nuo tikrojo astronominio laiko. Dabar, įvedę vasaros laiką, peršokame į trečiąją laiko juostą. Paklaustas, ar tiesa, kad tarp saulės tekėjimo ir nusileidimo laiko Vilniuje ir Klaipėdoje yra skirtumas, A. Kazlauskas atsakė, jog saulėtekio ir saulėlydžio laikas šiuose miestuose skiriasi 15 minučių. ŠU dėstytojas Vaclovas Jankus sako, kad Vilniuje saulė pateka 7 minutėmis anksčiau negu Šiauliuose ir 17 minučių vėliau Nidoje. Panašiai ir su laida: Šiauliuose - 9 minutėmis, o Nidoje 18 minučių vėliau. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Vakar Maskvoje mirė garsi Rusijos kino aktorė Liudmila Gurčenko. Šių metų rudenį ir Lietuvoje mėgstamai menininkei būtų sukakę 76-eri. Rusijos kino mėgėjai L.Gurčenko vadina "moterimi-fejerverku", o jos netektį jau palygino su amerikiečių aktorės Elizabet Teilor (Elizabeth Taylor) mirtimi. Beveik 100 vaidmenų kine atlikusi L.Gurčenko paskutinį kartą filmavosi 2006-aisiais. Net rusų bulvarinė spauda, taip mėgusi aptarinėti kiekvieną L.Gurčenko žingsnį, jos asmeninio gyvenimo pokyčius, net ligas, vakar staiga tarsi nutilo. Milžiniška šalis į jau išėjusią žvaigždę bent dabar vieningai atsisuko su pagarba ir meile. RESPUBLIKA

Lietuva pagal minimalios mėnesio algos dydį ir perkamosios galios standartą yra 25-a iš 27 ES valstybių. Mūsų šalyje minimalus atlyginimas atsilieka ir nuo skurdo ribos (1095 litai). Nors valdžia giriasi, kad ekonomika kyla, minimalios algos didinti nenori nei verslas, nei Vyriausybė. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija minimalios algos didinimui nepritaria apskritai, o Lietuvos verslo darbdavių konfederacija neprieštarauja ją iki 900 litų didinti tik nuo 2012 m. sausio 1 d., bet kartu ragina padidinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 470 iki 530 litų per mėnesį. RESPUBLIKA

Darbo federacijos pirmininko Vydo Puskepalio teigimu, minimalaus atlyginimo padidinimas būtų pirmas žingsnis, kuris parodytų dirbantiesiems, kad krizės pabaiga, apie kurią valdžia vis kalba, realiai atėjo. O toms įmonėms, kurios pakėlusios algas patektų į sunkią padėtį, siūloma sukurti specialų fondą. Profesinių sąjungų skaičiavimu, padidinus minimalų atlyginimą iki 900 litų, biudžetas surinktų daugiau nei 28 mln. litų mokesčių. "Kodėl dalies tų pinigų nepanaudojus įmonėms, kurioms dėl minimalaus atlyginimo padidinimo gresia bankrotas?" - toli neieškoti problemos sprendimo siūlo V.Puskepalis. RESPUBLIKA

Premjeras Andrius Kubilius, nuolat kartoja, kad tinginiai lietuviai mieliau renkasi socialines pašalpas nei darbą. Tačiau užsimerkia prieš faktus, kad darbas už bene skurdžiausią Europoje atlyginimą žmonėms neužtikrina net minimalių poreikių tenkinimo. Vakar paklaustas apie Vyriausybės poziciją dėl minimalaus atlyginimo didinimo, premjeras išsisukinėjo. RESPUBLIKA

"Kai vartotojų pajamos mažos, maža jų perkamoji galia, tai ir į vietos rinką orientuotos įmonės savo produkcijos parduoda mažai. Jos tiesiog neuždirba tiek, kad galėtų didinti algas savo darbuotojams. Mes sutiktume, jei minimali alga didėtų nuo kitų metų, kartu didinant ir NPD. Juk ne paslaptis, kad dabar nemažai darbdavių moka atlyginimus vokeliuose, o NPD didėjimas paskatintų tvarkyti buhalteriją skaidriau. Dėl to sumažės ir šešėlinė ekonomika. Bet Vyriausybei tai kažkodėl netinka, nes ji skaičiuoja tik į vieną pusę...",- kalbėjo Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius, Trišalės tarybos pirmininkas. RESPUBLIKA

Pernai kovai su nedarbu Vyriausybė tikina išleidusi 1,4 mlrd. litų. Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis aiškino, jog buvo įgyvendinami 424 aktyvios darbo rinkos politikos priemonių projektai. Betgi bedarbių kaip buvo per 300 tūkstančių, tiek ir šiemet yra! VAKARO ŽINIOS

"Kas iš tų "priemonių", jei realiai nelabai jaučiame, kad nedarbas mažėtų, net esant tokiai didelei emigracijai", - Vyriausybės teiginiais apie vykdomas programas suabejojo ekonomistas Romas Lazutka. Vien programų, anot jo, nepakanka - būtina įvertinti, išsiaiškinti, kas jas vykdant pasiekta. O to, pasak R.Lazutkos, nėra. Bėda esą ir ta, kad nedarbas šalyje esti dėl nepakankamos paklausos, o Vyriausybė skiria lėšas bedarbiams apmokyti, jų kvalifikacijai kelti. Tai yra tam, kas didina darbo pasiūlą. Taigi bedarbiai gali tik konkuruoti su kitais bedarbiais. Darbo vietų dėl to nepadaugės. VAKARO ŽINIOS

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius "Vakaro žinioms" sakė, abejojąs, ar gavusi patarimų Vyriausybė jais vadovausis. Juolab kad anksčiau Vyriausybė jau konsultavosi su tautiečiais dėl kontrabandos žabojimo būdų, biurokratizmo mažinimo ir pan. "Sužinojus duomenis, kiek pinigų pernai išleista nedarbui mažinti, plaukai šiaušiasi. Pusantro milijardo litų - tai ne keli šimtai tūkstančių. Už tokius pinigus oho kiek būtų galima padaryti",- sako Vydas Puskepalis, Lietuvos darbo federacijos pirmininkas. - "Ne tik man, bet ir daugeliui piliečių kyla pagrįstų įtarimų, jog tie dideli pinigai, skirti nedarbui mažinti, buvo arba neracionaliai panaudoti, arba dalis jų nuplaukė kažkur į šoną, pateko į privačias kišenes." VAKARO ŽINIOS

Vyriausybininkai aiškina, esą kone pusantro milijardo litų sumokėta darbdaviams, kad šie neatleistų darbuotojų ir taip dar labiau nepadidintų nedarbo. Tačiau už tokią sumą buvo galima kelias gamyklas pastatyti. Jose ir būtų galėję dirbti darbdavių atleisti darbuotojai. Be to, tai būtų ir investicija į ateitį, o ne statistikos pagerinimas keliems mėnesiams. Aš tai iš viso abejoju, ar būta dotacijų už tokią sumą. O jei vis dėl to buvo, keista, kad jos nė kiek nepadėjo: nedarbas pernai viršijo visų laikų Lietuvos rekordus. VAKARO ŽINIOS

Darbo vietų skaičius pajūryje stabilizavosi ir ima didėti, o nedarbingumo ir ligos pašalpų populiarumą "nurungė" parama naujai gimusių klaipėdiečių tėveliams, rodo "Sodros" Klaipėdos skyriaus 2010-ųjų veiklos duomenys. Praėjusiais metais Klaipėdoje sumažėjo visų rūšių pašalpų, išskyrus motinystės (tėvystės) išmokas: 2008-aisiais sudariusios 55 mln. litų, pernai jos pasiekė 91 mln. litų sumą, mat nemažai gyventojų suskubo pasinaudoti iki liepos galiojančiomis palankesnėmis sąlygomis. Anksčiau išmokų spektre dominavo nedarbingumo ir ligų pašalpos. Nors darbo vietų skaičius ima augti, vienareikšmiškai pozityvių prognozių specialistai pateikti neskuba - manoma, kad netrukus atsidarius Vokietijos darbo rinkai, Lietuvoje gali pradėti stigti kvalifikuotos darbo jėgos. VAKARŲ EKSPRESAS

Panevėžio miesto savivaldybės administracija nusprendė kreiptis į teismą ir iš šešių miesto gimnazijų bei mokyklų vadovų išsireikalauti nuo 3 iki beveik 18 tūkst. litų valstybei padarytos žalos. Šiandien vyksiančiame Panevėžio miesto tarybos posėdyje politikams bus siūlyta bausti miesto mokyklų vadovus. Jie kaltinami iki 2010 metų iš moksleivių maitinimą organizavusių patalpų nuomininkų neėmę mokesčių už patalpų šildymą. "Briedas", vos išgirdęs klausimą dėl savivaldybės užmačių iš mokyklų išsireikalauti žalą, pareiškė V.Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas. Anot jo, metai nežinia dėl ko tampoma ši guma, nors vadovai net nesupranta, kokius pažeidimus padarė ir kokią žalą turėtų atlyginti. PANEVĖŽIO RYTAS

ENERGETIKA

Energetikos ministerijos Seime aktyviai stumiamas projektas vienose rankose sutelkti energetikos, kainų ir ryšių sektorių kontrolę jau vadinamas afera, kur kas didesne nei "Leo LT" įkūrimas. Šį sumanymą remia ir prezidentūra, taip gausianti šansą dar labiau išplėsti savo galias. "VP Market" buvo užgrobęs tik elektros energetiką, o šis klanas baigia užgrobti viską - elektros, šilumos, dujų sritis",- gal pirmą kartą taip atvirai, kalbėdamas su LŽ, prabilo po ilgiau kaip metus daryto spaudimo iš VEI vadovo posto pasitraukęs technikos mokslų daktaras Vytautas Miškinis. "Leo LT" atgimsta trigalviu slibinu. LIETUVOS ŽINIOS

ĮMONĖS

"Marijampolės duonos" darbininkai įmonės savininkams pareiškė ultimatumą. Jeigu šiandien jiems nebus sumokėti atlyginimai už praėjusius metus, balandžio 1-ąją jie pradės streiką. Pasak kepyklos darbuotojų, darbdaviai skolingi ne tik už kelis šių metų mėnesius, bet ir už praėjusius metus. Kitas klausimas, ar nustekenti darbininkai išdrįs streikuoti? Per 100 darbininkų turinčios "Marijampolės duonos" problemos trunka jau daugiau nei metus. Po kiekvieno darbininkų pakelto vėjo situacija pagerėdavo. Tačiau neilgai. Už vergišką 12 valandų darbą 700-800 litų uždirbantys darbininkai atėjus algų dienai gauna tik lapelius, kad jiems apskaičiuotas atlyginimas, o uždarbio atseikėjama po 100-200 litų. RESPUBLIKA

Telefonu išdrįsusi kalbėti darbininkė skundėsi nesuprantanti, kur dingsta įmonės pajamos, dėl kurių taip dejuoja vadovai. Anot moters, kasdien iš įmonės į parduotuves iškeliauja gaminių už 12-13 tūkstančių litų. Firminės duonos kilogramo kaina jau viršija penkis litus ir vis vien yra išperkama. "Marijampolės duonos" gaminiai paklausūs, lentynose neužsiguli, tačiau juos pardavus pinigų atsiskaityti su darbininkais nebelieka. "Gal bendrovės direktorius ir nenori, kad "Marijampolės duona" klestėtų, gal įsigydamas ją tenorėjo nustekenti konkurentę kitai savo įmonei - Vilkaviškyje veikiančiai kepyklai "Savas". Šios bendrovės neslegia skolos, atlyginimai nevėluoja," - abejoja ne ji pirma. RESPUBLIKA

PASLAUGOS

maisto produktai brangsta. Kaip išsiversti su vieno ligonio maitinimui parai skiriamais 5,5 lito? Ligoninių personalui tai - kasdienis galvosūkis. Vaikų darželiuose ir įkalinimo įstaigose dilema ta pati. Vaikų darželių virtuvėse kasdien vyksta realybės šou sąlyginiu pavadinimu "Kaip iš kirvio išvirti sriubą". Pietūs už 2-3 litus. Už tiek maitina ligoninėje, vaikų darželyje. Panašią porciją už dyką gauna ir nuteistieji kalėjime. KAUNO DIENA

RŪPYBA

Panevėžio gyvūnų globos draugijos sąskaita netikėtai pasipildė 1100 litų suma. Pasirodo, vienas jubiliejų šventęs panevėžietis pageidavo, kad jo svečiai, užuot pirkę gėlių, paaukotų pinigų gyvūnams. Į šalia sostinės esančiame viešbutyje "Le Meridien Villon" vykusį pobūvį, skirtą panevėžiečio Virmanto Puidoko 50-mečiui, dauguma svečių atvyko be gėlių. Taip jie išpildė išsiuntinėtuose kvietimuose nurodytą jubiliato pageidavimą. Gėlėms skirtus pinigus buvo prašoma pervesti į kvietime nurodytą Panevėžio gyvūnų globos draugijos banko sąskaitą arba kitokiu būdu paremti beglobius keturkojus. Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovę Rūtą Liberienę maloniai nustebino toks panevėžiečio verslininko poelgis. Jo svečiai į draugijos sąskaitą pervedė 1100 litų. LIETUVOS RYTAS

VERSLAS

Puikiausios verslui dienos verslininkams, susijusiems su Klaipėdos jūrų uostu. Čia vienas po kito iš Jungtinių Valstijų plaukia laivai, prikrauti naudotų mašinų. Jos skirtos Baltarusijai, Kazachstanui, kuriose liepos 1-ąją įsigalioja didesni muito mokesčiai įvežamiems automobiliams. Vakarų Europoje naudoto transporto ištekliai baigiami išsemti. "Jei, kaip ir žadama, nuo liepos 1 dienos Baltarusija ir Kazachstanas padidins muitus, bus labai blogai. Automobilių pardavimas smarkiai sumažės. Tai galima prognozuoti prisiminus Rusijos pavyzdį. 2009 metų sausio mėnesį padidinus muitą importuojamiems automobiliams, net aštuonis mėnesius buvo visiškas štilis", - "Respublikai" sakė Klaipėdos jūrų uoste kalbintas vienos iš didžiausių lietuviško kapitalo kompanijų JAV "Atlantic Express Corp." ekspeditorius. RESPUBLIKA

Vis kylant nepasitenkinimui dėl žvejybos kvotų skirstymo, žvejai norėtų, kad šis darbas būtų perduotas į jų pačių rankas. Taip pat pageidaujama vadovauti ir Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui. Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos, Europos Sąjungos teisės aktai leidžia žvejams patiems skirstyti kvotas. Pasak A. Bargailos, pernai liko neišgaudyta 100 tonų menkių, todėl prarasta apie pusę milijono litų. "Gamintojų organizacija turi geresnius svertus savo rankose, galėtų geriau kontroliuoti žvejybą ir skirstyti kvotas", - sakė jis. "Europoje tokių aukcionų, kuriuos valdytų valstybė, nemačiau niekur", - pabrėžė A. Bargaila. VAKARŲ EKSPRESAS

Šį sezoną Prienų "Rūdupio" ekipa skambiais įrašais pildo savo komandos metraštį. Prieš mėnesį Alytuje vykusiame Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyre iškovoję trečią vietą, antradienį Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariojo sezono rungtynėse įveikė čempionus - Vilniaus "Lietuvos ryto" krepšininkus. Jauni, ambicingi ir kovingi - taip šį sezoną apibūdinami Prienų "Rūdupio krepšininkai. Trečioje LKL turnyro lentelės vietoje įsitvirtinusi Prienų komanda užėmė tradiciškai "Šiauliams" priklausiusią poziciją, o galiausiai sugebėjo įgelti ir Lietuvos krepšinio korifėjams. RESPUBLIKA

Prienų "Rūdupio" direktorius Aurimas Bartuška "Respublikai" sakė, kad toks komandos žaidimas ne tik džiugina, bet ir stebina. "Aišku, pergalė prieš Lietuvos čempionus yra labai svarbi. Bet nereikia jos sureikšminti. Dabar ja pasidžiaugėme, bet tai dar ne sezono pabaiga", - teigė A.Bartuška. "Komandai vadovauju jau 18 metų, bet per tą laiką mums užsieniečių nereikėjo. Ir nereikės. Štai per rungtynes su vilniečiais visi žiūrovai skandavo "Prienai, Lietuva". Tai nėra tiesiog žodžiai. Man jie labai svarbūs. Manau, kad mes turime pakankamai gerų lietuvių krepšininkų, tad nebūtina ieškoti užsieniečių. Ir net jei žaisime Europos taurės turnyruose - vis tiek remsimės savais žmonėmis, nes tai ir yra mūsų komandos stiprybė", - ryžtingai nusiteikęs buvo "Rūdupio" direktorius. RESPUBLIKA

Praėjusių metų scenarijus pasikartojo: lietuviai 2012 metų Europos futbolo čempionato atrankos varžybų I grupės rungtynėse aktyviai priešinosi ispanams, tačiau rungtynėms artėjant prie pabaigos neatsilaikė ir turėjo pripažinti pasaulio ir Europos čempionų pranašumą. Futbolo sirgalius ir pačius futbolininkus suerzino ne rezultatas, o valdžios požiūris į šį sportą ir kandūs premjero komentarai. Lietuvos rinktinės kapitonas Tomas Danilevičius retoriškai klausė: "Pasaulio čempionai premjerui netinka? Labai gaila dėl to, ką sakė premjeras. Atvažiavo į Kauną ir "Barcelona", ir "Real" ir "Chelsea" žvaigždės. Bet tikriausiai mūsų premjerui netinka tokios žvaigždės. Gaila, labai gaila. Tegul ateina nors kartą pažiūrėti rungtynių, tada žinos". Iš A. Kubiliaus kalbų išsijuokė ir Lietuvos rinktinės žaidėjas Deivydas Šemberas: "Tai yra didelė gėda ir trūksta žodžių. Absurdas. Premjeras mažai nusimano apie futbolą. Tiesiog juokinga klausyti, ką jis kalba. Eilinį kartą parodė savo išmintį". VAKARŲ EKSPRESAS

Vakar ispanų spauda mirgėjo pašiepiamomis replikomis. Viena jų - "Ispanija laimėjo Kauno sode". Ispanai S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadioną lygino su Dakaro ralio lenktynėmis per smėlį. Tik užlipusios ant vejos, Ispanijos rinktinės žvaigždės griebėsi telefonų ir veją puolė fotografuoti. Ispanai socialiniuose tinkluose negailėjo skambių frazių. "Tai tas pats, kaip žaisti La Concha paplūdimyje", - sakė daugiau smėlio nei žolės aikštėje pamatęs Madrido "Real" saugas Chabis Alonzas. Sekmadienio rytą į Lietuvą atskridęs ispanas viename socialinių tinklų driokstelėjo: "Lietuvoje turbūt gyvena pingvinai. Padaryčiau nuotrauką, tačiau, jei iškiščiau rankas, jos nušaltų." ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Iš Kauno parsivežti trys taškai nebuvo vienintelis Ispanijos futbolo rinktinės laimėjimas. Kita sėkmė buvo tai, kad nė vienas pasaulio čempionas bulvių lauką primenančioje aikštėje nepatyrė traumų. "Ispanija surinko pergalės derlių darže" - straipsnį apie Lietuvos ir Ispanijos rinktinių rungtynes pavadino Madrido sporto dienraštis "Marca". "Pergalė be traumų" - antraštėje džiaugėsi Barselonos sporto dienraštis "El Mundo Deportivo". "Ispanija yra visaaikštiška", - norėdamas pabrėžti, kad Ispanijos rinktinei net tragiška aikštės kokybė nebuvo kliūtis, naujadarą sukūrė Madrido sporto dienraštis "As". Apibūdindami Kauno stadiono aikštę ispanų žurnalistai prigalvojo įvairiausių epitetų, bet dažniausiai ją vadino "bulvių lauku". Tiesa, kai kurie ispanai dėl stadiono lietuvius, atrodo, tiesiog nuoširdžiai užjautė. "Labai liūdna, kad 2011 metais dar būna tokių aikščių", - šiuos Ispanijos rinktinės futbolininko Xavi Hernandezo žodžius "Marca" įdėjo į dienos citatos skiltį. LIETUVOS RYTAS

Į spaudos konferenciją susirinko nemažai ispanų žurnalistų, tačiau po svečių trenerio Visentės del Boskės atsakymų, dauguma ispanų Raimondo Žutauto nebelaukė. Lietuvos rinktinės treneris paprašė baigiamojo žodžio: "Tikiuosi, valdžia pamatė, kaip žaidžiame, kad kovėmės su pasaulio ir Europos čempionais ir supras, jog mums reikalingas tarptautinio lygio stadionas su šildoma veja. Tada neapsijuoktume prieš visą Europą ir nebūtume rodomi per visas Europos televizijas." ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Raimondas Žutautas, Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris: "Tikiu, kad galime kovoti dėl antrosios vietos grupėje. Taip pat tikiuosi, kad valdžios vyrai pagaliau atkreips dėmesį į futbolą ir turėsime taip reikalingą tarptautinio lygio stadioną, kuriame nebūtų gėda priimti bet kurią pasaulio komandą." -Vicente del Bosque, Ispanijos rinktinės vyriausiasis treneris: "Įveikėme komandą, kuri stipriai priešinosi ir gerai kovėsi iki paskutinės rungtynių minutės. Esame labai patenkinti, nes prieš tai Lietuvoje nepavyko laimėti. Lietuvos komanda yra labai kovinga ir tai pademonstravo, tačiau mūsų ekipa buvo stipresnė." VAKARŲ EKSPRESAS

Lietuvos futbolo rinktinei nustebinti pasaulio nepavyko: įskaudinti šalies premjero žodžių futbolininkai nestokojo ryžti ir kovingumo, tačiau kapituliavo prieš pasaulio ir Europos čempionus ispanus. Ispanijos rinktinės delegacija Kaune neužsibuvo. Iš karto po rungtynių pasaulio čempionai grįžo į viešbutį, pavakarieniavo ir susikrovę mantą išvyko į Karmėlavos oro uostą. Premjeras kirto stipriau nei pasaulio čempionai. KAUNO DIENA

Statomos Klaipėdos "Švyturio" arenos koncesininkai tvirtina, kad joje jau yra rezervuota pusė VIP ložių. Kiekvienos iš VIP ložių, kurios užims visą trečią arenos aukštą, plotas siekia 27-45 kv. m. Vienu metu specialiai pritaikytame kiekvienos ložės balkone renginį gali stebėti nuo 10 iki 20 žmonių. "Nors prekyba VIP ložėmis dar tik prasidėjo, tačiau įmonių, norinčių turėti išskirtines sporto ir kultūros renginių stebėjimo sąlygas vienintelėje arenoje Vakarų Lietuvoje, susidomėjimas didžiulis - iš 29 VIP ložių beveik pusė jau rezervuota", - sako areną valdančios UAB "Klaipėdos arena" direktorė Jolita Krickė. VAKARŲ EKSPRESAS