Naujienų sausio 24 d. dienraščiuose apžvalga

Pirmadienį savivaldybių tarybų rinkimuose ketinančios dalyvauti politinės partijos Vyriausiajai rinkimų komisijai suneš dokumentus - kandidatų sąrašus. Iki rinkimų, kurie numatomi vasario 27-ąją, likus mėnesiui, rinkėjai galės laužyti galvas, kuris siūlomas masalas tinkamesnis. Tuo tarpu jau šiandien nemažai rinkėjų bando įspėti, kokios priežastys paskatino siekti mandato kai kuriuos save iškėlusius kandidatus, paskui kuriuos driekiasi baudžiamųjų bylų šleifas. "Aš esu neteistas! Teismas panaikino mano teistumą, jei kalbėtume teisine, ne žmonių kalba", - taip visiškai atvirkščiai nei teismai ir teisininkai įstatymus interpretuoja Abonentu pramintas buvęs sostinės meras Artūras Zuokas, teismo nuteistas už pasikėsinimą papirkti buvusį Vilniaus savivaldybės tarybos narį Vilmantą Drėmą. Pasak A. Zuoko, jo "teistumas - ne už kokį kriminalinį nusikaltimą - tai politinės konkurencijos rezultatas". RESPUBLIKA

Abonento byla - ne vienintelis A. Zuoko "geras darbas". Iki šiol vilniečiai spjaudosi dėl 12,5 mln. litų kainavusios "Fluxus" judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno meno kolekcijos. Varžteliai, morkytės, senos afišos, spalvoti popierėliai, kuriuos menininkas ketino mesti šiukšlynan. Nėra kur demonstruoti šio "meno". O juk pusės milijardo litų verta Gugenheimo muziejaus idėja - irgi A. Zuoko, ir ji nenumarinta. Gal, grįžus į sostinės merus Abonentui, būtų pratęsta? Abonentas - ne vienintelis avele rinkėjams norintis pasirodyti politikas. Politinės partijos ligi šiol slėpė savo būsimus kandidatus į savivaldybių tarybas, nors pagal įstatymą apie juos pranešti rinkėjams turėjo galimybę dar gruodį. Galima spėti, kad tokios taktikos imtasi siekiant išvengti galimų skandalų, susijusių su kandidatų darbo veikla ir gyvenimo peripetijomis. "Kandidatų masalas rinkėjams - teistumas". RESPUBLIKA

Artėjant rinkimams į savivaldybės tarybą, Kauno politikai pradeda konkuruoti dėl geriausių plotų reklamai, tačiau šįkart jiems nereikės klijuoti plakatų ant ne itin estetiškų laikinų fanerinių stendų. Pasak savivaldybės Miesto įvaizdžio ir turizmo skyriaus vedėjo Sauliaus Kromalco, "visi kampai neturėtų būti apklijuoti politikų plakatais, nes jie orientuojasi į įvairias reklamos formas". Politikus esą vilioja interneto portalai, o kai kurie kandidatai ketina daugiau dėmesio skirti tiesioginiam bendravimui su rinkėjais ir žada rengti susitikimus su jais, o ne kabinti plakatus mieste. Miesto taryba patvirtino taisykles, pagal kurias politinės reklamos negalima kabinti ant valdžios, teisėsaugos institucijų, valstybės ir savivaldybės įstaigų, savivaldybės įmonėms priklausančiose transporto priemonėse, o viešose vietose sumanę reklamuotis politikai turėtų nepamiršti nuimti reklamos plakatus pasibaigus agitacijai. Tai jie privalo padaryti likus 30 val. iki rinkimų pradžios. "Politikų veidai ant tvorų nekabės". KAUNO DIENA

TEISĖTVARKA

Šį savaitgalį pirmą kartą Lietuvoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje kovai su pedofilija aptarti, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pasirodyti pabūgo - renginio organizatoriams ji paaiškino nesijaučianti saugi, todėl į Kauną be apsaugininkų nevažiuosianti. Priežasčių neatvykti rado ir kiti valstybinių institucijų atstovai. Tuo tarpu konferencijoje dalyvavo žinomi visuomenės veikėjai ir politikai, tarp jų - disidentė Nijolė Sadūnaitė, parlamentaras Saulius Stoma. "Tai dar kartą įrodo, kad Lietuvoje neigiama esant pedofilų tinklą. Iš E. Žiobienės tikėjomės sužinoti tikslią statistiką, kiek vaikų nuo pedofilų yra nukentėję psichologiškai ir fiziškai", - sakė Drąsiaus Kedžio teta Audronė Skučienė. Konferencijos dalyvių tvirtinimu, pedofilų tinklus visame pasaulyje dangsto valdžia ir teisėtvarka. "E. Žiobienei reikia apsaugininkų". LIETUVOS ŽINIOS

Baudžiamojoje byloje dėl bandymo pasisavinti 22,5 mln. litų trinami visi politiniai atspalviai. Vadinamoji mailiaus byla, kurią žadėta dar pernai atiduoti teismui, kol kas nepakeliui į teismą. Joje kaip specialusis liudininkas apklaustas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius - jau tik paprastas liudytojas. Seimo tyrimas, dėl ko premjero patarėjas Virgis Valentinavičius susipažino su mailiaus byla ir K. Starkevičiaus vaidmeniu, sužlugdytas. Seimas įgaliojo Laikinąją tyrimo komisiją "galimai neteisėtam politinių ir interesų grupuočių poveikiui teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams bei galimam sąmoningam trukdymui pareigūnams tirti nusikalstamas veikas ištirti" iki 2010 metų spalio 1-osios pateikti Parlamentui tyrimo išvadas. Tačiau jokių išvadų iki šiol nėra. Pasak komisijos pirmininko opozicinės socialdemokratų frakcijos nario teisininko Juliaus Sabatausko, "valdančioji dauguma ir komisijoje daugumą turėjo. Jei laikinosios komisijos darbo termino nepanorėta pratęsti, panašu, kad taip ir stengiamasi, jog tyrėjams nebūtų galima normaliai tirti bylas. Į tą pusę linkstama". Kai linkstama būtent į "tą pusę", kurioje politikams tarsi nedraudžiama daryti įtaką teisėsaugai, gali ateiti laikas, kai Lietuvoje popieriuose bus auginami net banginiai. RESPUBLIKA

Garsiojoje mailiaus byloje figūruojantys įtariamieji, gali būti, planavo gauti 22,5 mln. litų Europos Sąjungos paramą ir, susibūrę septyniose bendrovėse, per metus užauginti apie 700 tonų žuvų. Milijonai nebuvo paimti, nes popierinį verslą sustabdė FNTT. Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Dainius Baraniūnas neslepia, kad mailiaus bylos perdavimo teismui terminas buvo nustatytas iki vasario pabaigos. Tačiau, pasak jo, "metų gale paaiškėjo naujų aplinkybių ir tai gali sąlygoti termino pratęsimą". Apie mailiaus bylą sužinota tik tiek, kad yra 18 įtariamųjų, tarp jų - ir buvęs Lietuvos banko pirmininkas, o vėliau ambasadorius Kazachstane Romualdas Visokavičius. Žemės ūkio ministras K. Starkevičius jau tapęs paprastu liudininku. K. Starkevičius šioje byloje turėjo specialiojo liudininko statusą. RESPUBLIKA

Tiesa, "Respublikos" paskelbti faktai, kad baudžiamojoje byloje dėl bandymo pasisavinti 22,5 mln. apklausus žemės ūkio ministrą K. Starkevičių Žemės ūkio ministerija su žiniasklaida neskelbiamų derybų būdu sudarė sutarčių už milijonus litų ir staiga triukšmas nutilo, atkreipė Prezidentūros dėmesį. Praėjusį penktadienį skubiai sušauktas pasitarimas su viešuosius pirkimus kontroliuojančių institucijų vadovais - valstybės kontroliere Giedre Švediene, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu Žydrūnu Plytniku ir Konkurencijos tarybos atstove Jūrate Šoviene. "Prezidentė negali toleruoti tokios situacijos, kai per viešuosius pirkimus vyksta pinigų persiskirstymas, perdalijimas, ir iš tiesų taip nukenčia paprasti žmonės, nes tada pristinga pinigų kitoms vidaus sritims, tarkim, socialinei sričiai", - po susitikimo sakė valstybės vadovės atstovas Linas Balsys. Dienos tema: "Byloje neliko politinių pėdučių". RESPUBLIKA

Vaikų išlaikymo fondui (VIF) dėl alimentus savo vaikams vengiančių mokėti tėvų ėmus kreiptis į teismus per 9 mėnesius į valstybės biudžetą jau grįžo beveik pusė milijono litų. Kad šis procesas įgautų pagreitį, skolininkų pavardės bus viešinamos. Kai tik fondo administracija ėmė inicijuoti ikiteisminius tyrimus dėl skolininkų baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti alimentus, procesas pajudėjo iš mirties taško ir daugiau kaip 48 mln. litų per metus vienišoms mamoms išdalijantis VIF ėmė susigrąžinti pirmąsias lėšas - daugiau nei 400 tūkst. litų iki šiol. Teigiama, jog netrukus VIF įvairiomis priemonėmis pradės skelbti alimentų savo vaikams nemokančių tėvų pavardes. Šiuo metu alimentus VIF moka 25 tūkst. nepilnamečių. Didžiausia skiriama suma - 195 litai per mėnesį vienam be tėvo augančiam vaikui. "Užmaršuolius" skelbs viešai". LIETUVOS ŽINIOS

Šeštadienį Marijampolės sav. Sasnavos kaime, savo sodybos ūkiniame pastate, galbūt ardydamas artilerijos sviedinį, susisprogdino 56 metų Renius A. Vyro išgelbėti nepavyko, jis mirė Marijampolės ligoninėje po kelių valandų. Sprogimas ūkio pastate nuaidėjo apie pusiaudienį. Subėgę artimieji pamatė kraupų vaizdą - šeimininko kūnas buvo sumaitotas. Šoko ištikti žmonės iškvietė medikus. Tuo tarpu pareigūnai, įtarę, kad ūkiniame pastate galėjo detonuoti sprogmuo, iš Vilniaus iškvietė Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" išminuotojus, sodyboje budėjo ugniagesiai. Patalpoje, kur nugriaudėjo sprogimas, specialistai aptiko du karo laikų artilerijos sviedinius, stambaus kalibro kulką, artilerijos sviedinio skeveldrų, dėžutę su baltos spalvos milteliais ir apie 20 g gelsvos spalvos miltelių. Ką Renius A. ketino daryti su šiomis medžiagomis, lieka neaišku. Neatmetama, kad sprogmenis jis ardė norėdamas parduoti metalą. "Žuvo ardydamas sprogmenį". RESPUBLIKA

Šiaulių rajone per namuose kilusį barnį savo sugyventinį nudūrusi 57 metų Irena Čižauskaitė už grotų turės praleisti 10 metų. I. Čižauskaitę Šiaulių apygardos teismas pripažino kalta dėk sugyventinio Nikolajaus Kotorovo nužudymo. Tragiškai pasibaigęs barnis I. Čižauskaitės namuose, Kairių (Šiaulių r.) gyvenvietėje, kilo pernai gegužės 25-ąją, kai N. Kotorovas, grįžęs iš žvejybos, nemandagiai paprašė I. Čižauskaitės rūkyti, o ši dėl to supykusi čiupo peilį ir smogė juo sugyventiniui į krūtinę. Nors I. Čižauskaitė netrukus iškvietė greitąją pagalbą, atskubėję medikai peiliu į krūtinę sužeistą vyrą rado jau negyvą - paaiškėjo, kad peilio geležtė kliudė širdį. Apkaltinamąjį nuosprendį paskelbęs teismas pripažino, kad nusikaltimui įtakos turėjo ir provokuojantis N. Kotorovo elgesys. LIETUVOS RYTAS

Sausio 13-ąją be žinios dingusi 22-ejų kaunietė Gabija Boguševičiūtė tebeieškoma. Drauge su broliu Arminu būrys kauniečių savaitgalį šukavo Kleboniškio mišką. Pasak A. Boguševičiaus, "dingimo versijų yra daug, vieną jų atmetėme". Sekmadienį, iš kinologų pasiskolinęs du šunis, merginos brolis su pagalbininkais maišė VIII fortą. Kol kas merginos pėdsakai neaptikti. "Paieškoms negaili nei jėgų, nei laiko". KAUNO DIENA

Šeštadienį dviejuose gaisruose Akmenės ir Tauragės rajonuose žuvo trys žmonės. Įtariama abiejų nelaimių priežastis - neatsargus rūkymas. Ugnis S. Daukanto gatvėje Akmenės rajono Papilės miestelyje esančiame gyvenamajame name įsiplieskė šeštadienio popietę. Kai į nelaimės vietą atskubėjo pirmasis ugniagesių ekipažas, viename namo kambaryje siautėjo liepsnos, jos netruko persimesti ir į kitą kambarį. Patekti į vidų jau buvo neįmanoma. Apmalšinus liepsnas viename kambaryje rasti dviejų žuvusių vyrų kūnai. Liudytojų teigimu, ir nelaimės išvakarėse, ir šeštadienį vyrai girtavo. Dar vieno vyro gyvybę pasiglemžė gaisras, šeštadienio naktį kilęs Tauragės rajono Šakviečio kaime. Čia atvykę ugniagesiai rado baigiantį pleškėti medinį namą - jie tegalėjo užlieti nuodėgulius vandeniu. Ant sudegusios lovos liekanų rastas apdegęs 22-ejų vyro kūnas. RESPUBLIKA, ŠIAULIŲ KRAŠTAS

KULTŪRA

Paskui operas į didįjį kino ekraną ima skverbtis ir geriausių pasaulio baleto kompanijų menas - Vilniuje bus rodomi spektakliai iš Paryžiaus ir Maskvos. Nuo šios savaitės sostinės kino teatre "Forum Cinemas Vingis" bus galima pamatyti ne tik "Metropolitan Opera" spektaklius iš Niujorko, bet ir žymių baleto trupių - Maskvos Didžiojo teatro bei Paryžiaus nacionalinės operos - meną. Publika šį sezoną kino teatre pamatys po tris abiejų teatrų spektaklius. Vilniuje bus rodomi jų tiesioginių transliacijų įrašai - visada trečiadieniais 6-ojoje "Forum Cinemas Vingis" salėje. Baleto seansų seriją šį trečiadienį pradės Rusijos kultūros simboliu vadinamo Maskvos Didžiojo teatro spektaklis - Adamo "Žizel". "Baletas - iš ekrano". LIETUVOS RYTAS

Šiaulių radijo ir televizijos muziejuje atidaryta paroda iš "Aušros" muziejaus rinkinių "Radijo bangomis per pasaulį". Didžioji dalis eksponuojamų radijo ryšio kortelių - iš sporto meistro, pasaulio čempiono šiauliečio Jono Paškausko kolekcijos. Lietuvoje šios srities aistruolių yra apie 800, pasaulyje - keli milijonai. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose pernai atlikta net 10 kepenų transplantacijų, gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau situacija tebėra įtempta, nes persodinimo laukiančių ligonių daug, o donorų mažai. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovo profesoriaus Kęstučio Strupo teigimu, net 30-ies potencialių donorų artimieji nesutinka, kad mirusiųjų organai atitektų kitiems, išgelbėtų jų gyvybę ar prailgintų gyvenimus - pasak profesoriaus, pagal supratingumą "iš 32 Europos šalių esame treti nuo galo". Kepenų transplantacijos reikia žmonėms, kurių kepenys nebeveikia. Su persodintomis kepenimis penkerius metus išgyvena 85 proc. pacientų.Tokia pasaulinė statistika. Mūsų šalyje išgyvenamumas net 92 proc. ir tai yra didelis pasiekimas. Ilgiausiai, jau 11 metų, po kepenų transplantacijos gyvena klaipėdietis, dabar išvykęs į Vokietiją. Iš pernai Santariškių klinikose atliktų 10 operacijų 9 buvo sėkmingos, pacientai jaučiasi gerai. RESPUBLIKA

Kaune vykusioje Žiemos šeimų šventėje iškepta kiaušinienė, pretenduojanti tapti didžiausia Lietuvoje. Rekordiniam patiekalui buvo sunaudoti net 2 632 kiaušiniai. Ant Santakos parke sekmadienį sukurto laužo kepta kiaušinienė buvo pagardinta 10 kilogramų pjaustytų svogūnų, 25 kilogramais krabų lazdelių ir 5 kilogramais tarkuoto lydyto sūrio. Kiaušinienę daugiau negu pustrečios valandos ruošė ir maždaug pusvalandį kepė 4 žmonės. LIETUVOS RYTAS

FINANSAI

"Swedbank" antroje metų pusėje Lietuvoje pasiūlys ne gyvybės draudimo paslaugas. Specialistų nuomone, naujokas turėtų sustiprinti konkurenciją, o neskubėjęs į rinką žengti bankas dabar tiki, kad laikas tam jau tinkamas - netrukus draudimo kainos pradės didėti. "Swedbank" nėra naujokas Baltijos šalių ne gyvybės draudimo rinkoje - 2006 m. Estijoje įsteigta ne gyvybės draudimo bendrovė, 2009 m. pradžioje paslaugos, įsteigus estiškos įmonės filialą, pradėtos teikti ir Latvijoje. Analogiškas modelis, tik porą metų vėliau, įsteigiant "Swedbank Varakindlustus" filialą Lietuvoje, būtų taikomas ir žengiant į mūsų šalies rinką. Pasak Marguso Liigando, "Swedbank" ne gyvybės draudimo bendrovės direktoriaus, filialas turėtų pradėti veikti antroje šių metų pusėje - aptarnaus esamus ir naujus "Swedbank" klientus, veiklos pradžioje teiks kelionių, transporto priemonių ir turto draudimo paslaugas privatiems klientams, dirbs su "Swedbank" prekės ženklu. VERSLO ŽINIOS

ĮMONĖS

Praėjusį gruodį Viešųjų pirkimų tarnybai užkliuvęs uostamiesčio atliekų deginimo įmonės konkursas nepatiko ir Temidės tarnams. Klaipėdos apygardos teismas penktadienį konstatavo, jog konkurso metu buvo padaryta pažeidimų, tad kvalifikacinė pretendentų deginti atliekas eilė turi būti sudaryta iš naujo. Pirmąjį - kvalifikacinį - konkurso etapą įveikė Suomijos koncerno "Fortum" ir "Klaipėdos energijos" valdoma bendrovė "Fortum Klaipėda" bei "Technology Projects", sudariusi konsorciumą su Prancūzijos bendrove "Constructions Industrielles de la Mediterranee" (CIDM). Bylinėjimąsi inicijavo tik 2010- ųjų liepą su minimaliu būtinu 10 tūkst. litų įstatiniu kapitalu įsteigta bendrovė "Technology Projects", kurios pagrindinis akcininkas yra koncernas ICOR (anksčiau - "Rubicon Group"). VAKARŲ EKSPRESAS

"Technology Projects" tvirtinimu, "Fortum Klaipėda" neatitinka kelių konkurso reikalavimų. "Fortum Klaipėda" planuoja statyti buitines atliekas ir biokurą deginsiančią kogeneracinę jėgainę Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, o "Technology Projects", mananti, kad konkursui yra pateikusi geresnį pasiūlymą, - jėgainę šalia Dumpių sąvartyno. Pastarajai kelią užtvėrė Klaipėdos rajono taryba, o dėl pirmosios, gavusios uostamiesčio valdžios pritarimą, kyla kai kurių gyventojų pasipriešinimas. Klaipėdos apygardos teismas penktadienį konstatavo, jog "Fortum Klaipėda", įrodydama savo kvalifikaciją, negalėjo remtis kitų įmonių pajėgumais. Be to, neįrodyti ryšiai, jog tie pajėgumai ir patirtis tikrai būtų panaudoti. Šis sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Apeliaciniam teismui. "Atliekų deginimui - dar vienas smūgis". VAKARŲ EKSPRESAS

RINKOS

Pirmą savaitę kapitalo rinkos naujokė LESTO startavo su trenksmu - akcijos pabrango beveik 2 proc., o bendrovės kapitalizacija ūgtelėjo apie 133,5 mln. eurų. Makleriai prognozuoja, kad šią savaitę energetikės akcijų kursas turėtų stabilizuotis ties 1,12-1,17 euro riba. Vien praėjusį penktadienį "Nasdaq OMX Vilniaus" biržoje pirmoje prekybos sesijos pusėje akcijos augo apie 3 proc. ir atsiriekė didžiąją dalį rinkos apyvartos. Tačiau vėliau LESTO akcijų kursas koregavosi žemyn ir uždarymo kaina sumenko 2,11 proc., iki 1,16euro, apyvartos lyderio pozicijos buvo užleistos pigusioms TEO LT akcijoms. "Pirkėjai išsisėmė, akcijos kaina turėjo koreguotis. Šią savaitę, panašu, po tokių stipresnių judėjimų LESTO akcijų kursas turėtų stabilizuotis. Jei šią savaitę pasaulinės rinkos judės žemyn, LESTO kaina taip pat gali kristi ir stabilizuotis ties 1,12-1,17 euro riba", - tikina Kęstutis Celiešius, "Danske Bank" Finansų maklerio skyriaus vadovas. VERSLO ŽINIOS

PASLAUGOS

Atlikusi tyrimą Konkurencijos taryba (KT) konstatavo, kad ortopedijos priemonių gamintojai, sudarę kartelinius susitarimus, neleistinai pelnosi iš valstybės biudžeto ir pacientų. Už tai jie privalės sumokėti solidžias baudas. Tyrimas buvo pradėtas iš vieno rinkos dalyvio gavus informacijos apie kartelinius susitarimus. Paaiškėjo, kad Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos bei Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacijos nariai 2006-2010 metais slapta susitarė dėl gaminamų ortopedijos priemonių kainos bei gamybos kiekio ir pasidalijo šioms priemonėms kompensuoti skiriamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Pasak KT atstovės spaudai Palmiros Kvietkauskienės, "neleistinais susitarimais buvo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, nes šių priemonių įsigijimą pacientams kompensuoja valstybė". Kadangi kaina dėl kartelinių susitarimų buvo dirbtinai padidinta, žalą patyrė ir pacientai. Už kartelinius susitarimus tarp ortopedijos priemonių gamintojų atsakomybė krinta ir Valstybinei ligonių kasai. Bendrovėms baudos už kartelinius susitarimus skirtos atsižvelgiant į jų pajamas, jų dydis - nuo 900 iki daugiau nei 1,5 mln. litų. "Specialūs batai - su kartelio antkainiu". VAKARO ŽINIOS

PREKYBA

Net ir sunkmečiu kavos išsinešti patrauklumas nenuslūgo - per 2009 m. dvigubai pardavimus išauginęs "Vero cafe" tinklas apyvartą didino ir pernai. "Galutinių 2010 m. rezultatų dar neturiu, tačiau jie bus geresni nei užpernai. Pagyvėjimą jaučiame jau nuo praėjusių metų rudens", - neabejoja Laima Vėželienė, UAB "Ex Promto", valdančios kavinių tinklą, direktorė. Augimą, anot jos, lėmė tinklo plėtra, efektyvumo didinimas, kai atsisakoma nepelningų taškų, o nauji atidaromi ten, kur didesni žmonių srautai. Planavusi 2010 m. turėti 10 pardavimų taškų, nedaug vėluodama UAB "Ex Promto" netrukus Vilniuje atidarys dešimtą "Vero cafe". VERSLO ŽINIOS

RŪPYBA

Premjeras Andrius Kubilius žada, kad mažų miestelių ir kaimų gyventojai netrukus pasijus tarsi gyventų sostinėje. Tam Vyriausybės patvirtintoje Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje 2011-2013 m. numatytas visas milijardas litų, bet iki šiol ekonomiškai atsiliekantiems regionams skirti pinigai jų gyventojų vargų nesumažino. Patvirtintoje 2007-2010 m. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje skelbiama, kad iki 2010 m. lapkričio mėn. programos priemonėms įgyvendinti skirta beveik 1,3 mlrd. litų ES struktūrinių fondų paramos, finansuojami 1 002 projektai. Tačiau ataskaitos, kokie projektai jau įgyvendinti, kaip jie prisidėjo gerinant gyvenimą probleminiuose regionuose, Vyriausybė negavo. Pasak Regioninės plėtros departamento direktoriaus pavaduotojo Sergejaus Krišpinovičiaus, kol iš atskirų ministerijų negautos ataskaitos, kiek ES paramos jos skyrė savivaldybių vykdomiems projektams, tol esą neįmanoma įvertinti, kokį efektą davė 2007-2010 m. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa. RESPUBLIKA

Kol 40 Regioninės politikos departamento klerkų laukia ataskaitų iš ministerijų, "Swedbank" analitikai, remdamiesi Statistikos departamento duomenimis, pateikė gyvenimo kokybės atskirose savivaldybėse skirtumų apžvalgą. Iš apžvalgos aiškiai matyti, kad, nepaisant milijardinės injekcijos, dar 2007 m. nustatyti probleminiai regionai tokie ir liko, be to, į skurdą įklimpo ir kiti. Pavyzdžiui, nedarbas Ignalinos, Akmenės, Mažeikių rajonuose tebėra didžiausias Lietuvoje, o Mažeikiuose 2010 m. bedarbių netgi daugiau nei prieš 4 metus. Socialinių pašalpų daugiausiai tenka Akmenės, Joniškio, Ignalinos, Šalčininkų probleminių rajonų gyventojams. Pagal šį rodiklį juos pasivijo jau ir Šilalė, Raseiniai, Anykščiai. Panašu, kad visa Lietuva virsta problemine teritorija. "Probleminių teritorijų daugėja". RESPUBLIKA

STATYBA

Asbesto šalinimo programa merdi: pinigų pakeisti pavojų sveikatai keliančius stogus nėra ir neaišku, ar bus. Tačiau seniūnijos ir savivaldybės vis tiek skubina: ši savaitė - paskutinė, kai gyventojai dar gali pateikti asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitas. Tik ar jos galės kuo nors padėti? Inventorizacijos ataskaitas turėtų pateikti ir kaimo, ir miesto gyventojai bei viešosios įstaigos - visi asbestiniu šiferiu dengtų pastatų šeimininkai. Būtina nurodyti asbesto turinčių gaminių kiekį - pavyzdžiui, šiferiu dengto stogo plotą, jo svorį kilogramais arba lakštų skaičių, taip pat pagal nurodytą balų sistemą įvertinti stogo dangos būklę. Tačiau gyventojai nesiskubina keisti stogų dangos. Mat kokia nauda iš tų ataskaitų, jei asbesto šalinimo programai pinigų paprasčiausiai nėra. Kol kas tai padaryti įmanoma tik savo lėšomis. Ar šie darbai bus kompensuoti ir kaip - nenutuokia net programą parengę Aplinkos ministerijos specialistai. "Keisti senus šiferio stogus numatyta tik popieriuose". LIETUVOS RYTAS

TRANSPORTAS

Šiauliuose, Lakūnų gatvėje, įsikūręs vienintelis šalyje ugniagesių technikos muziejus pasipildė nauju unikaliu eksponatu - šarvuočiu BTR-60. Radiacinei žvalgybai Ignalinos atominėje elektrinėje (AE) naudotą automobilį su visa įranga Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai perdavė Visagino ugniagesiai. Vienintelis šalyje dar likęs radiacinei žvalgybai bei tokioms avarijoms likviduoti skirtas galingas automobilis, pasak Šiaulių apskrities PGV 3-iosios komandos viršininko pavaduotojo Dariaus Motekaičio, yra veikiantis ir, jei nebūtų moraliai pasenęs, galėtų atlikti savo funkciją. "Ugniagesių muziejų papildė unikalus šarvuotis". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

ŽEMĖ

Aplinkosaugininkai prašo padėti surasti žmones, kurių išpilti teršalai - kaip spėjama, panaudota alyva - išsiliejo į Amalės upelį ir juo vos nepasiekė Nemuno. Amalės senvagėje teršalai pastebėti praėjusios savaitės viduryje. Aplinkosaugininkai tikėjosi, kad, padedant bendrovės "Kauno vandenys" darbuotojams, pavyks surasti teršėjus, tačiau po poros dienų užtrukusių paieškų nuotekų tinklų specialistai nuleido rankas. Spėjama, kad teršalai išsiliejo sausio 15-17 d. ir jie būtų greitai pasiekę Nemuną, bet kelionę pristabdė bebrų užtvankos. "Kelią teršalams užkirto bebrai". KAUNO DIENA

SPORTAS

"Ričardo Berankio pasirinkta taktika mačui su Davidu Ferreriu nepasiteisino. Tai buvo pralaimėjimo schema. Mūsiškis neturėjo šansų", - teigė buvęs Lietuvos teniso sąjungos vadovas Liutauras Radzevičius. R. Berankis siekti naujų pergalių iš Australijos keliasi į Ameriką. Ten 20-mečio lietuvio laukia iššūkiai keturiuose "ATP Challenger" serijos turnyruose. Nors R. Berankiui ir nepavyko prasibrauti į 16 geriausių atvirojo Australijos teniso čempionato žaidėjų grupę, jis tapo pirmuoju Lietuvos tenisininku, nužingsniavusiu iki Didžiojo kirčio turnyrų trečiojo rato. Pasaulio reitinge 95-ąją vietą užimantis R. Berankis šeštadienį 2:6, 2:6, 1:6 pralaimėjo ispanui D. Ferreriui (7-oji raketė). "Pirmąkart susidūriau su tokio lygio žaidėju. Pritrūko fizinio pasirengimo. Kartais pavykdavo sužaisti greičiau. Jei būčiau jautęsis geriau, viskas būtų galėję būti kitaip. Gal ir nebūčiau laimėjęs, tačiau būčiau pasipriešinęs smarkiau", - sakė R. Berankis. Solidžiausią per karjerą - 140 tūkst. litų premiją gavęs mūsų šalies tenisininkas užsidirbo 90 ATP reitingo taškų. Pasaulio klasifikacijoje jis gali atsidurti tarp 50 stipriausių žaidėjų. LIETUVOS RYTAS

Melburne R. Berankis pirmajame rate 6:4, 6:2, 6:4 įveikė Australijai atstovaujantį Marinko Matosevičių (135), o antrajame 6:1, 6:0, 2:0 - argentinietį Davidą Nalbandianą (21). L. Radzevičiaus manymu, neverta skubinti įvykių ir iš R. Berankio jau dabar reikalauti vien pergalių - norint išsilaikyti elite rezultato reikia siekti nuosekliai, žingsnis po žingsnio. Manoma, kad R. Berankis, jei nebus traumų, šiuos metus užbaigs būdamas tarp 40-ies geriausių planetos žaidėjų. LIETUVOS RYTAS

Nesėkmingai pradėję Eurolygos antrojo etapo kovas, stipriausi Lietuvos krepšinio klubai prieš "Top 16" etapo antrojo turo mačus derino žaidimo stygas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynėse. Šeštadienį vykusiuose mačuose LKL favoritai susitiko su ekipomis iš pajūrio ir iškovojo pergales. Vilniaus "Lietuvos rytas" savo aikštėje 102:69 įveikė Palangos "Naglio" krepšininkus, o Kauno "Žalgiris" išvykoje 98:83 palaužė Klaipėdos "Neptūno" pasipriešinimą. Lietuvos čempionų ekipoje nebuvo traumuoto Martyno Gecevičiaus ir poilsio dieną gavusio Milko Bjelicos, bet vilniečiams tai nesutrukdė pasiekti įspūdingą pergalę. Vis dėlto nors "Žalgirio" krepšininkai LKL čempionate iškovojo eilinę - jau tryliktą - pergalę, Klaipėdoje jiems teko rimtai paplušėti, o trečiame kėlinyje šeimininkai vienu metu net pirmavo 58:56. RESPUBLIKA

Pasak "Neptūno" vyriausiojo trenerio Roberto Kuncaičio, įveikti "Žalgirį" šiuo metu "Neptūnui" beveik neįmanoma: "reikia ne tik sužaisti idealiai, bet tikėtis ir Dievo pagalbos". "Žalgirio" gynėjo Tomo Delininkaičio tikinimu, žaisti Klaipėdoje sunku visoms komandoms, todėl ir žalgiriečiai lengvos kovos nesitikėjo: "Per daug klydome ir tai atsispindi rezultate. Varžovams priartėjus, sugebėjome susitelkti gynyboje ir vėl atitrūkome. Man, kaip klaipėdiečiui, mačai su "Neptūnu" visuomet kelia sentimentų - malonu grįžti ten, kur pradėjau profesionalo karjerą". KAUNO DIENA

22 klaidas per mačą su "Neptūnu" vertiname kritiškai, bet jų nesureikšminame, nes mums pirmiausia rūpėjo praktinė patirtis: daugumą netikslumų padarėme išbandydami naujus gynybos ir puolimo variantus, ieškodami žaidėjams tinkamiausių pozicijų. Norime gerai pasirengti trečiadienio mačui su Pirėjo komanda", - sakė "Žalgirio" vyriausiasis treneris Ilias Zouras. KAUNO DIENA

Mindaugas Mizgaitis Lietuvos imtynių čempionato kovas stebėjo iš šalies. Pekino olimpiados bronzos medalio laimėtojas pasiryžo operacijai, kad rudenį galėtų siekti kelialapio į Londono žaidynes. "Jau metus mane kamuoja kojos skausmai. Nutariau, kad toliau šitaip tęstis negali ir traumuota koja neiškovosiu kelialapio į 2012 metų olimpiadą. Guluosi ant operacinio stalo", - sakė graikų-romėnų imtynių atstovas M. Mizgaitis. Šią savaitę sostinės Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje sportininkui bus atlikta kelio operacija. Ant imtynių kilimo M. Mizgaitis, tikimasi, žengs po pusantro mėnesio truksiančios reabilitacijos. "Vietoj kovų - ligoninė". LIETUVOS RYTAS

Šeštadienį apie 30 Klaipėdos dviratininkų, dauguma - vyrai, susibūrė į klubą ir pasidalino važinėjimo šia transporto priemone patirtimi. Klubas užsibrėžė tikslą didinti miestiečių susidomėjimą sveika bei turininga gyvensena bei skatinti dažniau sėstis ant dviračių. Į būrį dviratininkai žada rinktis kartą per mėnesį, o atšilus važinėti iš anksto numatytais maršrutais. VAKARŲ EKSPRESAS

Klaipėdos mieste atnaujintos prieškarinės irklavimo tradicijos - surengtos žiemos taurės varžybos, kuriose varžėsi šešios aštuonvietės irkluotojų įgulos. Keturios komandos lenktyniavo dėl pagrindinės taurės ir dvi komandos - dėl žiemos jaunių taurės. Pasak pagrindinio šių varžybų iniciatoriaus Klaipėdos irklavimo centro direktoriaus Liudviko Mileškos, šios žiemos taurės varžybos bus tradicinės. VAKARŲ EKSPRESAS