Nuo kitų metų įsigalioja vadinamosios "Europos pilietinės iniciatyvos" taisyklė, atverianti duris ne tik praplėsti oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų statusą, bet ir padidinti jų skaičių - tam net nebūtina įstoti į pačią ES. Kad būtų suteiktas oficialiosios ES kalbos statusas, pagal naująją taisyklę reikia mažiausiai 1 mln. ES piliečių parašų iš mažiausiai 7 ES valstybių. Šiuo atveju galioja ne tik "popieriniai", bet ir elektroniniai parašai. Nesunku nuspėti, kad panašios iniciatyvos labiausiai domina Rusiją. Šios valstybės Užsienio reikalų ministerijos Ryšių su tėvynainiais departamento direktorius Aleksandras Čepurinas neseniai radijo laidoje nė nemanė slėpti, kad Rusija būtinai pasinaudos tokia taisykle: "Kadangi esame tuo suinteresuoti, tai galime žengti labai svarbų žingsnį, stiprindami rusų kalbos vartojimo lauką Europos Sąjungoje. Tokiu atveju ES visi oficialūs dokumentai bus publikuojami rusų kalba, taip pat ir atsakymai į paklausimus mūsų piliečiams būtų rašomi rusiškai..."
A. Čepurino manymu, vien Baltijos šalyse realu tikėtis 20-30 proc. šių šalių gyventojų parašų. Atrodo, kad artimiausioje ateityje 23 oficialiųjų ES kalbų sąrašas gali plėstis ir ne tik rusų kalbos sąskaita - rusams sėkmingai pasinaudojus naująja ES taisykle, galbūt tą patį užsimanys padaryti ir kinai, turkai, arabai, indai... Šalia politinės globalizmo idėjos įgyvendinimo Europa žengia kultūrinės-kalbinės globalizacijos keliu. Apie naujųjų "Europos pilietinių iniciatyvų" galimas pasekmes - pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovu prof. dr. Alvydu Butkumi - "Į Europą skverbiasi rusų kalba". RESPUBLIKA
Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės iniciatyvai įteisinti dviejų tos pačios lyties asmenų partnerystę nepritaria ne tik valdantieji konservatoriai, bet net ir jos kolegos opozicinėje Socialdemokratų frakcijoje. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas ir šios partijos frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius interviu dienraščiui griežtai sukritikavo M. A. Pavilionienės iniciatyvą. "Vertinu ją labai neigiamai. Tai ne socialdemokratų pozicija. Ta iniciatyva yra mūsų kolegės frakcijoje asmeninė nuomonė, bet manau, kad netgi ir kolegų asmeninę nuomonę tokiais svarbiais ir jautriais Lietuvai klausimais, ypač turint galvoje artėjančius Seimo rinkimus, reikia suderinti su partija bei frakcija", - sakė A. Butkevičius. Pasak jo, M. A. Pavilionienė "pažeidė socialdemokratų susitarimus dėl būtinybės panašius klausimus suderinti partijoje". Tačiau paklaustas, ar galima laukti radikalių sprendimų dėl M. A. Pavilionienės, LSDP pirmininkas atsakė manąs, jog "pakaks griežto pasikalbėjimo, kad tokie dalykai ateityje tiesiog nepasikartotų". "Dėl siūlymo bars, bet nebaus". KAUNO DIENA
Seimo vadovė Irena Degutienė neskuba parlamento vicepirmininko posto siūlyti daugiau nei prieš mėnesį Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos parinktam kandidatui Erikui Tamašauskui. Seimo pirmininkės atstovų tikinimu, esą procesą stabdo liūdni prisiminimai apie nesėkmingus liberalcentristo Jono Liesio, pretendavusio į tą patį postą, rinkimus. Teigiama, jog šįsyk nuspręsta iš anksto sužinoti frakcijų nuomonę. Tačiau ne tik Seimo opozicija, bet ir dalis valdančiųjų įtaria, kad parlamento vicepirmininko postą LS gaus tik tuomet, kai šios partijos atstovai pritars konservatorių lyderio, premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės parengtam 2012 metų valstybės biudžeto projektui.
Opozicijos teigimu, didžiausia valdančioji partija rado gerą šantažo įrankį, padėsiantį sutramdyti liberalių partnerių ambicijas. Be to, opozicijos atstovai mano, kad skirti dar vieną Seimo vicepirmininką - nemoralu, nes būsimasis biudžetas ir taip skurdus. Pats E. Tamašauskas neslepia manąs, kad pagrindinė priežastis, kodėl daugiau nei mėnesį darbotvarkėje nerandama vietos šiam personaliniam klausimui - pasirengimas svarstyti kitų metų valstybės biudžetą. Jau šiandien numatytas šio svarbiausio finansinio dokumento pateikimas Seime. "Dėl svarbaus posto - įtartinas delsimas". LIETUVOS ŽINIOS
Užsimojus sumažinti biurokratinį aparatą ir įvesti efektyvesnį valdymą, Kauno savivaldybėje panaikinti departamentai. Nuo spalio Kauno savivaldybėje neliko nė vieno iš septynių departamentų. Kaunas tapo pirmuoju didmiesčiu, kuriame nėra tarpininkų tarp savivaldybės administracijos vadovų ir skyrių. Skaičiuojama, kad per metus tai leis sutaupyti apie 1,5 mln. litų. Reorganizacijos ideologo Kauno miesto tarybos nario, visuomeninio judėjimo "Vieningas Kaunas" lyderio ir verslininko Visvaldo Matijošaičio tvirtinimu, pabaigus pirmąjį pertvarkos etapą rimtai pradėta rengtis antrajam. Sujungiant išsklaidytus ir neracionaliai įkurtus skyrius bus siekiama naikinti viena kitą dubliuojančias pareigybes bei funkcijas. Nors po reorganizacijos Kauno savivaldybėje sumažės darbuotojų, V. Matijošaičio teigimu, jos esmė - ne etatų mažinimas, bet noras, kad valdininkų darbas būtų efektyvesnis, o miestiečiai būtų geriau aptarnaujami. "Pertvarka Kauno savivaldybėje - pagal verslo modelį". LIETUVOS RYTAS
KULTŪRA
Prie Šiaulių katedros sparčiai kyla vyskupo Eugenijaus Bartulio rezidencija. Šiauliečiai svarsto, kiek dar kils šis statinys, mat žadėta, kad bus nedidelis pastatas, neužgožiantis Katedros. Šiaulių vyskupijos pastoracinio centro statinys šalia Šiaulių katedros jau iškilo per du aukštus. Dar kils ir trečiasis aukštas - mansarda. Dalis šiauliečių piktinasi, kad dominuoja nebe Katedra, o vyskupo rezidencija. Prieš statant Pastoracinį centrą, šiauliečiai piketavo, tačiau niekas jų nuomonės nei klausė, nei paisė. Pasak projekto autoriaus Dariaus Jakubausko, dvasinės valdžios namas esą turi būti ne prastesnis nei civilinės valdžios. "Vyskupija lenktyniauja sus Savivaldybe". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kaune, net nelaukiant mokslo metų pabaigos, pulta naikinti pačią seniausią laikinosios sostinės lietuvišką Vinco Bacevičiaus pradinę mokyklą, iškentusią du pasaulinius karus ir iki šiol nejaučiančią nei mokinių, nei mokinio krepšelių stygiaus, bet, jos nelaimei, atsidūrusią Savanorių prospekte, todėl, verslo požiūriu, turinčią itin vertingą sklypą. V. Bacevičiaus pradinė mokykla, įsikūrusi jaukiame, mokyklai pritaikytame rąstų medinuke, yra pati seniausia laikinosios sostinės lietuviška mokykla, čia mokosi itin gabūs vaikai. Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo taryba 2011 metų gegužę nutarė įrašyti V. Bacevičiaus mokyklą į kultūros vertybių registrą. Tačiau planuojamo sklypo vertė Kauno politikams, juolab ne miesto senbuviams, užgožė istorinę V. Bacevičiaus mokyklos pastato vertę. Anot mokyklos tarybos pirmininkės Jurgitos Pajarskienės, mokyklos bendruomenė planuoja pati remontuoti paveldu pripažintą mokyklos pastatą su Norvegijos finansinių fondų pagalba ir nieko neprašo, bet, nelaimei, atsidūrė tokiame sklype, kad iš jos atimama teisė būti.
Įdomiausia, kad teisė būti atimama mokslo metams jau prasidėjus, spalio mėnesį, ir sėkmingai sukomplektavus klases. Kauno miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas, tiesiai paklaustas, kodėl naikinama mokykla, kurioje, skirtingai nei provincijoje, netrūksta nei mokinių, nei jų krepšelių, atsakė: "O kas jums sakė, kad naikins? Netiesa, niekas nenaikins". Tačiau kaip nenaikins, jei mokyklos vadovybei jau pranešta apie reorganizaciją. Ir tą reorganizaciją numatyta baigti 2012 metų kovą. "Mokykla ardoma prisidengus reforma". RESPUBLIKA
Londono galerijoje "Serpentine" praėjusį sekmadienį surengto videomeno maratono metu Jonas Mekas pristatė brito Davido Eliso kūrinį apie Orvidų sodybą netoli Salantų. Orvidų sodybos fotografijos iš paukščio skrydžio, sukurtos lietuvių fotomenininko Audriaus Naujokaičio, bus eksponuojamos ir J. Meko bičiulės, prancūzų dizainerės Agnes B. salone, esančiame Londono Kovent Gardeno rajone. "Serpentine" renginiui, kurio tema - parkų ir sodų kultūra, Orvidų sodyba buvo pasirinkta neatsitiktinai. J. Meko tikinimu, tai objektas, kuris ne tik gali įkvėpti pasaulio kūrėjus, bet ir vertas būti įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. "J. Mekas ragino saugoti unikaliąją sodybą". LIETUVOS RYTAS
"Politikos laikotarpiai, kadencijos yra trumpos, tačiau ir per tą laiką jų poveikis kultūros infrastruktūrai gali būti drastiškas. Kad orkestras labai gerai grotų, jis turi gyvuoti mažiausiai 20 metų, kaip nepriklausomybės laikotarpiu susikūręs Valstybinis simfoninis, Šv. Kristoforo kamerinis orkestrai; Lietuvos kamerinis gyvuoja 50 metų, o Nacionalinis simfoninis - net 70. Užtat jie ir yra tokios kokybės", - sakė antrajai kadencijai perrinkta Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė. Ji nebe iš nuogirdų, o iš savo patyrimo gali liudyti, kaip nacionalinė kultūra globalios politikos tarnų yra stumiama į pašalius. "Štai vieną vakarą gauname raštą iš Finansų ministerijos - per valandą sumažinti biudžetą 2 proc. ir pateikti duomenis, kokiu būdu tai padarysime, - tokių terminų dar niekada nebuvome suvaržyti. Nepaprastai sunku priimti sprendimą, paliesiantį ne tik tave, bet ir 250 žmonių, mus lydi kasdienis išgyvenimas ne tik dėl savo įstaigos, bet ir kultūros apskritai", - teigė R. Prusevičienė. Pokalbis su Nacionalinės filharmonijos generaline direktore - "Įsakyta muzikus apvogti per valandą". RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
Pirmadienio pavakarę per avariją Prienų rajone žuvo Seimo narys socialdemokratas Juozas Palionis. Tragiška nelaimė įvyko kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 65-ajame kilometre, kai J. Palionio vairuojamas nuosavas automobilis "Toyota Corolla" staiga išlėkė į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į sunkiasvorį automobilį "Mercedes-Benz". 60-mečio politiko gyvybė užgeso iškart. J. Palionis vienas važiavo iš susitikimo su rinkėjais. Vilkiko vairuotojas nenukentėjo. Kodėl esant geram matomumui ir sausai kelio dangai įvyko tragiška nelaimė, policijos pareigūnai pasakyti dar negalėjo - pirmadienį vakare įvykio vietoje tebedirbo operatyvininkai ir ekspertai. J. Palionis Seime dirbo trečią kadenciją iš eilės nuo 2000-ųjų metų. "Seimo nario gyvybę pasiglemžė avarija". LIETUVOS ŽINIOS
"Mes veikėme tais pačiais principais kaip mokesčių inspekcija", - Klaipėdos apygardos teisme pirmadienį pareiškė aktyvus Daktarų grupuotės narys Vaidas Vansevičius. Visiškai pripažinęs kaltę vyras pasakojo, kad į kavinę "Vilula" gaujos nariai rinkdavosi kaip į darbą, kur jiems būdavo duodami nurodymai, ką tą dieną atlikti. V. Vancevičiaus patvirtinimu, dažniausiai pinigų gaujos nariai gaudavo plėšdami žmones. Gaujos vadeiva, kuriam niekas nedrįso prieštarauti, jis įvardijo H. Daktarą. Tokie žodžiai šį labai papiktino. Jis reikalavo pasakyti, ar bent kartą yra gavęs kokį paliepimą iš paties H. Daktaro. V. Vansevičius buvo priverstas pripažinti, kad asmeniškai iš vadeivos niekada nurodymų nėra gavęs ir pinigų į "obščiaką" nėra mokėjęs. "H. Daktarą supykdė liudytojas". KAUNO DIENA
Pirmadienį Kauno apygardos teisme toliau nagrinėta "auksinio" daugiau nei 0,5 mln. litų kainavusio tualeto baudžiamoji byla. Tačiau neatrodė, kad kaltinamieji dėl to labai jaudintųsi. Tuzinas jų (buvę ar esami miesto savivaldybės tarnautojai, politikai bei statybos bendrovės vadovai), kartais net užgoždami teisėjo žodžius, tarpusavyje linksmai plepėjo ar pašaipiai replikavo į nepalankius liudytojų teiginius. Viešąjį interesą gynęs prokuroras tik abejingai stebėjo, kas vyksta. "Vakaro žinių" žurnalistų, apsilankiusių teisme, įspūdžiai: visiems viskas seniai aišku: bylos nagrinėjimas tęsis iki begalybės; suėjus senaties terminui ją teks nutraukti; kaltininkai iš balos išbris sausi. 2008 m. rudenį pastatytas brangus tualetas veikė tik pusmetį. Jau daugiau nei metus jis riogso užrakintas, išdaužytais langais. Tualetą esą planuojama perduoti savivaldybės įmonei "Kauno švara", bet kol nesibaigę teisminiai procesai, to padaryti negalima. VAKARO ŽINIOS
Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama aktorės Eglės Jackaitės byla - moteris verčiama grąžinti per 32 tūkst. litų gautų motinystės atostogų išmokų. Kartu su E. Jackaite teisiama ir bendrovės "4 Real", kurioje ji laukdamasi kūdikio dirbo, direktorė Erika Kabečiūtė. E. Jackaitė neigė bet kokią savo kaltę ir ne kartą užsiminė, kad šioje kelis metus siekiančioje istorijoje pirmuoju smuiku grojo buvęs jos mylimasis ir vaiko tėvas Karolis Malinauskas. "Man labai gaila, kad dabar esu linksniuojama šioje byloje. Juk akivaizdu, kad šioje istorijoje pirmuoju smuiku grojo buvęs mano mylimas žmogus", - teismą tikino E. Jackaitė. VAKARŲ EKSPRESAS
Nors šalies gyventojai nuolat įspėjami netikėti elektroninės bankininkystės duomenis atskleisti prašančių tariamų pareigūnų skambučiais, sukčiai toliau sėkmingai pelnosi iš lengvatinių. Per savaitę pajūryje aferistai iš patiklių Palangos ir Klaipėdos gyventojų sąskaitų jau susišlavė daugiau kaip 45 tūkst. litų. Sukčiai yra "pakeitę plokštelę" - dabar jie nebekalba apie artimųjų esą padarytas avarijas, o prisistatę pareigūnais praneša, neva iš žmogaus sąskaitos finansiniai nusikaltėliai plauna pinigus, o norint juos susekti, esą būtin sužinoti internetinės bankininkystės duomenis. Praėjusį penktadienį juos padiktavusi 62 metų gargždiškė netrukus savo sąskaitoje pasigedo 10 300 litų, 60 metų palangiškė iš vienos savo sąskaitos neteko 1 000 litų, iš kitos - dar 750 litų. Bet jas patiklumu pralenkė 47 metų klaipėdietė - sukčiai įkalbėjo ją pervesti savo pinigus net į tris skirtingas sąskaitas, kurias esą stebės sukčius gaudantys pareigūnai. Tariamu banko darbuotoju patikėjusi moteris į 3 nurodytas sąskaitas pati pervedė 15 tūkst. litų. "Bankų sąskaitos tampa sukčių ganykla". LIETUVOS RYTAS
Naktį į sekmadienį Pakruojo rajone, Žeimelyje, piktadariai padegė užsienyje uždarbiaujančio vaikino 4 kambarių butą. Kalbama, jog ugnį įplieskė kerštautojai. Keršto versijos neatmeta ir pats šeimininkas. Po pirmos valandos nakties iš buto antrajame aukšte besiveržiančius dūmus pajuto kaimynai, jie iškvietė ugniagesius. Gelbėtojai ugnį gesino keturias valandas. Butas liko nuniokotas taip, kad be kapitalinio remonto jame gyventi neįmanoma. Dėl padegimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau kaltininkai kol kas nenustatyti, nors galimus padegėjus buto šeimininkas policijai yra nurodęs. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandos ir neteisėto gabenimo turint tikslą jas platinti. Ši baudžiamoji byla jau perduota nagrinėti teismui. Kaltinimai padarius šiuos nusikaltimus pateikti 21 metų Plungės gyventojui. Vaikinui gresia net iki 15 metų nelaisvės. Praėjusių metų liepą tarptautinių siuntų kompanijoje Vilniuje muitininkai aptiko neleistiną siuntą - beveik 1,5 kg Lietuvoje uždraustos psichotropinės medžiagos mefedrono. Šių kvaišalų poveikis panašus į ekstazio ir kokaino. Vaikinas teismo laukia laisvėje, jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokurorų teigimu, analogiškų nusikalstamų su narkotinių medžiagų kontrabanda internetu susijusių veikų padaugėjo pastaruosius porą metų. Ypač tai populiaru tarp jaunimo, kuris dažnai nesusimąsto, kokios teisinės pasekmės laukia už, jų nuomone, vadinamąjį nekaltą internetinį "apsipirkimą". "Už narkotikų siuntinį iš Indijos gresia belangė". RESPUBLIKA
EKONOMIKA
Slovakijos, turėsiančios prisidėti milijardais eurų prie Graikijos gelbėjimo, pavyzdys puikiai įrodo, ko Lietuva išvengė, neįstodama į euro zoną. Profesorius ekonomistas Povilas Gylys tikisi, kad bent jau šis atvejis mūsų politikams atvers akis ir jie nebetemps Lietuvos į euro zonos projektą, kuris artimiausiu metu gali žlugti. "Aš labiau mėgstu kalbėti apie tai, kodėl iki šiol dar šnekame apie stojimą į euro zoną. Vėl taip pat, kaip ir kitos šalys: vogčiomis, užtemdant, žmonėms nesuvokiant, kas čia vyksta, mes vis dar kalbame, kad mes stojame 2014 metais. Nėra jokios politinės diskusijos šiuo klausimu. Tai ar mums verta tokią santuoką sudaryti? Niekas neužduoda tokio klausimo. Ar mums dabar svarbiausia yra įstoti į tą zoną? Juk svarbiausia dabar atgaivinti ekonomiką, kovoti su nedarbu. Mes kovojame su biudžeto deficitu dėl euro įsivedimo, bet dėl to ekonomikos atsigavimo galimybės mažėja. Ir nedarbo problemos tokiu būdu neišspręsime. Štai kur turi būti svarbiausias klausimas, o ne euro įsivedimas", - sakė P. Gylys. "Laimė - Lietuva ne euro zonoje. Nelaimė - savi politikai". RESPUBLIKA
FINANSAI
Šiaulių miesto 2012 metų biudžeto pajamos be dotacijų, prognozuojama, mažės net 35 mln. litų, palyginti su šių metų. Taupymo vežimą turės vežti vaikai, jų tėvai, biudžetininkai, kuriems gresia gatvė arba algos sumažinimas iki minimalios. Pirmadienį savivaldybės administracija jau bandė gauti miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pritarimą taupymo priemonių planui. Pagal jį tikimasi sutaupyti 18,6 mln. litų kitąmet, o o 2013 metais - 29 mln. litų. Atleisti reikėtų apie 1 000 biudžetininkų. Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus teigimu, Šiauliuose "dešimt biudžetinių įstaigų per daug". Pirmiausia - mokyklų. Savivaldybė nebegalinti išlaikyti nei šimtų sargų, nei valytojų, buhalterių biudžetinėse įstaigose. Vietoj sargų siūloma elektroninė apsauga, vietoj valytojų ar buhalterių - paslaugos pirkimas. Į politikų pasvarstymus, kad reikėtų galvoti ne tik apie biudžeto karpymą, bet ir pajamų šaltinius, Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Žilvinas Šilėnas atsakė, jog "nebus jokių naujų pajamų šaltinių". '"Visiškai juodas biudžeto scenarijus". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
ENERGETIKA
Visagino atominę elektrinę (AE) statysiantys japonai žada atsivežti ir apie 2 tūkst. savų specialistų. Tuo tarpu Lietuvoje branduoliniai energetikai už valstybės pinigus rengiami "vakuumui", nes teorinių žinių susieti su praktika neturi kur. Preliminariais skaičiavimais, būsimajai Visagino AE jau projektavimo ir statybos laikotarpiu reikės ne mažiau nei 100 branduolinės energetikos specialistų, o kai jėgainė bus pradėta eksploatuoti, turės dirbti apie 300 atomininkų. Dar apie 60 branduolinės energetikos žinovų reikės valstybės įstaigoms, universitetams, mokslo laboratorijoms. Šiuo metu dirbantys atomininkai sudaro apie 30-40 proc. šių specialistų poreikio, bet juos taip pat teks perkvalifikuoti, atsižvelgiant į naujoje AE naudojamas technologijas. Tikimasi, kad šį darbą atliks strateginis investuotojas, įkūręs mokymo centrą prie pačios jėgainės. Tačiau mokslininkų ir aukštųjų mokyklų atstovų įsitikinimu, specialistų baziniam praktiniam mokymui investuotojas tikrai lėšų neskirs - tuo turi pasirūpinti pati Lietuva, branduolinės energetikos tęstinumą pripažinusi valstybės prioritetu.
Pasak KTU studijų prorektoriaus Prano Žiliuko, jis nuolat girdintis, kad mūsų valstybėje branduolinė energetika yra prioritetas, bet praktikoje to nejaučiantis. "Jeigu mes nepasiruošime savų specialistų, teks dirbti su tais suvežtais japonais, - teigė P.Žiliukas. - Pirma, mums, kaip klientams, jų specialistų paslaugos atitinkamai ir kainuos. Kita vertus, savi specialistai mums būtini, kad sugebėtų profesionaliai vertinti bet kokią situaciją ir paties investuotojo veiksmus". Anot jo, branduolinės energetikos specialistų praktinio rengimo bazei įkurti reikėtų maždaug 50 mln. litų. Tuomet universitetas galėtų aukštos kvalifikacijos atomininkais aprūpinti kad ir visą regioną. "Lietuvišką atominę valdys japonai?" RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Lietuvoje sparčiai mažėja įmonių bankrotų. Bet kitąmet vis tiek ketinama padvigubinti mokesčius, skirtus padengti žlugusių įmonių skolas darbuotojams. Mūsų šalies darbdaviai 2012 metais greičiausiai mokės dvigubai didesnes įmokas į Garantinį fondą, kuris yra skirtas atsiskaityti su bankrutavusių bendrovių darbuotojais, jeigu jiems darbdaviai liko skolingi. Praėjusią savaitę Ūkio ministerija įregistravo įstatymo pataisą, kuri didina darbdavių įmokas nuo 0,1 proc. iki 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio. Šių metų pradžioje Garantinis fondas turėjo 70 mln. litų. Kitų metų pradžioje numatomas likutis - jau tik 10,7 mln. litų. Garantinio fondo iždas jau beveik tuščias, o jeigu jis nepilnės, bankrutavusių firmų darbuotojai liks be paskutinės vilties. Per šių metų sausį-rugpjūtį jiems buvo išmokėta 53,3 mln. litų, pernai per visus metus - 62,5 mln., tuo tarpu užpernai - 22,6 mln. litų. Tiesa, darbdavių atstovai mano, kad didinti įmokas dabar ne pats geriausias metas. "Darbdavių kitąmet laukia didesni mokesčiai". LIETUVOS RYTAS
Nei pakarti, nei paleisti. Taip savo padėtį apibūdina Plungėje įsikūrusios čekiško kapitalo UAB "OKZ HOLDING Baltija" darbuotojai, kuriems nerimą kelia ne tik kelis mėnesius negaunami atlyginimai, bet ir vis garsiau sklindančios kalbos apie galimą slaptą bendrovės išsikraustymą. Tokie įtarimai vienoje didžiausių metalo konstrukcijų gamybos įmonių Baltijos šalyse dirbantiems plungiškiams kilo, kai prieš kelias dienas žmonės savo akimis išvydo, kaip iš mieste įsikūrusios UAB "OKZ HOLDING Baltija" teritorijos pradėta išvežti technika. Žmonių nerimą labiausiai stiprina tai, kad į visus klausimus bendrovės vadovai jau kuris laikas atsako tik tyla. Pasak įmonės darbuotojų, "naujas bendrovės šeimininkas bulgaras Božidaras Kavrakirovas tik gūžčioja pečiais ir skėsčioja rankomis".
Jau kuris laikas apie 80 bendrovės "OKZ HOLDING Baltija" darbuotojų vėl nedirba ir streikuoja. Žmonės laukia jiems eilinį kartą nemokamų atlyginimų. Labiausiai darbuotojus stebina darbdavių pasiaiškinimas, kad atlyginimai nemokami, nes bendrovė neva yra skolinga net 20 mln. litų. Žmonės nesupranta, iš kur tokios sumos, nes turima nemažai užsakymų ir darbo. "Aš domėjausi ir žinau, kad situacija "OKZ HOLDING Baltija" yra sudėtinga ir ne iš pačių maloniausių", - sakė Plungės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mindaugas Jurčius. Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus vedėjas vyriausiasis darbo inspektorius Stanislovas Ričkus taip pat patvirtino, kad padėtis "OKZ HOLDING Baltija" yra prasta. Tačiau patys įmonės vadovai "Respublikai" nepanoro atsakyti, kas vyksta bendrovėje. "Plungiškiai bijo likti be darbdavio ir be algų". RESPUBLIKA
TRANSPORTAS
Pajūryje diskutuojama, kad į Palangos oro uostą daugiau skrydžių norinčios pritraukti pajūrio savivaldybės turėtų atverti savo kišenes avialinijoms. Klaipėdos regiono savivaldybės pageidauja skrydžių į Vokietiją, Rusiją ir Jungtinę Karalystę. Susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako teigimu, greičiausiai būtų pasirinkti Hamburgo, Maskvos ir Londono miestai. Jeigu per 1-2 mėnesius būtų apsispręsta, jog Palangos oro uostui reikia papildomų skrydžių į kuriuos nors minėtus miestus, o savivaldybės įsipareigotų prisidėti finansiškai, naujos skrydžių kryptys esą galėtų atsirasti jau kitų metų gegužę ar birželį. Šiuo metu Palangos oro uostas skraidina į Rygą, Oslą bei Kopenhagą. Pirmadienį Švedijos aviakompanija "Sweden Airways" pradėjo naujus reguliarius reisus į du šios šalies miestus - Stokholmą ir Ronebį. VAKARŲ EKSPRESAS
ŽEMĖ
Pirmadienį iniciatyvinė grupė "Elektrėnai - ne Vilniaus sąvartynas" pareikalavo, kad atsistatydintų valstybės pareigūnai, atsakingi už tęsiamą neteisėtą Kazokiškių sąvartyno veiklą. Dėl to buvo surinkta tūkstantis Elektrėnų gyventojų parašų ir kreiptasi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad valstybės vadovė atkreiptų dėmesį į neteisėtus valdininkų veiksmus. Iniciatyvinės grupės vadovo Dano Dambrausko teigimu, valdininkai visiškai nepaiso įstatymų ir procedūrų, todėl bus siekiama, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius ir aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis paliktų einamas pareigas. Pasak visuomenininkų, Kazokiškių sąvartynas aštuonis mėnesius veikia be galiojančios poveikio aplinkai vertinimo analizės. Anot D. Dambrausko, jei R. Masilevičiaus vadovaujamas departamentas išduos Kazokiškių sąvartynui leidimą, jo laukia Kariotiškių sąvartyno likimas - toje vietoje susidarė pelkės, užteršta aplinka. Kazokiškės ir per kelis kilometrus nuo miestelio nutolę kaimai kenčia nuo nepakeliamo šiukšlyno skleidžiamos smarvės.
Tačiau baigianti užpildyti šiukšlėmis pirmąją Kazokiškių sąvartyno sekciją valdžia rengia vietą antrajai sekcijai. Tam reikalui jau iškirsta net 8 hektarai miško. Kartu su D. Dambrausku spaudos konferencijoje dalyvavęs Seimo narys Kazimieras Uoka pareiškė, kad reikėtų netgi galvoti apie tiesioginio valdymo įvedimą Vilniuje, kuriam nepavyksta susitvarkyti su komunalinėmis atliekomis. Visuomenės spaudžiamas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prieš metus panaikino leidimą naudoti Kazokiškių sąvartyną, bet sprendimo vykdymą atidėjo vieniems metams - įpareigojo per tą laiką pašalinti formalius trūkumus: atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas Kazokiškių sąvartynui leidimą turi išduoti arba neišduoti iki spalio 18 d. Tačiau pirmadienį Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus žiniasklaidai davė suprasti, kad alternatyvų Kazokiškių sąvartynui esą nėra, todėl ir tikėtis jo uždarymo, netgi jei leidimas nebus gautas, neverta. "Elektrėnų gyventojai jau pasirengę šiukšlių karui". RESPUBLIKA, "Nerimsta aistros dėl Kazokiškių sąvartyno". VAKARO ŽINIOS
SPORTAS
Pirmosios Eurolygos sezono rungtynės pirmadienį sulaukė išskirtinio dėmesio - pilnutėlėje Kauno "Žalgirio" arenoje 15 tūkst. Lietuvos krepšinio mėgėjų stebėjo "Žalgirio" ir Maskvos CSKA kovą. Nepaisant įspūdingo palaikymo žalgiriečiams nepavyko įveikti į Eurolygos karūną nusitaikiusio Rusijos superklubo - jie pralaimėjo 74:87. Legendinių varžovų - Kauno "Žalgirio" ir Maskvos CSKA - dvikova pradėjo 54-ąjį stipriausių Europos krepšinio klubų turnyro sezoną. Prieš šias rungtynes įvykusioje spaudos konferencijoje ULEB Eurolygos vadovas Chordis Bertomėjas (Jordi Bertomeu) negailėjo komplimentų "Žalgirio" klubui ir "Žalgirio" arenai. "Tiesiog nuostabu, kad sezonas prasideda tokioje arenoje, kurios mes su Arvydu Saboniu labai ilgai laukėme", - sakė Eurolygos vadovas. Jo teigimu, "Žalgirio" arenoje galėtų būti surengtos ir Eurolygos finalinio ketverto varžybos. RESPUBLIKA
Lietuvos rinktinei dėl kojos traumos Europos čempionate negalėjęs padėti puolėjas Darjušas Lavrinovičius tvirtina esąs patenkintas nauja savo karjeros stotele - Maskvos CSKA klubu, kurio vyriausiasis treneris - Jonas Kazlauskas. "Dar reikia šiek tiek laiko, kad sugebėtume geriau pažinti vienas kitą, tačiau CSKA jaučiuosi labai patenkintas. Rusijoje žaidžiau ir anksčiau, kai atstovavau Maskvos "Dinamo" ir Kazanės "Unics" klubams, tačiau CSKA organizaciniu požiūriu yra gerokai aukštesnio lygio", - sakė D. Lavrinovičius. KAUNO DIENA
Lietuvos moterų rankinio rinktinė bandys padaryti tai, kas nepavyko krepšininkams - įveikti Makedonijos komandą. Visgi treneris Andrejus Perovas apie pergales kalba atsargiai, o priežasčių optimizmui nematyti. Trečiadienį rungtynėmis Makedonijos sostinėje Skopjėje Lietuvos rankininkės pradės 2012 m. Europos čempionato kovas. Sekmadienį lietuvės Alytuje susitiks su prancūzėmis. Be minėtų komandų, 4 atrankos grupėje dar žais turkės. Į finalinį čempionato etapą pateks dvi ekipos. Norint tapti viena iš tų dviejų Lietuvos rinktinei reikia mesti iššūkį makedonėms. "Rungtynėse su makedonėmis bandysime "kabintis" - tai mūsų vienintelis šansas", - sakė A. Perovas. VAKARO ŽINIOS
Klaipėdos savivaldybė dar nėra iki galo atsiskaičiusi su "Švyturio" areną pastačiusia bendrove "Vėtrūna". Skola jai siekia net 17 mln. litų. Pasak "Vėtrūnos" valdybos pirmininko Vytauto Banio, už naują areną liko skolinga ir Kauno savivaldybė. Tiesa, pastarosios skola gerokai mažesnė - maždaug 8 mln. litų. "Tikimės, kad atsiskaitys kuo greičiau. Savivaldybės mums sako, kad stengiasi spręsti šiuos klausimus, mes laukiame", - sakė V. Banys. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad į "Švyturio" areną praėjusį ketvirtadienį techninių testavimų atlikti atvykę bendrovės RGG atstovai išsivežė švieslentę ir informacinį kubą valdantį procesorių bei dalį kitos įrangos. Tokį veiksmą bendrovės direktorius Gytis Mikelinskas aiškino tuo, kad juos pasamdžiusi bendrovė "Juvara" ("Vėtrūnos" subrangovas) iki šiol neatsiskaitė už įrangą. "Klaipėda neatsiskaitė už areną". VAKARŲ EKSPRESAS
"Baigėsi metų statybos", - tokiais žodžiais esamą situaciją apibūdina Klaipėdos plaukikai, kurie po daugiau nei metų pertraukos vėl gali plaukioti "Gintaro" baseine. Daugelis pripažįsta, jog 4,2 mln. litų atsiėjusi baseino rekonstrukcija šį objektą pakeitė neatpažįstamai. "Pagaliau vėl verda gyvenimas. Baseinas ūžia nuo vaikų džiaugsmo, klegesio. Malonu ir žiūrėti", - sakė "Gintaro" baseino direktorius Vytautas Valentinas Šeputis. Buvęs 676 kvadratinių metrų ploto baseinas po rekonstrukcijos beveik dvigubai didesnis - 1 226 kv. metrai. Baseine pakeistos plytelės, pastatytas priestatas, uždengtas naujas stogas, įrengta sporto salė, drabužinės, dušai, tualetai, trenerių ir gydytojų kabinetai. Sudarytos visos sąlygos neįgaliesiems - įrengtas keltuvas į baseiną. Įmontuota šiuolaikiška vandens valymo technika, kuri specialiomis technologijomis naikina besikaupiančias bakterijas. VAKARŲ EKSPRESAS
Rašyti komentarą