Prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos dėl milžiniško jaunimo nedarbo sulaukęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas trečiadienį su sau pavaldžių institucijų vadovais tarėsi, kaip sumažinti šalies vadovės pyktį. Nuspręsta iki balandžio sukurti priemonių, mažinančių jaunuolių nedarbą, planą, mat Lietuva pagal šį rodiklį yra viena paskutinių visoje ES. Pasitarime vakar dalyvavo "Sodros", Jaunimo reikalų departamento, Lietuvos darbo biržos, Valstybinės darbo inspekcijos vadovai bei ministras D. Jankauskas. Pasak jo, per trejus metus jaunimo nedarbas padidėjo nuo 13 iki 31,7 proc. trečiąjį praėjusių metų ketvirtį. Darbo per šį laikotarpį neteko 49 tūkst. jaunuolių. ES jaunimo nedarbo vidurkis yra 21 proc. Tiesa, Statistikos departamentas vakar pranešė, esą ministro pateikti skaičiai yra netikslūs - darbo neturi ne beveik trečdalis jaunų (15-24 metų) žmonių, o tik kas dešimtas. "Šiandien su įstaigų vadovais labai aiškiai sutarėme, kad per savaitę bus suformuluoti konkretūs pasiūlymai dėl naujų priemonių taikymo", - trumpai pasitarimo rezultatus pristatė ministras. "Trečdalis jaunimo galės drybsoti". RESPUBLIKA
Vilniaus savivaldybės tarybos nariai trečiadienį priėmė išskirtinį sprendimą - nutarė bylinėtis, kad būtų apgintos vilniečių teisės ir atlyginta savivaldybei padaryta žala, siekianti beveik 550 mln. litų. Tarybos nariui Zbignievui Maciejevskiui prabilus, kad "Vyriausybė nėra šventa karvė, o mes - ne indai", posėdžių salėje nuaidėjo plojimai. Sostinės meras Artūras Zuokas pridūrė, kad tarybos nariams konservatoriams nederėtų pasisakyti prieš sumanymą kreiptis į teismą, nes atsiras interesų konfliktas, ir jiems pasiūlė verčiau išeiti iš salės. Politikams pradėjus balsavimą nė vienas sostinės tarybos narys posėdžių salės nepaliko. Valdančiosios koalicijos siūlymo dėl Vyriausybės veiksmų kreiptis į teismą nepalaikė 8 tarybos nariai, susilaikė 3, o 33 politikai balsavo už.
Sostinei ypač nesiseka padidinti miesto biudžetui tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies, kuri nesikeitė nuo 2002 metų. "Vyriausybės ir Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. mieste sumokamo GPM, tuo tarpu kitų šalies savivaldybių biudžete paliekama visa mokesčio suma - 100 proc. Vilnius į valstybės iždą sumoka 508 mln. litų, Kaunas 28 kartus mažiau - 18,2 mln. litų, Klaipėda - 23 kartus mažiau. Padidinus sostinėje paliekamą GPM dalį iki 60 proc., per pastaruosius trejus metus miesto biudžetas būtų gavęs beveik 550 mln. litų daugiau pajamų ir to būtų pakakę tinkamai finansuoti būtinas sritis", - dėstė Vilniaus meras. Pasak A. Zuoko, valstybė pažeidžia lygiateisiškumo principą ir diskriminuoja vilniečius prieš kitų miestų gyventojus. Teisme bus siekiama ne tik žalos - per 2009-2011 metus negautų 543,1 mln. litų - atlyginimo, bet ir biudžeto įstatymų pakeitimo, kad miestui tenkanti GPM dalis būtų ne mažesnė kaip 60 proc., taip pat kad būtų kompensuotos išlaidos vežant keleivius, kuriems numatytos viešojo transporto lengvatos. "Vilnius siekia Vyriausybę pasodinti į teismo suolą". LIETUVOS RYTAS
Juridinių ir fizinių asmenų paramos atsisakiusios ir iš biudžeto gyventi apsisprendusios politinės partijos dabar suka galvas, kaip išvengti viešųjų pirkimų taisyklių. Viešųjų pirkimų įstatymas virš politinių jėgų pakibo lyg Damoklo kardas. Gruodį priimtas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas partijas sulygino su kitomis biudžetinėmis įstaigomis, mintančiomis iš valstybės iždo. Pasak išsigandusių politikų, Viešųjų pirkimų įstatymo taikymas sujauks partijų gyvenimą ir ypač rinkimų kampanijas. Viešųjų pirkimų procedūros esą gerokai užvilkins agitacijai ar reklamai skirtų lėšų panaudojimą.
Seimo vicepirmininko, Liberalų ir centro sąjungos lyderio Algio Čapliko parengtas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma netaikyti partijoms šio įstatymo nuostatų, dabar svarsto Seimas. "Nevertinu, kad tai geriausias variantas. Tačiau dar kartą sakau: neturime į partijas žiūrėti kaip į biudžetines įstaigas. Vadovaudamasis tokia logika aš, kaip partijos pirmininkas, gavęs finansų ministro postą, per 2 mėnesius Lietuvoje galėčiau palikti tik vieną partiją, visas kitas uždaryčiau", - sakė A. Čaplikas. Pokalbis su juo - "Partijos užsinėrė bauginančią kilpą". LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Anglų kalba tebėra populiariausia Kauno kalbų mokyklose, tačiau susidomėjimas ja mažėja, o kitomis užsienio kalbomis - didėja. Atsivėrus darbo rinkoms, kauniečiai intensyviai ėmė mokytis vokiečių ir norvegų kalbų. "Taip pat populiarios prancūzų, ispanų kalbos", - sakė kalbų mokyklos "Kalba" valdybos pirmininkas Rytis Jurkėnas. Jam pritarė ir "Gloria Lingua" kalbų mokyklos dėstytoja Marija Blonskytė - pasak jos, "anksčiau vokiečių kalbos mokydavosi tik keli pavieniai žmonės, o šiuo metu yra trys grupės". Jaunimas taip pat noriai mokosi rusų kalbos, žmonės domisi japonų ir kinų kalbomis. Tačiau teigiama, jog savo malonumui kalbų niekas nesimoko - tik kai, pavyzdžiui, rengiasi emigruoti, arba pensininkai - kad galėtų susikalbėti su savo atžalų užsienietiškomis antrosiomis pusėmis bei anūkais. "Kauniečius kalbų mokytis priverčia ir anūkai". KAUNO DIENA
Trečiadienį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pristatytas naujas ligoninės įsigytas branduolinio magnetinio rezonanso (BMR) aparatas. Tai trečias tokio galingumo ir modernumo diagnostikos įrenginys Lietuvoje. Tyrimai naujuoju 1,5 teslos galingumo BMR įrenginiu ligoninėje jau atliekami nuo sausio pabaigos. Pasak ligoninės vyriausiojo gydytojo prof. Vinso Janušonio, 10 metų tarnavęs senasis ligoninės BMR aparatas nusidėvėjo, o informatyvių tyrimų poreikis auga - pavyzdžiui, pernai buvo atlikti 2 308 tyrimai - keliskart daugiau negu prieš 10 metų. Radiologijos skyriaus vedėjo Igorio Kniaževo teigimu, naujuoju BMR aparatu planuojama kasdien atlikti po 15- 18 tyrimų diagnozuojant įvairių organų gerybinius ir piktybinius auglius, širdies ir kraujagyslių, galvos smegenų, stuburo, vidaus organų ligas. Tikimasi, jog gerokai našesnio BMR įrenginio "Magneton Aera" dėka sumažės ambulatorinių tyrimų laukiančių pacientų eilės, kurios siekia net birželio mėnesį. "Ligų diagnostikai - didelės galios įrenginys". VAKARŲ EKSPRESAS
Nors išvargino ekonominė krizė, šaltis ir dideli mokesčiai, Lietuvos gyventojai šturmuoja teatrus, nors dar prieš dešimtmetį tekdavo sėdėti ir pustuštėse salėse. Kas atsitiko? Gal tampame dvasingesni? "Žmonėms, kaip bebūtų, reikia ne tik materialių dalykų, bet ir dvasinių. Teatrų salės pilnos. Mes taip džiaugiamės, kai prie teatro kasų, kur skelbiamas mėnesio repertuaras, prie spektaklių pavadinimų raudonuoja užrašai "bilietai išparduoti". Vadinasi, žmonės labai intensyviai ieško dvasingumo. Be to, šalia žiūrovų sugrįžimo į teatrus vyksta teatrų rekonstrukcijos. Visa tai liudija, kad ne šiaip sau valstybės pinigai išleidžiami, ne teatrų pastatams, bet visam dvasingumo procesui. Visuomenė jaučia didžiulį kultūros poreikį. Pigios pramogos laikas, ačiū Dievui, turbūt jau baigiasi", - sakė Kauno valstybinio dramos teatro vadovas, aktorius Egidijus Stancikas. Pokalbis su juo - "Bilietų į teatrą nėra. Eilės prie kultūros". RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
Piktnaudžiavimu tarnyba įtariamas Radviliškio rajono Šeduvos miesto seniūnas Kostas Dočkus, 9 dienas praleidęs Šiaulių tardymo izoliatoriuje, trečiadienį vėl įkvėpė laisvės oro - jis paleistas už 10 tūkst. litų užstatą. Šiaulių apygardos prokuratūra įtariamuoju tapusiam 63-ejų K. Dočkui suėmimą nusprendė pakeisti į su laisvės atėmimu nesusijusias kardomąsias priemones, nes, kaip teigiama, jau yra atlikti visi su ikiteisminiu tyrimu susiję veiksmai. Ar įtariamasis savo kaltę pripažįsta, ar ne, kol kas nekomentuojama. Kitas įtariamasis šioje byloje nušalintasis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys Aloyzas Juodis į laisvę gali ištrūkti tik kovo pradžioje. Piktnaudžiavimu tarnyba, dokumentų klastojimu ir sukčiavimu vadinamojoje pastatų rekonstrukcijos byloje įtariamam A. Juodžiui vasario 2 d. pareikšti nauji įtarimai. "Radviliškio korupcijoje" ryškėja lyderis". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Lietuvos ir Danijos bendrovė "Minijos nafta" atvirai spjauna į pamaryje gyvenančių žmonių nuomonę. Dveji metai kovos - šuniui ant uodegos. Taip Kintų miestelio gyventojai įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą panaikinti 2010 metų kovo 25 d. Šilutės rajono tarybos sprendimą. Juo nepritarta pačios bendrovės "Minijos nafta" parengtai naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programai. Konstatavusi, kad šis pamario politikų sprendimas buvo nepakankamai motyvuotas, LVAT teisėjų kolegija programą grąžino tarybai svarstyti iš naujo. Taip pat panaikintas ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas sustabdyti UAB "Minijos nafta" naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Šilutės rajono taryba "Minijos naftos" planams išgauti naftą ant Kuršių marių kranto vienbalsiai nepritarė po to, kai naftininkų invazijai į jų miestelį griežtai pasipriešino Kintų bendruomenė. "Naftininkai užtarimą rado teisme". RESPUBLIKA
Septintus metus be blaivyklos vargstančio Panevėžio medikai ir policininkai nebetenka kantrybės kovoti su girtuokliais. Jie viliasi, kad galą netvarkai padarys miesto vadovai, nes visam kraštui būdingą problemą spręsti valstybiniu lygiu atsisakyta. Velnio lašų padauginusius panevėžiečius aptarnauti turinčių Aukštaitijos sostinės policininkų ir medikų tikinimu, girtuoklių mieste nuolat daugėja ir jie kelia vis daugiau rūpesčių. Į Panevėžio policijos akiratį pernai pateko 1 600 girtų asmenų. Tai net 400 žmonių daugiau nei prieš 5 metus. Greitosios pagalbos medikai 2011-aisiais labai didelių rūpesčių turėjo dėl 1 000 girtuoklių. Pasak Panevėžio miesto greitosios pagalbos stoties vadovo Viliaus Mitkos, "girtuokliai yra didžiulė problema, nes jų nėra kur dėti".
Lietuvoje veikusios blaivyklos išnyko mūsų kraštui įstojus į Europos Sąjungą, nes ES nuostata - kad prievartinis asmens vežimas į išblaivinimo įstaigą esą prieštarauja prigimtinėms žmogaus teisėms ir jo laisvei. Panevėžio mero Vitalijaus Satkevičiaus iniciatyva Aukštaitijos sostinėje žadama sudaryti vietinę darbo grupę, kuri analizuos, ar vis dėlto egzistuoja teisinių prielaidų blaivyklai įkurti. Jei taip, bus ieškoma finansinių galimybių Panevėžyje įsteigti tokią įstaigą. "Panevėžys norėtų atkurti blaivyklą". LIETUVOS ŽINIOS
Teisėsaugininkai, prašydami trims mėnesiams suimti su mašinų vagimis kovojančių pajūrio policininkų vadą Edmundą Tautavičių ir jo pavaldinį Žilviną Ukockį, juos įvardijo kaip grupuotės, užsiiminėjusios draudimo bendrovių apgaudinėjimu, organizatorius. Trečiadienį į Klaipėdos miesto apylinkės teismą vienas po kito atvežti trys iš antradienį sulaikytų devynių asmenų, kurie įtariami piktnaudžiavimu tarnyba, sukčiavimu bei melagingų duomenų, susijusių su automobilių vagystėmis, klastojant draudžiamuosius įvykius, pateikimu. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus viršininką E .Tautavičių, šio skyriaus tyrėją Ž. Ukockį ir dar ne taip seniai Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas ėjusį Artūrą Rimkų prokurorai paprašė suimti 3 mėnesiams. Tačiau su įtariamųjų kaltės įrodymais susipažinusi teisėja neskubėjo to daryti.
Savo verdiktą ji skelbs tik šiandien. Pasak Ž. Ukockį ginančio advokato Osvaldo Martinkaus, jo ginamasis "yra ištiktas šoko, jis nežino, kas vyksta", o byloje tiesiog "nieko nėra". Įtariama, kad minėta grupuotė imituodavo KASKO draudimu apdraustų automobilių vagystes, dėl šių įvykių policijoje būdavo pradedami ikiteisminiai tyrimai ir gaunami pinigai iš draudimo bendrovės. Prokurorų teigimu, draudimo įmonėms padaryta žala siekia apie 30 tūkst. litų. "Sulaikyti pamario policininkai kaltę neigia". RESPUBLIKA
RŪPYBA
Prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos dėl milžiniško jaunimo nedarbo sulaukęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas trečiadienį su sau pavaldžių institucijų vadovais tarėsi, kaip spręsti šią problemą. Nuspręsta iki balandžio sukurti priemonių, mažinančių jaunuolių nedarbą, planą, mat Lietuva pagal šį rodiklį yra viena paskutinių visoje ES. Pasitarime vakar dalyvavo "Sodros", Jaunimo reikalų departamento, Lietuvos darbo biržos, Valstybinės darbo inspekcijos vadovai bei ministras D. Jankauskas. Anot jo, per trejus metus jaunimo nedarbas padidėjo nuo 13 iki 31,7 proc. trečiąjį praėjusių metų ketvirtį. Darbo per šį laikotarpį neteko 49 tūkst. jaunuolių. ES jaunimo nedarbo vidurkis yra 21 proc. Tiesa, Statistikos departamentas vakar pranešė, jog ministro pateikti skaičiai - netikslūs, - esą darbo neturi ne beveik trečdalis jaunų (15-24 metų) žmonių, o tik kas dešimtas. "Šiandien su įstaigų vadovais labai aiškiai sutarėme, kad per savaitę bus suformuluoti konkretūs pasiūlymai dėl naujų priemonių taikymo", - trumpai pasitarimo rezultatus pristatė ministras.
Pasak ministro, jaunimo nedarbui mažinti turi būti panaudojama ir daugiau nei iki šiol ES struktūrinės paramos. "Lėšų yra, tad turime jas kūrybiškai ir racionaliai panaudoti, juolab kad Europos Sąjunga tai ragina aktyviai daryti planuojant artimiausius prioritetus", - sakė D. Jankauskas. Jis įvardijo ir vieną galimą naujovę. "Kaip vieną iš svarbiausių tikslų sau keliame pagalbą iš valstybės pusės aprūpinant gyvenamuoju būstu: ar tai būtų ilgalaikė nuoma, ar sutarimas jauno žmogaus ir valstybės", - sakė ministras. Tačiau, anot jo, tai kol kas yra tik pasiūlymai. Lietuvos darbo biržos vadovas Vidas Šlekaitis informavo, kad teritorinėse darbo biržose šiuo metu yra užsiregistravę apie 30 tūkst. jaunų žmonių. "Trečdalis jaunimo galės drybsoti". RESPUBLIKA
ENERGETIKA
Europos auditoriai nustatė, kad Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) vėluojama įgyvendinti pagrindinius uždarymo darbus ir viršijamos numatytos išlaidos. Europos audito rūmai trečiadienį Briuselyje pristatė ataskaitą, ar Lietuva ir Bulgarija bei Slovakija tinkamai naudojo ES lėšas, skirtas branduolinėms elektrinėms uždaryti. "Nors ES teikia paramą daugiau kaip 10 metų, pažanga yra lėta, nes daugelis projektų apima parengiamuosius veiksmus", rašoma auditorių išvadose. Pasak jų, "vėluojama įgyvendinti pagrindinius infrastruktūros projektus ir viršijamos numatytos išlaidos". Auditoriai rekomenduoja, kad "tolesnė finansinė parama po 2013 m. turėtų būti teikiama remiantis tokios paramos papildomos naudos ES vertinimu". Naujoje finansinėje perspektyvoje Europos Komisija IAE uždaryti siūlo skirti tik 210 mln. eurų (725 mln. litų) ir finansavimą sustabdyti 2017-aisiais. Lietuvos Vyriausybė tokį pasiūlymą vadina nepriimtinu, o diplomatai derasi, kad galutinė finansavimo data būtų išbraukta.
Didžiąją dalį projektų, susijusių su IAE uždarymu, vykdo įmonė "Nukem Technologies", kurią Lietuvos pareigūnai nesyk kaltino dėl darbų vėlavimo ir dirbtinio branginimo. Su tuo iš esmės sutiko ir Europos auditoriai: "Tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, Lietuvoje buvo nustatytas reikšmingas atsilikimas nuo sutarčių užbaigimo pradinių terminų įgyvendinant pagrindinius infrastruktūros projektus, kurie būtini, kad būtų galima nutraukti IAE eksploatavimą. Minėtini šie projektų vėlavimo atvejai: laikinos panaudoto kuro saugyklos - daugiau kaip 32 mėnesius, kietųjų atliekų išėmimo įrenginio - 44 mėnesius, kietųjų atliekų tvarkymo įrenginio ir saugyklos mažo bei vidutinio radioaktyvumo trumpaamžėms ir ilgaamžėms atliekoms - 34 mėnesius. Laikinos panaudoto kuro saugyklos projekto bendrosios išlaidos buvo padidėjusios 22 mln. eurų (15,6 proc.)". "Dėl IAE uždarymo - krūva pastabų". KAUNO DIENA
ĮMONĖS
Šių metų pirmasis mėnuo uostininkų nelepino, tačiau mažinti apsukų neketinama: šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) laukia iššūkis - rekordinis investicijų kiekis. Sausį Klaipėdos uoste buvo perkrauta 2,88 mln. tonų krovinių - 9,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Priežastys - objektyvios, tad, nepaisant mažesnių nei norėtųsi rezultatų, situacija nėra dramatizuojama. Sausį Susisiekimo ministerijos kolegijoje patvirtintas KVJUD strateginis planas 2012-2014 metams bei šių metų biudžetas.
Anot KVJUD vadovo Eugenijaus Gentvilo, šie metai finansiniu požiūriu bus vieni sudėtingiausių dėl investavimo apimties. Ji numatyta rekordiškai didelė - 291 mln. litų. Tikimasi, kad faktinė apimtis sieks 250 mln. litų. Mastelį vaizdžiai iliustruoja 2013-ųjų prognozės: tuomet planuojamos 140 mln. litų investicijos. "Šiemet turime tęsti daug jau pradėtų projektų, pavyzdžiui, įgyvendinti uosto kanalo gilinimo - platinimo sutartyje numatomus darbus, ir imtis naujų, kurie pagal projektų atrankos komisijos vertinimus buvo įtraukti į sąmatą", - sakė E. Gentvilas. Kadangi yra numatyta, kad uosto direkcija gauto pelno dalį turės atiduoti į valstybės biudžetą, planuojama ir skolintis. Strateginiame plane šiais metais numatytas 66 mln. litų skolinimosi limitas. "Uosto metų planuose - rekordinės investicijos". VAKARŲ EKSPRESAS
TRANSPORTAS
Vilniaus taksi vairuotojai surengė protesto akciją, kurioje dalyvavo nuo 50 iki 70 automobilių. Taksistų tikinimu, akcija buvo spontaniška ir išprovokuota Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro veiksmų. Esą po to, kai pareigūnai užėmė 35 taksi firmas priglaudusį namą Vilniaus Žaliųjų Ežerų gatvėje, taksistai buvo atskirti nuo įrangos ir nebegalėjo priimti klientų iškvietimų. "Tačiau kuo čia dėti mes, paprasti vairuotojai? Per dieną uždirbę labai mažą pinigų sumą, dažniausiai nuo nuvažiuotų 100 kilometrų siekiančią vos 20 litų, nepadirbėję vos kelias dienas pavirsime iš bado mirštančiais valkatomis", - sakė taksi vairuotojas Viktoras Milevskis. Trečiadienį pusę septintos ryto V. Milevskis dar tikėjosi, kad į protesto akciją suvažiuos bent 500 automobilių, tačiau jau po pusvalandžio buvo aišku, kad jų nebus daugiau 60-ies.
Tik apie 7.30 val. taksi automobiliai pagaliau Ozo gatve lėtai pajudėjo Edukologijos instituto link, čia esančiame žiede ėmė sukti ratus, kad sustabdytų eismą per patį piką. Šiokią tokią spūstį pavyko sukelti, tačiau įsikišus kelių policijai taksi automobiliai buvo išsklaidyti. Tuo vakarykštė protesto akcija ir baigėsi. Sostinės Žaliųjų Ežerų gatvėje esanti kelių dešimčių taksi bendrovių buveinė buvo apsupta pirmadienį, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai čia kratas atliko turėdami informacijos, kad taksi firmos bei jų savininkai apgaulingai tvarkydami buhalteriją nuo valstybės galėjo nuslėpti dešimtis milijonų litų mokesčių. Sulaikyta apie 50 įtariamųjų, 6 prokuratūra prašė suimti. Tačiau, pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo Dariaus Butos, "žinodami, kad paprastiems taksistams gali būti sunku, nenutraukėme įmonių veiklos, nestabdėme ir pačių vairuotojų licencijų". "Taksistai manė, kad įstatymai - ne jiems". RESPUBLIKA
Vilniaus taksi darbuotojų profesinės sąjungos tarybos narys Andrėjus Kotovičius įsitikinęs, kad pastarieji veiksmai yra logiška nelegalios taksi veiklos pabaiga. Pasak jo, sostinės taksi paslaugų rinka buvo iškreipta ir Vilniuje vyko tiesiog neįtikėtini dalykai, kai vairuotojai dirbdavo po 12-14 val., o įforminti buvo vos 0,25 etato. Tačiau A. Kotovičius nesuprato, kodėl taksi įmonių veikla susidomėta tik dabar, nes, pasak jo, ne paslaptis, kad mokesčiai slepiami jau 10 metų. "Įsivaizduoju, kad atsirado kažkoks verslo interesas ir visai nenustebčiau, jei visai netrukus Vilniuje atsirastų nauja taksi firma, su naujais automobiliais, nauju marketingo planu ir patraukliais sprendimais keleiviams", - kalbėjo A. Kotovičius. Tuo tarpu VMI atstovas Darius Buta, paklaustas, kodėl tik dabar susirūpinta slepiamais mokesčiais, kurie buvo nemokami daugiau nei 10 metų, aiškino, kad pirmiausia reikia turėti įrodymus ir dievagojosi, kad VMI mokesčių mokėtojus tikrina nuolat. "Šešėliniai taksi milijonai sudomino tik per krizę". VAKARO ŽINIOS
STATYBA
Uostamiesčio Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijas įtraukus į valstybei svarbių ekonominių objektų sąrašą ir taip užtikrinus finansavimą, pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, kvestionuoti parengtų projektų nebėra kada. Nepaisant to, klausimų kyla tiek uosto krovos kompanijų, tiek kitų pramonės šakų atstovams, tiek visuomenei. Vakar sankryžų projektuotojai - UAB "Tiltų ekspertų centras" - projektus pristatė Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) atstovams. Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžoje ketinama įrengti keturias papildomas eismo juostas išilgai Šilutės pl. ir įrengti iškasą, kertančią sankryžą. Šios sankryžos rekonstrukcija turėtų atsieiti 103,1 mln. litų. Baltijos pr. ir Taikos pr. sankryžoje taip pat ketinama įrengti keturias papildomas eismo juostas ir sankryžą kertančią iškasą. Planuojama, jog ši rekonstrukcija atsieis 91,3 mln. litų. "Sankryžos kelia diskusijas". VAKARŲ EKSPRESAS
Seimo kanceliarijai planuojant skirti milijonus litų naujiems remontams, jau ėmė skilinėti pernai vasaros pabaigoje suremontuotų kabinetų sienos pagrindiniuose parlamento rūmuose. Per kiek daugiau nei du mėnesius atliktas 4 mln. litų kainavęs Seimo pirmųjų rūmų ketvirtojo aukšto remontas buvo plačiai išreklamuotas ir išgirtas. Seimo vadovybė keliomis pamainomis plušusiems statybininkams įteikė diplomus, o atlikti remonto darbai praėjusių metų pabaigoje buvo įvertinti Lietuvos metų gaminio aukso medaliu statybos pramonės srityje. Tačiau Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė šią savaitę pastebėjo ir Seimo kanceliariją informavo, kad viena jos kabineto siena juda, nuo jos atšokęs tinkas bet kada gali nukristi.
Seimo kanceliarijos organizuotą konkursą buvo laimėjusi ir remonto darbus atliko bendrovė "Irdaiva", iš septynių konkurse dalyvavusių įmonių pasiūliusi mažiausią kainą. Bendrovė statybos darbams suteikė penkerių metų garantiją. Šiais metais Seimas užsimojęs tęsti remontus pirmuosiuose rūmuose. Planuojama rekonstruoti 1-3 aukštus ir rūsio patalpas. Tai Seimui kainuotų iki 10 mln. litų. "Po auksinio remonto - plyšiai sienose". LIETUVOS RYTAS
VERSLAS
Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisija praėjusią savaitę, tikėtina, paskutinį kartą pagal seną tvarką paskirstė kvotas žvejybos įmonėms. Viliamasi, kad kitais metais ji bus pakeista, kvotos bus paveldimos ir nepriklausys nuo žvejybos laivų skaičiaus. Beje, ir 2010-aisiais buvo kalbama, kad 2011 m. pasikeis kvotų skyrimo tvarka, tačiau kvotos 2012-iesiems paskirstytos pagal Žvejybos kvotų skyrimo taisykles, patvirtintas dar 2007 m. Pasak Žvejybos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus, naujosios taisyklės jau baigiamos rengti. Nauja kvotų skyrimo tvarka numato suteikti ilgalaikę kvotų panaudojimo teisę, galbūt dešimčiai metų, ir sudaryti galimybę prekiauti jomis bei keistis tarpusavyje. Žvejybos kvota bus susieta su žvejybos įmone, o ne su laivu, kaip yra dabar. Tikimasi, kad nė viena žvejybos įmonė dėl to nenukentės. "Kvotos vėl paskirstytos pagal seną tvarką". VAKARŲ EKSPRESAS
SPORTAS
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) garbės prezidentas Vladas Garastas, kuriam trečiadienį sukako 80 metų, tvirtina nesijaučiąs išskirtiniu žmogumi ir neteikia reikšmės savo nuopelnams. "Manęs neužmiršo, ir už tai visiems ačiū", - sakė sukaktuvininkas. Trečiadienį jo jubiliejus paminėtas Kaune, LKF vykdomojo komiteto posėdyje. Sveikinimų sulaukęs V. Garastas su kolegomis papietavo restorane, o popietę ir vakarą leido namie. Jubiliatas prisiminė, kad praėjusią vasarą tikėjosi gauti išankstinę gimtadienio dovaną - pasveikinti Lietuvos rinktinės krepšininkus laimėjus Europos krepšinio čempionatą. Vėliau V. Garastas svajojo ir apie tai, kad Lietuvoje vyktų atrankos į olimpiadą turas, tačiau, pasak jo, "nuklysta į dausas patikint Venesuelai rengti atrankos varžybas". Kadangi du "ikigimtadieniniai norai nebuvo įgyvendinti, V. Garastas tikisi, jog išsipildys vienas "pogimtadieninis" - Kęstučio Kemzūros vedama Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Venesueloje iškovos kelialapį į Londono olimpiadą.
Jubiliato įsitikinimu, svarbiausi įvykiai tiek jo gyvenime, tiek Lietuvos krepšinio srityje - dar ateityje. Anot LKF garbės prezidento, gyvenimo ratas sukasi ir vyksta vis nauji reiškiniai. V. Garastas prisimena kadaise mokęsis iš savų mokytojų, dabar pats perduoda patirtį kitiems: "Ir taip bus visada. Srautas nenutrūksta". "V. Garastas: "Krepšinis mano kraujyje". LIETUVOS ŽINIOS
Vilniaus "Lietuvos ryto" ekipą nuo patekimo į Europos taurės turnyro atkrintamąsias varžybas skiria tik viena pergalė. L grupėje žaidžiantys Lietuvos vicečempionai antradienį svečiuose 79:62 nugalėjo Berlyno "Alba" ekipą ir įsitvirtino pirmoje vietoje. "Lietuvos ryto" strategas Aleksandras Džikičius po rungtynių neslėpė pasitenkinimo rezultatu ir gyrė krepšininkų žaidimą ginant savo krepšį. "Mums pavyko sėkmingai kontroliuoti varžovų greitą puolimą. Mano auklėtiniai drausmingai grįždavo į gynybą ir neleido "Alba" krepšininkams įsibėgėti. Be to, sėkmingai atakavome iš toli ir dominavome po krepšiais. Galima sakyti, kad kontroliavome rungtynių eigą nuo pirmos iki paskutinės minutės", - apibendrino susitikimą A. Džikičius.
Kitas rungtynes "Lietuvos rytas" žais vasario 21 d. Vilniuje su Krasnodaro "Lokomotiv-Kuban" komanda. Ši Rusijos komanda pirmajame "Top 16" etapo ture po pratęsimo vilniečius nugalėjo 81:67. Bet antradienį Krasnodaro komanda patyrė antrą nesėkmę iš eilės. "Lokomotiv-Kuban" išvykoje 76:87 nusileido trečią pergalę iškovojusiai Trevizo "Benetton" ekipai. Po ketvirtojo turo mačų L grupėje su 3 pergalėmis ir 1 nesėkme pirmauja "Lietuvos rytas" ir "Benetton". RESPUBLIKA
Ambicingi "Žalgirio" sezono tikslai kabo ant plauko. Visas trejas rungtynes Eurolygos "Top 16" turnyre iki šiol pralaimėję LKL čempionai šį vakarą Kaune mėgins sugriebti šiaudą - "Žalgirio" arenoje Aleksandro Trifunovičiaus auklėtinių laukia nauja akistata su grupės lydere "Barcelona", kuri, skirtingai nuo kauniečių, "Top 16" turnyre laimėjo visas trejas pirmąsias rungtynes. Lemtingo mūšio su katalonais išvakarėse kauniečiai gavo netikėtą smūgį iš nugaros - "Žalgirio" atakų lyderis Sonis Vymsas (Sonny Weems) viešai prisipažino, kad neketina likti Lietuvoje iki sezono pabaigos, jeigu LKL čempionams nepavyks prasimušti į Eurolygos ketvirtfinalį. "Žalgirio" legionierius supranta, kad Eurolygoje jo komanda atsidūrė prie bedugnės krašto ir teigia apie savo ateitį jau kalbėjęsis su Kauno klubo savininku Vladimiru Romanovu. Tuo tarpu pasak V. Romanovo, S. Vymsas "atidirbs savo kontraktą ir niekur iš klubo neišvažiuos". LIETUVOS RYTAS
Kauno 2012 m. sporto organizacijų nauja finansavimo tvarka suglumino "Žalgirio" krepšinio klubo vadovus. Kalbama, kad šiemet visam Kauno sportui reikia per 10 mln. litų, tačiau planuojama skirti perpus mažiau, ir į šią - 5 mln. litų - sumą pretenduoja ne tik "Žalgiris", bet ir kitos miesto komandos, neįgaliųjų sporto organizacijos, sporto mokyklos, S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras, kiti. Kadangi nutarta atsisakyti viešosios įmonės "Krepšinio perspektyvos", ne vienus metus teikusios finansinio tarpininkavimo, krepšinio klubų atstovavimo paslaugas, miesto sporto organizacijos bus finansuojamos pagal jų pateiktus projektus, pagrindžiant jų svarbą, tikslingumą ir efektyvų lėšų naudojimą. Pasak "Žalgirio" klubo generalinio direktoriaus Jono Stadalninko, savivaldybės finansinė parama yra per maža.
"Nors Kauno biudžetas negali būti deficitinis, jame yra eilučių, kurios ne tiek svarbios ir naudingos miestui kaip kultūra ir sportas. Vien "Žalgiriui" skirtų investicijų nauda miestui - akivaizdi. Pernai gavę 4 mln. litų savivaldybės paramos į valstybės biudžetą sumokėjome daugiau nei 6 mln. litų mokesčių, iš kurių į miesto biudžetą grąžinome 2,55 mln. litų gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčio pavidalu", - sakė J. Stadalninkas. Jo teigimu, savivaldybės parama sudaro svarbią dalį "Žalgirio" klubo biudžete, o be jos "komanda bus silpnesnė, atitinkamai su mažesne parama sunku tikėtis išlaikyti esamus rezultatus, planuoti geresnę komandos sudėtį". Vlado Garasto, Lietuvos krepšinio federacijos garbės prezidento, nuomone, tokie kolektyvai kaip "Žalgiris" padeda atpažinti Kauną pasaulyje - be jų laikinoji sostinė būtų "tarsi pilkas paukštis, nebeliktų kam garsinti miesto vardo", todėl "būtinai reikia rasti lėšų, kuriomis būtų galima sutvirtinti "Žalgirį" ir jo ateities perspektyvas". KAUNO DIENA
20-metis Klaipėdos sunkiaatletis Aurimas Didžbalis tapo antruoju lietuviu šalies istorijoje, iškovojusiu Senojo žemyno suaugusiųjų sunkiosios atletikos čempionato medalį. Tai paaiškėjo trečiadienį, sužinojus, jog Armėnijos sportininkas Gevorikas Pogosianas, kaip manoma, dėl dopingo vartojimo, tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos diskvalifikuotas ketveriems metams. A. Didžbalis 2011 metų balandžio mėnesį Rusijos Kazanės mieste vykusiame Europos sunkumų kilnojimo čempionate bendroje įskaitoje liko ketvirtas. Jis vyrų svorio iki 94 kg grupės varžybose dvikovėje surinko 382 kg - rovimo rungtyje (177 kg) iškovojo auksą, o stūmimo rungtyje (205 kg) liko ketvirtas. Tuomet bronza atiteko armėnui G. Pogosianui. Pastarasis sportininkas dvikovėje surinko 389 kg (173/216). Vakar Lietuvos sunkiosios atletikos federaciją pasiekė žinia, jog armėno rezultatas anuliuojamas, o A. Didžbalis kyla laipteliu aukščiau - į trečiąją poziciją.
Iki tol iškovoti medalį Europos vyrų sunkiosios atletikos pirmenybėse kelis kartus yra pavykę tik vienam tituluočiausių šios sporto šakos atstovų - Ramūnui Vyšniauskui (2008 metais Europos čempionate Italijoje jis užėmė 2 vietą, 2005 metais Bulgarijoje ir 2009 metais Rumunijoje iškovojo bronzos medalius). "Gerai, kad Aurimas Didžbalis pakilo į prizininkų gretas, tačiau nepuolame džiaugtis dėl svetimos nelaimės", - sakė Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris Bronislavas Vyšniauskas. Pasak jo, sunkiosios atletikos rinktinės nariai pastarosiomis dienomis įtemptai treniruojasi ir ruošiasi balandžio 6-16 dienomis Antalijoje (Turkija) vyksiančiam Europos sunkiosios atletikos čempionatui: "Jei viskas bus gerai, dalyvausime visa komanda - aštuoni nariai, tarp jų Ramūnas Vyšniauskas. Jis po operacijų sparčiai sveiksta ir atkakliai treniruojasi". VAKARŲ EKSPRESAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą