Nelegaliam gyvenimui vaikus pasmerkė motina ir biurokratai.

Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino, jog uostamiestyje gyvenantys du berniukai šešerius metus jų nelankančią užsienyje gyvenančią motiną turi tik formaliai, o realiai jais rūpinasi tėvas ir močiutė, Lietuvoje šie vaikai tebeturi "nelegalų" statusą.
Todėl broliukų globėjai nuolat patiria sunkumų dėl jų gyvenamosios vietos, medicininės priežiūros ir kitų dalykų.
Migracijos tarnyba nesuteikia teisių deklaruoti ar registruoti vaikus. Nes, pagimdyti užsienio pilietės, nors jais ir nesirūpinančios, berniukai neturi Lietuvos Respublikos piliečių teisių.

Įsimylėjo kaukazietę

Ši istorija prasidėjo tuomet, kai Klaipėdoje susitiko lietuvaitis Gintaras ir Šiaurės Kaukazo gražuolė Svetlana, atvykusi atlikti gamybinės praktikos "Baltijos" laivų statykloje.
Pavergtas Svetlanos grožio, vaikinas išvažiavo į jos miestą Krasnodarą. Ten vedė, gimė du sūnūs. Vaikino motina - berniukų močiutė ponia Violeta važiavo į Krasnodarą ne kartą: per vestuves, gimus vaikams, kitomis progomis.
Anot jos, jau nuo pat pradžių stebino marčios pasyvumas. Ji neskubėjo nieko daryti - nei skalbti vystyklų, nei virti valgį. Violetos akimis, marti buvo tik graži ir švelni, ji galėjo valandomis myluoti vaiką, bet jai nerūpėjo skalbti drabužėlių ar maitinti.
Tad ilgainiui Gintaras neiškentė žmonos neveiklos ir 1992 metais išsiskyrė. Vyras dar kurį laiką gyveno Krasnodare. Net dar kartą vedė, bet gyvenimas ir tąkart nesusiklostė, todėl jis grįžo į Klaipėdą. Po metų paskui tėvą į Lietuvą atkeliavo ir abu jo sūnūs.

Motina atidavė vaikus

1996 metais berniukų motina atsiuntė į Lietuvą telegramą, kad ją su vaikais pasitiktų Maskvoje. Močiutė ir tėvas pamanė, kad ji atvažiuoja pasisvečiuoti, tačiau Maskvoje Svetlana pasakė: "Pasiimk vaikus ir leisk juos į mokyklą".
Vienam vaikui jau buvo aštuoneri, o jis dar nelankė mokyklos. Pradėjus lankyti mokyklą spalio mėnesį, jam sukako devyneri, todėl pedagogai nutarė berniuką iš karto priimti į antrą klasę, kad vaikas geriau jaustųsi. Aišku, su tokiu pradinuku daug teko dirbti ir mokytojams, ir jo globėjams.
Taip tėvas grįžo į Lietuvą su sūnumis. Vaikams vizos neturėjo. Motina įdavė tik vaikų gimimo liudijimus. Tiesa, dėl to, kad vaikai buvo parsivežti be vizų, tėvui teko išgirsti daugybę priekaištų iš įvairių tarnybų. Bet, pasak vyriškio, ką jam reikėjo daryti, kai buvusi žmona pateikė tokį siurprizą - nepasitarusi ir nesutvarkiusi dokumentų tiesiog perdavė vaikus. Formalumams sutvarkyti dėl didelių atstumų nebuvę nei laiko, nei pinigų.
Kirsdamas sienas su vaikais, tėvas įrodinėjo žodžiais, kad tai jo berniukai, turėjo gimimo liudijimus, be to, vaikai buvo įrašyti į jo pasą. Niekas vyro neapkaltino tariamu vaikų pagrobimu.
Tuo tarpu įvairiose Klaipėdos miesto instancijose, į kurias kreipėsi broliukų močiutė, buvo abejojama: "O gal vaikai iš motinos atimti?"

Gydo tik iš geranoriškumo

Buvusi marti neatsitiktinai patikėjo vaikus močiutės globai. Ji pažinojo ir mylėjo anytą. Jos susitikdavo ne tik Krasnodare, bet ir Lietuvoje. Svetlana visuomet buvo meili ir švelni anytai. Be to, jaunoji moteris žinojo, kad vaikai Lietuvoje bus sotūs, jais rūpinsis ir mylės.
Šiuo metu broliai jau paaugliai. Vienam - 12, kitam - 13 metų. Tik atvykę į Klaipėdą, jie nemokėjo lietuviškai, todėl teko juos leisti į rusų mokyklą.
Pagal įstatymą, į mokyklą jų galėjo ir nepriimti, bet pedagogai buvo supratingi ir suteikė paramą. Taip pat tik iš geranoriškumo vaikus priima medikai.
Daug padėjo poniai Violetai Klaipėdos savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos inspektorė Irena Aukštakienė. Ji sudarė sąlygas vaikams patekti į sanatoriją, nes šie į Lietuvą atvažiavo išsekę. Inspektorė taip pat rūpinosi, kad močiutė paduotų dokumentus į teismą dėl vaikų motinos teisių apribojimo.

Tėvas - Amerikoje

Per šešerius metus berniukų mama jų ne tik nelankė, bet nė atviruko gimtadienių proga neatsiuntė. Taip pat ji neatsako į jos vaikų močiutės laiškus, kuriuose prašoma atsiųsti dokumentų - notaro patvirtinto sutikimo, jog vaikus tėvui atidavė savo noru, išrašo, nurodančio, kad vaikai išregistruoti iš Krasnodaro miesto namų valdybos.
Tiesa, ponia Violeta gavo vieną laišką iš buvusios marčios motinos, kuriame ji rašo pati įkalbėjusi dukrą atiduoti vaikus tėvui. Taip pat laiške ji prašo pasirūpinti, kad berniukai gautų Lietuvos Respublikos pilietybę. Tuomet ponia Violeta parašė jai laišką prašydama padėti gauti būtinus dokumentus. Tačiau iki šiol negauna jokio atsako.
Atsakymų net į kelis užklausimus Krasnodaro miesto institucijoms negavo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas.
Pasak ponios Violetos, turėtų pinigų, pati važiuotų sutvarkyti dokumentų. Tačiau ji yra bedarbė. Ją ir berniukus išlaiko vaikų tėvas. Tačiau pragyvenimui Violetos sūnus Gintaras užsidirba Amerikoje. Jis reguliariai siunčia pinigų, skambina.
Išvažiuodamas, Gintaras paliko notaro patvirtintą įgaliojimą, kuriuo įgaliojo savo motiną atstovauti jam teismuose ir kitose įstaigose.

Teismo sprendimo neužtenka

Praėjusių metų gruodį Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo Vaikų teisių apsaugos tarnybos ieškinį vaikų motinai Svetlanai (ponia Violeta buvo trečiojo asmens atstovė) dėl tėvystės teisių apribojimo. Ieškinys buvo patenkintas - Svetlanos motinystės teisės apribotos neribotam laikui.
Teismas konstatavo, jos berniukų močiutė įrodė, kad atsakovė prieš šešerius metus perdavė vaikus ir dingo bei visiškai nedalyvauja jų gyvenime. Tai patvirtino ir teisme dalyvavę vaikai, paaiškinę, kad jais rūpinasi močiutė ir tėvas.
Tačiau, nors ir pripažinta, kad vaikų motina yra tik formali, teismo sprendimas neturi įtakos Klaipėdos miesto migracijos tarnybai. Mat iš pradžių broliams reikia gauti Rusijos piliečių pasus ir tuomet deklaruotų jų gyvenamąją vietą.
Anot Klaipėdos vyriausiojo komisariato Migracijos skyriaus komisarės Svetlanos Chodinos, jei vaikų tėvas būtų Lietuvoje ir tarnyba turėtų jo prašymą, tuomet ji spręstų brolių likimą dėl deklaravimo arba įrašo dėl gyvenamosios vietos. Taip pat komisarė pridūrė, kad močiutės, prieš pasiimdamos auginti anūkus, turėtų pirma sutvarkyti pilietybės dokumentus.
Turėtų, bet šiuo atveju niekas nepaklausė ar apskritai močiutė nori priglausti anūkus. Tiesiog - vaikai buvo jai patikėti buvusios marčios, nieko negalvojančios apie pasekmes ir nemokančios ar negalinčios rūpintis vaikais.

Pagalbą žada konsulatas

Ponia Violeta stebisi, negi nieko nereiškia tai, kad vaikai jau šešerius metus gyvena Lietuvoje? Pagal įstatymą, valstybė turi teisę grąžinti juos į Krasnodarą. Tačiau moteris baiminasi, kur - pas nesirūpinančią motiną, į vaikų namus?
Klaipėdoje veikiantis generalinis Rusijos Federacijos konsulatas praėjusį pavasarį pažadėjo tarpininkauti pateikdamas užklausimą atitinkamai tarnybai. Tačiau kol kas nieko nepadaryta.
Tiesa, rugsėjo pabaigoje "Vakarų ekspresui" pradėjus domėtis formaliai nelegaliai Lietuvoje gyvenančių brolių gyvenimu uostamiestyje, tiek Rusijos konsulas Michailas Toršinas, tiek vicekonsulas Aleksandras Avlukovas teigė tikrai tarpininkausiantys ir bandysiantys pakeisti situaciją vaikų naudai.