Neringa prieš naują sezoną gavo pylos

Neringos verslininkų pasitarime dėl ateinančio vasaros sezono dalyvavęs viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas, vienas iš pernai pristatyto kurorto įvaizdžio projekto kūrėjų, pažėrė pastabų vietiniams, kurie nuo pirmojo strategijos laiptelio esą neskuba lipti aukščiau.

Susitikimas, kuriame dalyvavo kurorto valdžios atstovai bei kiti neringiškiai, buvo kupinas emocijų. Pozityvių idėjų skleidėjams raginant atsigręžti į kultūringą aptarnavimą, kainų mažinimą ir kitus humaniškus dalykus, verslininkai siūlė jiems apsikeisti vietomis ir savo kailiu patirti, ką reiškia dirbti UNESCO akylai saugomoje teritorijoje, o dar ir augant mokesčiams.

Ragino keistis

Anot L. Kontrimo, po Neringos strategijos pristatymo jis į kurortą nevažiavęs ir specialiai nesidomėjęs, kas čia vyksta.

Pirmieji įspūdžiai, po pertraukos atvykus į kurortą, esą kalba patys už save. "Užėjęs į vienos kavinės tualetą, ant unitazo nepamačiau sėdynės. Tai - tik detalė, tačiau ji - iškalbinga", - sakė L. Kontrimas.

O kur dar ir nepalankūs stereotipai apie Neringą, kurių, L. Kontrimo pastebėjimu, gyvuoja nemažai. Pavyzdžiui, išankstinė nuostata, kad kurortas yra brangus, bet serviso kokybė šių kainų neatitinka. Arba kita - neva aptarnavimas čia yra šaltas, iškeliantis paslaugos teikėją, o ne klientą. "Akyse turi švytėti prasmė, o ne mintis "Kiek man už tai duos litų?" - mokė L. Kontrimas.

Specialisto nuomone, situacijai vangiai keičiantis, Lietuvos turistų ausyse Neringos balsą gali užgožti bet kuri kaimo turizmo sodyba, kovojanti dėl pelno aktyvia reklama ir aukštos kokybės aptarnavimu.

Neįžvelgė indėlio

"Kodėl nutinka taip, kad žinia apie Neringą nėra pakankamai koncentruota, kad joje neprasiveržia kurorto unikalumas? Joje nematyti vietos žmonių indėlio", - mano specialistas.

Kai kurių specialistų nuomone, norint plėtoti aktyvų verslą, reikia, kad gyvenimas Neringoje suktųsi nuolat.

Rudenį ir žiemą kurorto kavinės ir viešbučiai kietai įmigę. Tačiau, L. Kontrimo nuomone, norint plėtoti aktyvų verslą, reikia, kad gyvenimas Neringoje suktųsi nuolat.

"Kodėl rengiatės tik trijų mėnesių vasaros sezonui ir visiškai apleidžiate kitus metų laikus? Kodėl iki šiol nepaskleidėte jokios žinios apie tai, kad šį sezoną poilsio Neringoje kainos bus mažesnės?" - klausė jis verslininkų.

Iš pradžių tylėję, šie pratrūko. "Kalbate apie mažesnes kainas, o kas sumokės mokesčius? - specialistui atrėžė jie. - Ar jūs pats žinote, kiek čia viskas kainuoja? Žmogui kišenes iškrausto kelte ir Alksnynės poste, o kai jis pas mus atvažiuoja, klausia: "Ką, ir čia reikia mokėti?"

Rengs infoturą ir mažins rinkliavas

Kurorto meras Vigantas Giedraitis pritarė, kad L. Kontrimo žodžiuose esą daug tiesos. Tačiau pastabos ir varginančios sunkmečio aplinkybės, kurorto vadovo nuomone, nereiškia, kad belieka nuleisti rankas.

Valdžios atstovai verslininkams siūlė ieškoti kompromisų. Anot Neringos mero pavaduotojos Aušros Feser, kelionės į turizmo muges parodė, kad poilsiu Neringoje domisi tokių šalių, kaip Norvegija bei Rusija, atstovai.

Tad rūpintis kurorto pristatymu esą svarbu ir krizės metu. Tiesa, šių šalių turistai norėtų galimybės rinktis iš konkrečių poilsio paslaugų paketų. Tačiau kol kas didžiausias Neringos koziris - ramybė ir graži gamta.

Šiuo metu Neringos kultūros ir turizmo informacijos centras "Agila" įgyvendina penkeriems metams skirtą įvaizdžio strategijos priemonių planą, kuris numato dalyvavimą parodose, leidybą ir infoturus užsienio žurnalistams: atsižvelgę į viešųjų ryšių specialisto patarimus, kurorto vadovai nusprendė pakviesti kelių užsienio šalių žurnalistus paviešėti Neringoje ir, grįžus namo, papasakoti apie kurortą savo publikacijose. Pirmasis toks vizitas planuojamas gegužę.

Siekiant apibendrinti turistinę informaciją apie kurorto paslaugas, planuojama parengti kurorto paslaugų katalogą. Juo rūpinsis specialiai suburta darbo grupė.

Šį sezoną kurorte virs ir kiti darbai: planuojama tvarkyti etnografines kapinaites ir kitokius paveldo objektus, plėsti informacinių stendų tinklą.

Beje, nors nuo šių metų pradžios įsigaliojo brangesni nei anksčiau vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti į Kuršių neriją transporto priemonėmis įkainiai, kurorto Taryba pritarė siūlymui sugrįžti prie mažesnių kainų: 20 litų vasaros sezonu už lengvąjį automobilį, 70 litų - už namelį ant ratų.

Skaičiai ir faktai

* Projektas "Neringos verslo, turizmo, poilsio ir kultūros paslaugų įvaizdžio formavimo strategijos bei prekės ženklo parengimas ir pristatymas", finansuotas Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis, vyko beveik pusantrų metų nuo 2007-ųjų pradžios. Jo vertė - per 243 tūkst. litų.

* Pagrindinis projekto tikslas buvo gerinti verslo aplinką, skatinti paslaugų vartojimą ir investicijas. Projekte vadovaujamasi madingu požiūriu, kad norint parduoti miesto paslaugas, jam, kaip ir bet kokiai prekei, reikalinga sava rinkodaros strategija.

* Projekto rengėjai konstatavo, kad lietuvių gretose Neringa siejama su laisve, ramybe ir atsipalaidavimo dvasia, o užsieniečiams kurortas esąs mažai žinomas, iš dalies todėl, kad informacijos sklaida apie jį chaotiška ir nekryptinga.

Valerija LEBEDEVA