Neringos kormoranus - ant pietų stalo

Originalios idėjos

Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovybė ir toliau stebina originaliu požiūriu į kormoranus. Siekiant sureguliuoti šių paukščių populiaciją ketinama juos ne tik baidyti spalvotais balionėliais, bet ir siūlyti valgyti poilsiautojams.

Tokia idėja nusižiūrėta iš Norvegijos - esą ten itin pikantiškai pagamintas patiekalas iš kormorano mėsos kainuoja net iki 100 eurų (apie 345 litų).

Apie tokią idėją išgirdę vieno Nidoje esančio restorano savininkai net nusipurtė teigdami, kad pušis naikinančia rūgštimi besituštinančių paukščių mėsa greičiausiai būtų bjauresnė net už šeško.

Marinuoja vyne

Kormoranų populiacijos reguliavimas yra ir galvos skausmas, ir proga pasitelkti lakią fantaziją.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aurelija Stancikienė visai rimtai susidomėjo norvegų patirtimi, kai kormoranai yra gaudomi ir iš jų gaminami įvairūs patiekalai.

"Visa tai - tik teoriniai pamąstymai, "žalia" idėja. Mūsų kolegos vienoje konferencijoje apie kormoranų populiacijų reguliavimą Ispanijoje išgirdo, kad norvegai juos šaudo ir naudoja maistui. Mes net gavome receptų", - "Vakarų ekspresui" pasakojo A. Stancikienė.

Būdai pagaminti kormoraną - itin pikantiški. Pagal vieną receptą, kormoranas yra tris-keturias dienas marinuojamas baltame vyne, o vėliau kepamas.

Pagal kitą - škotišką - receptą, paukščio mėsą reikia troškinti su maltomis kadagių uogomis, rūkytu kumpiu, škotišku viskiu, ištepti žąsų taukais bei aplipinti apvirtais miežiais.

"Manau, nacionaliniam parkui būtų puiki reklama tokie patiekalai. Reikėtų sudaryti sutartį su kokia kavine ar restoranu. Tik kad patiekalai bent jau Norvegijoje brangiai kainuoja - nuo 50 iki 100 eurų. Jie skirti tikriems gurmanams. Mes kormoranus gaudytume kilpomis arba tinklais, nes nacionaliniame parke paukščius šaudyti draudžiama", - sakė A. Stancikienė, kuri pridūrė, kad nereikia bodėtis jokiomis idėjomis.

Bjauriau nebūna

Norint kormoranų populiacijas reguliuoti juos gaudant ir naudojant maistui, reikėtų gauti ir Aplinkos ministerijos sutikimą.

Gauti tokį leidimą - vieni juokai. Bent jau taip sakė minėtos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

"Jei kai kur kormoranus net šaudyti leidžiama, tai gaudyti maistui - taip pat. Populiacijos reguliavimui įmanomi visi būdai. Tačiau kormorano mėsos skonis yra bjauresnis už bjauriausią. Patikėkit, esu ne vieną Lietuvos paukštį valgęs, bet šitas..." - "Vakarų ekspresui" pasakojo L. Budrys, svarstęs, kaip galima būtų pavadinti žmones, valgančius kormoranus - "kormoėdžiais" ar "kormoranoėdžiais"...

Geriau varniena

Ne itin sužavėta A. Stancikienės idėja buvo ir Nidoje veikiančio restorano "Seklyčia" direktorė Irma Baltrušaitienė.

"Mes žiemą buvome susitikę su norvegais žiemą Neringos savivaldybėje, bet jie nė žodžiu neužsiminė apie kormoranų valgymą. Nacionalinio parko direktorė čia iš "Palubinsko žinyno" pasakė. Na, pasižiūrėjo į lubas, ir numetė idėją. Jei paukštis gamina tokią rūgštį, kuri nudegina medžius, jo mėsoje taip pat turėtų būti specifinių medžiagų", - svarstė verslininkė.

Ji "Vakarų ekspresui" sakė skaičiusi žinynus, kuriuose ir pilkojo garnio mėsa įvardyta kaip nevalgoma.

"Ką jau kalbėti apie kormoraną. Na, jūs pagalvokite, ar restorane šeško mėsą valgytumėte? Aš irgi ne", - bodėjosi I. Baltrušaitienė.

Verslininkė teigė ne kartą svarsčiusi galimybę pritraukti daugiau klientų patiekiant varnienos patiekalus, bet ir čia esama problemų.

"Žinoma, varniena - senas kuršių patiekalas. Tačiau valgomos tik kuosos ir tik pagautos tuomet, kai praskrenda. Tai būna pirmamečiai jaunikliai, todėl kuosų tiekimas būtų ne pastovus. Tai nepatogu klientams. Neringoje gaudyti nelabai išeitų, nes kuosų čia nedaug, o ir kas tuo užsiimtų..." - kalbėjo verslininkė. Ji priminė, kad koją kištų ir paukščių gripo baimė.

Tuo tarpu dvidešimtojo amžiaus pradžioje kuršiai nekreipė dėmesio nei į paukščių gripą, nei į kitas problemas. Jie gaudydavo kuosas tinklais, kišdavo jas į statines ir jose sūdydavo.

Pagal senąsias tradicijas pavasarį ar rudenį užsūdytą varnieną reikėdavo laikyti net iki vasaros. Tuomet mėsa tapdavo balta, o vokiečiai ją valgydavo kaip vištieną.

Denisas NIKITENKA