Kaip ir kodėl atsirado šie kūriniai, "Vakarų ekspresui" šių švenčių išvakarėse papasakojo jų autoriai.
Sugrąžino kalėdinę eglutę
"Pakabinkit pakabinkit / ant kalėdinės eglutės / baltą baltą nosinaitę / nusišluostyti akims". Tikriausiai nėra lietuvio, kuris nežinotų šio grupės "Kardiofonas" dainos "Kalėdinė eglutė" motyvo. Juk ji taip atitinka graudulingą, lyrišką lietuvių tautos dvasią. Tiesa, visą dainos tekstą kažin ar daug kas moka atmintinai, juk jame tiek daug keistų, fantasmagoriškų personažų: voras, pelės, naikintuvai, ir kas gi tas Arčibaldas?
"Tai visai ne kalėdinė daina. "Kardiofono" lyderis surado šį eilėraštį mano berods antrojoje knygoje ir pavertė jį daina", - trumpai telefonu paaiškino poetas Antanas A. Jonynas.
Prieš beveik tris dešimtmečius gimusios dainos "Kalėdų eglutė" kaltininkas, 1986-1989 m. gyvavusios grupės "Kardiofonas" vokalistas ir gitaristas Rimantas Giedraitis juokiasi, jog štai jau tris dešimtmečius kiekvienais metais gruodį turi aiškintis žurnalistams dėl šios dainos.
"Pastaruosius metus buvo kiek primiršę, leido atsikvėpti, o dabar ir vėl pasipylė skambučiai", - sako vienas iš Lietuvos roko šviesulių, netikėtai ryškiai sužibusių besibaigiančio sovietmečio laikais.
Įdomu, kad tiek eilėraštis, pavadintas "Kalėdų eglutė", Antano A. Jonyno knygoje, tiek "Kardiofono" repertuare, atsirado tuo laiku, kai šv. Kalėdas švęsti buvo draudžiama ir net nebuvo tokio termino kaip "Kalėdų eglutė", tik "Naujametinė eglutė". Sakoma, jog būtent su šia "Kardiofono" daina "kalėdinė eglutė" sugrįžo į Lietuvą.
"Antano A. Jonyno eilėraštis patraukė mano dėmesį savo keistumu, atmosfera. Apskritai tuo metu mane labai žavėjo Antano A. Jonyno ir Gintaro Patacko poezijos filosofija, ji labai išsiskyrė kitokiu požiūriu tuometinės tarybinės poezijos kontekste", - prisiminė R. Giedraitis.
"Kardiofono" vokalistas pats sukūrė melodiją A. A. Jonyno eilėraščiui.
"Kūrybos procesas niekuo neypatingas. Sekundžių reikalas suspėti užrašyti suskambusią melodiją", - paprastai paaiškina pašnekovas.
R. Giedraitis šiandien neprisimena, kaip ir kur "Kalėdinė eglutė" buvo pirmą kartą atlikta viešai, tačiau iki šiol puikiai prisimena ažiotažą, kuris kilo valdiškose institucijose, kurios spręsdavo, kokios dainos gali būti atliekamos koncertuose.
"Kultūros skyriuje mūsų klausinėjo visokių absurdiškų dalykų, turėjome prikurti aibę kvailiausių pasakų iki tokio lygio, jog tai yra antikarinė daina, nes joje paminėti naikintuvai, kulka..." - prisiminė pašnekovas.
R. Giedraitis teigia, jog būtent daina "Kalėdinė eglutė" grupę "Kardiofonas" ištraukė iš undergroundo ir padarė žinoma visiems.
"Iki tol mes jau buvome žinomi tam tikruose sluoksniuose, mūsų klausėsi protestuojantis jaunimas, o "Kalėdinė eglutė" sužavėjo ir solidesnę publiką, "Kardiofoną" pradėjo kviesti pasirodyti didžiosiose salėse drauge su kitaip populiariais to meto atlikėjais. Iki šiol prisimenu, kaip po koncerto Kauno sporto halėje prie manęs priėjo viena gana solidi dama ir pasakė, jog tik šita daina jai patinka, tačiau nė vienas kitas "Kardiofono" kūrinys. Man tai buvo tam tikras rodiklis", - pasakojo R. Giedraitis.
"Kardiofonui" iširus daina "Kalėdinė eglutė" per kiekvienas Kalėdas sukasi radijo eteryje, o R. Giedraitis iki šiol vis kviečiamas atlikti ją solo.
"Kartais sutinku, tačiau dainavimas solo man neįdomus. Nelaikau savęs estrados dainininku, kuris galėtų iš to gyventi. Mano prioritetas yra kūryba. Jai atiduodu labai daug, tačiau naujų kūrinių niekam nereikia, televizija nori transliuoti tik tai, kas jau žinoma, patikrinta ir garantuotai klausoma", - prasitarė pašnekovas.
R. Giedraitis prisipažino, jog prieš keletą metų buvo minčių atgaivinti grupę "Kardiofonas", kurios atlikėjai dabar išsibarstę ne tik po skirtingus Lietuvos miestus, bet ir už Atlanto.
"Įrašėme naują kompaktinę plokštelę, tačiau jos garso kokybė neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Jeigu pavyks surasti sprendimą, kaip ją patobulinti, kad garsas skambėtų taip, kaip norime, galbūt ir išleisime", - kukliai atvėrė savo gyvenimo užkulisius R. Giedraitis.
Angliška versija užsimiršo
"Sveikatos ir laimės, pinigų ir meilės / Laiškas vis eina per miestus ir kaimus. / Kelią į namus, kelią į namus / Per sniegą išmyniau. / Ant gerumo pramuš, ant gerumo pramuš / Mūsų bendradarbius, gimines ir kaimynus..." - šiuos kalėdinius linkėjimus drauge su Marijonu Mikutavičiumi beveik prieš porą savaičių skandavo uostamiesčio arenoje susirinkusi publika.
Pats dainininkas prisipažįsta, jog prieš koncertą jaučia įtampą, tad nusiteikęs šventes švęsti ramiai su šeima, draugais.
"Velnias, man patinka Kalėdos" M. Mikutavičius sukūrė ir dainuoja nuo 1998 metų.
"Man ji - graži, melancholiškai muzikali kalėdinė daina, su gana vykusiai sudėliotu tekstu. Joje yra ir ramybės, ir džiugesio, ir tarsi nuovargio. Toks, koks ir būna kalėdinis laikotarpis", - atviravo pašnekovas.
Paprašytas prisiminti šios dainos atsiradimo istoriją, M. Mikutavičius sakė, jog pirmiausia išgirdo šios dainos harmoniją, kurią repeticijos metu gitara pagrojo Martynas Kuliavas.
"Tada aš pritaikiau melodiją ir pirmiausia parašiau angliškus žodžius. Galbūt tai buvo kalėdinis laikotarpis, kad žodžiai buvo apie sniegą ir eglutes. Galiausiai dainą sudėliojom iki galo ir po to mes važiavom į Lapių gyvenvietę prie Kauno jos įrašinėti. Vieną dieną įrašėm anglišką variantą, o po to sugalvojom, kad reikia sudainuoti ir lietuviškai. Grupė visą naktį linksminosi, o aš truputį linksminausi, bet vis dingdavau parašinėti naujo teksto. Taip paryčiais galiausiai jį baigiau, o kitą dieną mes įrašėm lietuvišką variantą - tokį, koks jis liko iki šiol. Angliškasis kažkur per metus pasimetė ir nežinau, ar yra dar kokiu nors pavidalu, nors jo žodžius taip pat prisimenu", - pasakojo M. Mikutavičius.
Dainininkas nusijuokia, paklaustas apie velnio vardo paminėjimą kalėdinės dainos pavadinime.
"Man Kalėdos - tiesiog graži gerumo ir šilumos tradicija bei simbolis. Velnias man nėra religinis simbolis, o šiame kontekste tiesiog jaustukas ar emocinė sakinio šiukšlė, kurią mes neretai vartojame, norėdami sustiprinti teiginį. Greičiausiai tuo metu aš tiesiog nenorėjau, kad tai būtų dar viena kokčiai seilėta, pernelyg prisaldinta, pūkuota kalėdinė daina, tad įmečiau šiek tiek kandumo ir juodumos bent į pavadinimą", - paaiškino Marijonas.
Pats M. Mikutavičius žavisi "Kardiofono" kūriniu "Kalėdinė eglutė". Jam ši daina - "stiprus dalykas tuo, kad sudainuota specifiniu balsu. Ir pats A. A. Jonyno tekstas labai stiprus savo išraiška, iškrentantis iš nuvalkiotų kalėdinių klišių konteksto". Taip pat jam patinka Ericos Jennings "Coming Home For Cristmas", Gyčio Paškevičiaus "Dar vienos Kalėdos".
"Pastaroji, beje, sukurta pagal mano tekstą ir jame pilna tų klišių, bet daina slenka labai šiltai", - reziumavo M. Mikutavičius.
Perklausė 3 milijonai
"Aš sutikau Naujus Metus / Neužsivilkęs palto, / Kai lijo Anglijoj lietus / Ir buvo baisiai šalta..."
Beveik tris dešimtis skaičiuojančios legendinės grupės "Antis" dainos tekstas masinės lietuvių emigracijos kontekste įgavo naują prasmę. Ką besakyti apie lietų, kuris, panašu, lis per Naujuosius ne tik Anglijoje...
"Anties" vokalisto Algirdo Kaušpėdo drauge su "Leon Somov &Jazzu" prieš metus perdainuota daina "Nauji metai" tikriausiai sumušė visus lietuviškų dainų perklausų "Youtube" rekordus. Šios dainos vaizdo įrašas peržiūrėtas ir perklausytas daugiau kaip 3 mln. kartų.
Pats A. Kaušpėdas stebisi tokiu naujai atgimusios dainos populiarumu.
"Negalvojau, kad lietuviška daina apskritai gali būti tokia klausoma. Su Jazzu perdainuoti šią dainą pasirinkome todėl, kad rengėme naujametinius koncertus Anglijoje. Kartu šita daina labai nostalgiška, liūdna, tinkanti išeivijoje gyvenančiam jaunimui. Man ji yra keista ir žaisminga, joje, kaip ir gyvenime - daug nesusipratimo", - sako A. Kaušpėdas.
"Anties" lyderis pripažįsta, jog jam pačiam mielesnė originalioji dainos versija, gimusi beveik prieš 30 metų.
"Ši daina gimė pagal Gintaro Patacko eilėraštį, kurį poetas ištraukė iš stalčiaus. Tuomet ši daina neturėjo nieko bendro su Naujaisiais metais. Tai buvo pokštininkų daina, o "Antis" buvo grupė, kuriai patiko pokštai", - prisiminė "Anties" lyderis.
Iš šlykščiausio laikotarpio
"Naujųjų metų" teksto autorius kaunietis poetas Gintaras Patackas sako, kad eilėraštis virtęs daina jam nieko nereiškia.
"Jis net nebuvo niekur spausdintas, net netinka eilėraščio kategorijai. Poezija turi daugiau niuansų, žodžių, konteksto. Apskritai tai, ką rašau, vadinu tekstais. Esu vyriausiasis tekstininkas. "Tekstas" - neutralesnis žanras nei eilėraštis ar daina, jis pastato kūrinį į vietą. Kartais rašau krūvą tekstų, kurių niekam nerodau. Rašau tik dėl to, kad įgaučiau formą. Tie tekstai, kurie nepasiekia poezijos kartelės - prapuola. Šitas apie Naujus metus taip pat būtų prapuolęs, tačiau Kaušpėdas manęs paprašė ir daviau bloknotą. Apskritai esu daug dainų parašęs. Juk aš esu profesionalus rašytojas, kuris gyvena iš literatūros, o ne iš griovių kasimo. Dainos leidžia uždirbti", - sakė G. Patackas.
Rašytojas atvirai prisipažįsta, jog tekstas "Nauji metai" yra iš jo asmeninio gyvenimo.
"Tada dar buvau jaunas inžinierius, prieš Naujus metus ėjau namo, prieš tai ilgai lošęs biliardą, ir minioje pamačiau skrybėlę. Nusekiau paskui ją. Su ja sutikau Naujus metus... Grįžau namo po dvejų metų ir dviejų mėnesių. Prieš tai dar sutikęs ir nelabai linksmus Naujus metus. Tai tekstas iš paties šlykščiausio gyvenimo laikotarpio, kai sutikau Naujus metus be palto, be pinigų, be fejerverkų, negalėdamas pajudėti iš vietos su vaizdu pro pinučius... Tekste ir iš to galima pasišaipyti. Kaip sakoma, ne viskas - šūdas, kas auksu blizga..." - nutęsė poetas.
Jis, beje, nuo to laiko stengiasi Naujus metus sutikti namuose.
"Tautvyda Marcinkevičiūtė, mano žmona, sako, kad ir šiuos metus tikriausiai sutiksime kartu, tikriausiai prisimindama degtinės skonį "kartu kartu degtinė kartu..." Jos toks verdiktas ir pabandyk tu jam paprieštarauti. Aš juokauju, juodai juokauju" - sakė G. Patackas.
Kalėdų eglutė
Ant kalėdinės eglutės
supas raibosios gegutės
nežinia ką jos kukuoja
nežinia ką iškukuos
šakomis keliauja voras
nuo žvakučių vaškas laša
tyška vaškas ant stalelio
su vokais neatplėštais
pakabinkit pakabinkit
ant kalėdinės eglutės
stebuklingą vėrinėlį
Arčibaldo* vaizdinių
kaip per ledą lekia pelės
kaip klastingai žybsi akys
o už lango mėnuo dega
rūksta kraterių anga
į mane pro lango plyšį
žvelgia dulkinas praeivis
ir per telefono kriauklę
gaudžiant jūrą išgirstu
pasigirsta moters juokas
bet staiga garsai nutyla
ir iš radijo antenos
kalas pamažu kulka
pakabinkit ant eglutės
neramios tylos girliandą
sprangią naikintuvų tylą
užrakintą po žeme
štai nuo antkapių pakyla
tarsi sielos baltos varnos
kyla rankos atsigniaužę
jau apaugusios žieve
ant tų rankų krenta sniegas
pelenų šviesumo sniegas
šaltas sniegas kuris byra
iš akiduobių tuščių
pakabinkit pakabinkit
ant kalėdinės eglutės
baltą baltą nosinaitę
nusišluostyti akims
* Senovės Europoje Arčibaldu vadindavo drąsų, dorą žmogų.
Antanas A. Jonynas
3 376 776 - tiek kartų vakar vakare jau buvo perklausyta "Anties" vokalisto Algirdo Kaušpėdo drauge su "Leon Somov &Jazzu" prieš metus perdainuota daina "Nauji metai".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą