Norinčiųjų nustumti Klaipėdos merą - dar nedaug

Rinkimams artėjant

Uostamiestis jau dešimtmetį garsėja kaip dešiniųjų pažiūrų partijų citadelė, todėl ir per artėjančius rinkimus prognozuojamas miestelėnų simpatijų joms stabilumas.

Šią Klaipėdos miesto tarybos kadenciją ant laurų sėdi liberalcentristai, tačiau po 2007-ųjų savivaldos rinkimų tarp tų pačių dešiniųjų išryškės arši kova dėl įtakingiausių pozicijų.

Uostamiestyje jau pastebimas ir savotiškas rinkėjų apgaudinėjimas, į kandidatuosiančių partijų sąrašų priekį statant savotiškus politinius lokomotyvus - lyderius, kurie bendruomenei miesto Taryboje neatstovaus.

Renkasi dešiniuosius

Klaipėdos miesto valdymą nuo 1995 metų galima sąlyginai padalinti į dvi epochas - konservatorių ir anuometinių liberalų bei centristų.

Konservatoriai daugumą Taryboje turėjo iki 2000-ųjų metų, tačiau miestą nuo 1997 iki 2001 metų valdė anuomet liberalas Eugenijus Gentvilas.

2000-aisiais 10 mandatų gavo Lietuvos liberalų sąjunga, kuri susibūrė į koaliciją su centristais, Lietuvos rusų sąjunga bei konservatoriais.

Nuo 2001 metų iki šiol Klaipėdos vairą laiko buvęs centristas, dabar - liberalcentristas Rimantas Taraškevičius.

Jis "Vakarų ekspresui" prisipažino, kad prieš 2002 metų rinkimus buvęs vos neišmestas iš mero kėdės, mat 8 mandatus turėję socialliberalai buvo rengę interpeliaciją. Trūko vos kelių balsų ją įgyvendinti.

Po 2002 metų rinkimų visi koziriai atsidūrė liberalcentristų rankose - jie šiuo metu Taryboje iš 31 turi 15 mandatų bei dirba koalicijoje su Lietuvos rusų sąjunga ir konservatoriais. Du buvę liberalcentristai šią savaitę įkūrė atskirą Liberalų sąjūdžio frakciją, tačiau oficialiai opozicija nepasiskelbė.

Nuo 2000-ųjų gana stabilų palaikymą gauna rusakalbių interesus ginantys politikai - nuo 7 iki 6 mandatų. Šis politinis flangas visada yra gana svarbus klijuojant įvairias koalicijas.

Paveikė skilimas

Beveik neabejojama, kad pagrindinė rinkiminė ir porinkiminė kovos dėl įtakos vyks tarp keturių partijų: liberalcentristų, konservatorių, socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio.

Iš politinių brolių, skilus partijai, liberalcentristai bei liberalai tapo oponentais. Bent jau iki rinkimų, nes bandymai susilipdyti į priešrinkiminę koaliciją nuėjo šuniui ant uodegos.

Liberalcentristų politiniu garvežiu taps R. Taraškevičius, o liberalų - Europos parlamento narys E. Gentvilas. Šis politikas yra teigęs, kad šiltą vietą Briuselyje į mero kėdę uostamiestyje iškeistų nebent tuomet, jei gautų apie 20 tūkst. rinkėjų balsų. Toks skaičius - itin optimistinė prognozė.

"Vakarų ekspresui" dabartinis miesto meras sakė, kad koalicija su Liberalų sąjūdžio atstovais po rinkimų būtų pati priimtiniausia ir realiausia.

"Daugelį metų buvome kartu net ir priklausydami skirtingoms partijoms. Tačiau galimos įvairios koalicijos. Išskyrus pirmąją Tarybos kadenciją, visos kitos buvo daugiau mažiau ramios, pavykdavo susikalbėti ir įsiklausyti. Pripažįstu, kad dabar Taryboje nėra stiprios opozicijos. Šiandien gera dirbti, kai turi už pečių du trečdalius palaikančių Tarybos narių. Kai turi bendrapartietį, vadovaujantį Savivaldybės administracijai", - priklausymo daugumai pranašumus vardijo R. Taraškevičius.

Jo manymu, ir po 2007 metų pavyks išlaikyti stabilią politinę situaciją, nes klaipėdiečiai - išskirtiniai rinkėjai.

"Jie išmoko gerai atsirinkti, reitinguoti, nes po kiekvienų rinkimų visus įvertina. Man meluoti nebepavyktų, nes dirbu šeštus metus. Žinoma, liberalcentristų skilimas yra neigiamas dalykas tiek pačiai partijai, tiek ir rinkėjams, kurie bus kiek sutrikę. Tas buvimas priešingose barikadų pusėse veikia neigiamai emociškai, nors priešpriešos su Liberalų sąjūdžio nariais klaipėdiečiais nėra", - tvirtino meras.

R. Taraškevičius sakė neabejojantis, kad politinių pranašų, mesijų klaipėdiečiai nelaukia.

"Miesto laivas plaukia gerai, jo kryptis daugelį metų teisinga ir aiški, todėl ją pakeisti būtų labai sudėtinga net ir turint didelių norų", - teigė nuo 1990 metų Klaipėdos Taryboje dirbantis R. Taraškevičius.

Merui - sąlygos

Dabartiniam merui nesidrovėdamas pirštinę meta tik nuo 2000-ųjų uostamiestyje dirbantis ir gyvenantis konservatorių Klaipėdos miesto skyriaus vadovas bei rinkiminio sąrašo lyderis Naglis Puteikis.

Konservatoriai Klaipėdoje vieni pirmųjų ėmė rengtis rinkimams - žmonėms į pašto dėžutes jau mėto propagandines skrajutes. "Vakarų ekspreso" paklaustas, ar burtųsi į koaliciją dar vienai kadencijai su liberalcentristais, N. Puteikis iškėlė sąlygas.

"Tai priklausytų nuo to, ar būtų sutinkama su mūsų programa", - sakė N. Puteikis.

Beje, neoficialiai kalbama, kad R. Taraškevičius nedega noru dirbti kartu su N. Puteikiu.

"Nieko asmeniška prieš merą neturiu, nėra tarp mūsų trinties. Gal po daugelio metų valdžioje meras pavargo. Viską lemtų dviejų trijų frakcijų susitarimas. Aš mero kėdės netrokštu, galėčiau ir kitokį atsakingą postą užimti. Pirmoje vietoje - mūsų programa", - teigė konservatorius.

Daugumos nebebus

Socialdemokratų Klaipėdos skyriaus vadovas Valentinas Greičiūnas mūsų dienraštį patikino, kad mero kėdės nesiekia, tačiau savivaldos rinkimuose dalyvaus.

"Porinkiminės koalicijos - kaip išsklaidyta kortų kaladė, tad neaišku, kaip teks dirbti. Svarbu, kad žmonės ne į partijas, o į asmenybes žiūrėtų, ką kandidatai gero gali nuveikti", - teigė V. Greičiūnas.

Vienas iš Liberalų sąjūdžio lyderių Eligijus Masiulis sakė, kad sąraše be E. Gentvilo bus ir vienas arba du Seimo nariai.

"Tačiau tik sąrašo pabaigoje, kaip solidarumo simbolis. 2007-ųjų savivaldos rinkimai Klaipėdoje bus teigiami, nes tikrai viena partija nebeturės absoliučios daugumos. Ji nebemiegos ant laurų. Dabar yra prarastas ryšis su bendruomene, valdžia pernelyg arogantiška" - sakė jis.

Darbo partijos sąrašo lyderiu bus Antanas Bosas, kuris tik ves sąrašą, o meru tapti nenori. Socialliberalai sąrašo lyderiu norėtų matyti parlamentarą Vaclavą Stankevičių, tačiau šis kategoriškai atsisakė dalyvauti rinkimuose, nes esą nenori mulkinti savo rinkėjų.

Įdomi situacija Lietuvos rusų sąjungos fronte - dabar šios partijos frakcijai Taryboje priklausantys politikai rinksis kitą flangą, šliesis prie koalicijos. Ją bando burti socialliberalai.

Rinkimuose dalyvaus ir Rusų aljansas, liberaldemokratai, valstiečiai liaudininkai bei kitos partijos. 2002-aisiais jų buvo 12.

Denisas NIKITENKA