Norvegai lietuvei vaiko negrąžins ir net neleis su juo matytis

Kaip „Vakaro žinias“ informavo advokatė Sandra Latotinaitė, „Fylkesnemnda“ visiškai patenkino komunos prašymą dėl globos teisių atėmimo - mama netenka teisės matytis su sūnumi, kuriam bus paskirti nuolatiniai globėjai. Ji net negalės sužinoti, kur ir su kuo apgyvendintas jos vaikas.

S.Latotinaitė vasario 9-10 dienomis vykusiame apskrities komisijos posėdyje argumentavo, kad atimti iš šios motinos globos teises nėra pagrindo, nes byloje nurodomus trūkumus galima ištaisyti pagalbos priemonėmis. Tačiau komisija nusprendė, kad jokios pagalbos priemonės nepadės, nors net nebuvo paskirta psichologo ekspertizė siekiant nustatyti motinos gebėjimą pasirūpinti vaiku.

Anot advokatės, Gabrieliui nebuvo suteikta galimybė turėti patikimą - savo pasirinktą - ir jam atstovaujantį asmenį, negaunantį atlygio iš komunos. Vietoj tokio „Fylkesnemnda“ paskyrė tik asmenį, kuris prisipažino neturintis pakankamai kompetencijos apklausti vaiką.

Tuo atveju, jeigu globos teisės iš motinos būtų atimtos, advokatė prašė vaiko globėja paskirti jo močiutę ar ką nors iš jo giminių Lietuvoje. Dar viena siūlyta alternatyva - įpareigoti komuną paskirti berniuko globėjais etninių lietuvių šeimą, gyvenančią Norvegijoje.

S.Latotinaitė teigė, kad nors nėra ratifikavusi 1996 m. Hagos konvencijos, Norvegija turi galimybę sudaryti individualias sutartis konkrečiose bylose dėl globėjų suradimo užsienyje. Advokatė priminė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos straipsnius apie pagarbą vaiko šeimai, vaiko teisę išsaugoti identiškumą, pilietybę, kalbą, kultūrą, šeimos ryšius.

Tačiau Gabrieliaus likimą sprendusi apskrities komisija nė nesvarstė siūlytų išeičių ir paliko komunai teisę parinkti berniukui globėjus.

„Fylkesnemnda“ nutarimu Gražinai L. uždrausta matytis su sūnumi, baiminantis, kad savo vaiką ji vėl gali mėginti „pagrobti“. Tačiau neatmesta galimybė, kad kada nors mama galės susitikti su vaiku dalyvaujant komunos prižiūrėtojams ir policijai. Tiesa, kada ir ar tai taps įmanoma, vėl palikta spręsti tai pačiai komunai.

Artimiausiu metu advokatė pateiks ieškinį teismui, kuriuo sieks jau teisminio apskrities komisijos sprendimo peržiūrėjimo. Išnaudojus visas vidaus teisines priemones, bus kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Gabrielių Norvegijos socialiniai darbuotojai skubos tvarka iš motinos paėmė 2014 m. vasarą. Skubėti jiems teko, nes baiminosi, kad apie vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ inicijuojamą bylą dėl globos teisių atėmimo sužinojusi motina gali su vaiku išvykti į Lietuvą.

Socialiniams darbuotojams užkliuvo esą seksualizuotas vaiko elgesys, kad berniuką prižiūri kelios auklės. Mamos ir sūnaus pasimatymus stebėję prižiūrėtojai konstatavo per silpną jų ryšį, motinos nesugebėjimą suprasti vidinio vaiko pasaulio.

Vieno iš pasimatymų su mama metu Gabrielių išsivedė vaiko dėdė - jie bandė pasiekti Lietuvą, tačiau buvo sulaikyti Švedijoje. Švedų pareigūnai, net neinformavę Lietuvos ambasados, grąžino Gabrielių į Norvegiją.

Povilas Gylys, Seimo narys, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras:

Noriu akcentuoti tai, kad tėvų atėmimas iš vaikų - tai aukščiausia bausmė. Kam? Vaikui, kuris yra dėl nieko nekaltas. Plėšomi biologiniai saitai, nesiskaitoma su biologiniu, psichologiniu ryšiu. O kai dar sužinojau, kad vienas Lietuvos vaikas atiduotas auginti vienalytei šeimai... Ar mokslas yra nustatęs, kad tai neturi įtakos normaliam vaiko vystymuisi? Kodėl su mūsų vaikais eksperimentuojama?

Kitas dalykas - Norvegija juk yra tarptautinės bendruomenės narė, tačiau elgiasi taip, lyg tokia nebūtų. Juk šalia nacionalinių įstatymų yra dar ir tarptautiniai įstatymai, kai kyla ginčas, jis turi būti nagrinėjamas tarptautiniu lygiu.

Kanadiečiai ir australai kažkada atimdavo iš indėnų ir aborigenų vaikus. Dabar jiems tenka atsiprašinėti. Atimti vaikus iš tėvų - tai bausmė tėvams, kurie nieko blogo nedaro, ir bausmė vaikams, kurie apskritai niekuo nekalti.

Tai, ką daro Norvegija, yra vaiko nacionalizacija. Jie daro, ką nori. O mūsų valstybės institucijos elgiasi pasyviai. Kai pasiklausau Žiobienės (Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė - red. past.) kalbų apie Lietuvos problemas... Taip, Lietuva turi problemų. Ir viena iš jų - institucijos, kurios turi ginti Lietuvos vaiką, jo negina. Lietuvos ambasadorė Norvegijoje net atsisako bendrauti su nacionaliniu transliuotoju, o juk ji - mūsų valstybės atstovė. Tai ką ji ten veikia?

Ar norvegų tauta aukščiau už tarptautinę teisę, Vaikų teisių konvenciją? Reikia kovoti dėl mūsų vaikų. Valstybės institucijos, valdantieji turi kelti problemą tarptautiniu mastu. Turi būti daromas politinis spaudimas, kad Lietuvos vaikai būtų grąžinti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“