Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos duomenimis, šiais metais jau įvyko 51 gaisras dėl žaibo iškrovos, aštuoni iš jų - per pastarąsias dvi paras. Pernai per tą patį laikotarpį jų buvo 56, o per visus metus - 80. 2011 m. užregistruota 92 dėl žaibo kilę gaisrai, 2010 m. - 143.
Apsauga - žaibolaidžiai
Specialistai teigia, kad Lietuvoje nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio būna apie 70 proc. dienų, kai griaudėja perkūnija.
Žaibas - tai natūrali gamtinė elektros iškrova. Teigiama, kad žaibo įtampa siekia 100 megavoltų, elektros srovė - apie 60-170 kiloamperų. Žaibo viduje temperatūra apie penkis kartus aukštesnė nei Saulės paviršiuje.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros veiklos kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis teigia, kad geriausias ir vienintelis būdas apsaugoti savo turtą nuo žaibo sukelto gaisro - ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar gerai įžeminti, tvarkingi. Jei žaibolaidžio nėra, belieka pasitikėti Dievo malone.
Įsirengti žaibolaidį kainuoja nemenkus pinigus, todėl kai kurie žmonės, norėdami apsisaugoti nuo žaibo sukeliamų gaisrų, įsirengia savadarbius. Tačiau, anot K.Skrickio, ugniagesiai nepataria jais pasitikėti.
„Kiekvieną darbą turi atlikti tos srities specialistas. Įsirengiant žaibolaidį reikia neblogai išmanyti fiziką, konstrukcinius dalykus, atlikti skaičiavimą. Nemokšiškai įrengta žaibosauga gali sukelti atvirkštinį efektą - pritraukti elektros iškrovą. Esu tikras, kad jokia draudimo kompanija dėl gaisro patirtų nuostolių nekompensuos, jei paaiškės, kad tebuvo įrengtas savadarbis žaibolaidis. Juk net ir profesionalų įrengta apsauga užtikrina saugumą ne 100, o 99 proc.“, - sakė pašnekovas.
K.Skrickio teigimu, žaibas, kaip ir dauguma kitų gamtos reiškinių, - sunkiai prognozuojamas, tad geriau imtis visų įmanomų priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo nelaimės.
Kaip elgtis perkūnijos metu
Ugniagesiai gelbėtojai pataria žaibuojant ir griaudėjant likti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjų. Patartina išjungti visus elektros prietaisus, antenas, nekalbėti mobiliuoju telefonu. Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga dideli medžiai.
Jeigu audra užklupo lauke, patariama nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, reikėtų vengti aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius. Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių ar juose, tad jei perkūnija užklupo maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, reikia skubėti į krantą.
Kamuolinis žaibas - paslaptis
Linijinio žaibo atsiradimas mokslininkų jau perprastas, tačiau dėl kamuolinio žaibo iki šiol nėra vienos nuomonės. Į patalpas jis patenka pro kaminus, atidarytas duris, langus. Jis gali praplaukti šalia žmogaus ir šis nepajus nė šilumos dvelktelėjimo, bet gali sukelti gaisrą per liūtį. Jis geba tyliai pranykti arba susprogti su milžiniška jėga. Dažniausiai ugnies kamuolys susiformuoja baigiantis perkūnijai, nors kartais jis pasirodo ir prieš perkūniją ir su kitais gamtos reiškiniais, kuriems vykstant, susidaro stiprus elektros laukas. Jis pasirodo netikėtai, tyliai arba su nedideliu šnypštesiu. Gali išnykti irgi tyliai, palikęs nedidelį dūmų debesėlį, bet pasitaiko atvejų, kai sprogsta, sužalodamas žmones, gyvulius, padarydamas materialinių nuostolių.
Manoma, kad kamuolinio žaibo centre temperatūra siekia apie 10 tūkst. laipsnių. Tačiau toks karštas kamuolys, praeidamas netoli lengvai užsidegančių medžiagų, kažkodėl jų neuždega, o įvykus sprogimui lydosi metaliniai, deformuojasi stikliniai daiktai. Pamačius kamuolinį žaibą patariama elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti jo paliesti, nes gali įvykti sprogimas. Rizikinga ir bandyti nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą