Linskmybių troškulys
Žmonija nepamiršta senovės graikų posakio: "Liaudžiai reikia duonos ir pramogų". Kai duonos gaminiai Lietuvoje vėl brangsta, natūralu, kad mintys sukasi apie šventes.
Pasibaigus sovietinei erai ir pamažu Lietuvoje prigijus ir Įsimylėjėlių dienai, švenčiamai vasario 14-ąją, ir šaknis įleidusiai tradicijai paskutinį spalio sekmadienį švęsti Helovyno šventę, linksmybių ir šurmulio galėtų būti daugiau.
Deja, kultūriniam uostamiesčio gyvenimui diriguojanti Goda Giedraitytė kalendoriaus, informuojančio, kad vien tik šį mėnesį švenčių numatyta daugiau nei rugpjūtyje yra dienų, duomenis vertina skeptiškai.
Tad tokias tarptautines šventes kaip Kairiarankių, Apatinių rūbų ar Orgazmo diena klaipėdiečiams siūloma švęsti individualiai. Arba visiems kartu, bet po kokių penkiasdešimties metų...
Nekompetetingi
Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja G. Giedraitytė prisipažino sunkiai įsivaizduojanti, kaip, pavyzdžiui, rugpjūčio 8-ąją minima tarptautinė Orgazmo diena galėtų įsilieti į miesto švenčių sąrašą.
Anot jos, kituose pasaulio kampeliuose populiarios šventės į mūsų gana konservatyvų kraštą kelią skinasi sunkiai.
"Savivaldybė tikrai nėra ta įstaiga, kuri turėtų organizuoti progines šventes. Mes atsakingi už ugdomąją kultūrą ir Klaipėda tikrai gali didžiuotis tokio pobūdžio renginiais", - "Vakarų ekspresui" sakė G. Godaitytė.
Kiekvieną savaitę - renginys
Jos teigimu, nosis raukantys klaipėdiečiai, besiskundžiantys renginių stoka ir tvirtinantys, kad po praūžusios Jūros šventės uostamiestyje nebus jokių linksmybių iki pat Kalėdų, yra neteisūs.
"Įvairūs renginiai Klaipėdoje vyksta kone kiekvieną savaitę. Pavyzdžiui, dabar vyksta "Muzikinis rugpjūtis", mėnesio pabaigoje poetai rinksis į Girulių dzotus, šurmuliuos tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis. Rugsėjį vyks tradicinis trumpametražinių filmų festivalis "Tinklai", meninis festivalis "Užmirštos vietos", spalį - festivaliai "Marių klavyrai", "Permainų muzika" ir "Alternatyva", o kur dar literatų šventė", - bėrė Kultūros skyriaus vedėja.
Tiesa, ji pripažino, kad nors numatyti renginiai yra įvairaus žanro ir daugiausiai vyks uždarose patalpose, masiniais juos pavadinti būtų sunku.
Bulvės - ne pomidorai
Pašnekovės teigimu, šiuo metu Klaipėdoje organizuojamas šventes galima suskirstyti į dvi grupes - kultūriniai renginiai ir valstybinės šventės.
"Sutinku, kad tarp jų yra laisva niša. Maža to, tai laisvai nišai užpildyti net yra skiriami pinigai. Niekas netruko su naujomis ir įdomiomis idėjomis pretenduoti į kasmet įvairiems kultūriniams projektams skiriamą 300 tūkstančių litų sumą. Deja, iniciatyvumo klaipėdiečiams trūksta. Antai skaičiavome, kiek mūsų mieste yra įvairių visuomeninių organizacijų, tačiau realiai iš jų veikia vos kelios", - sakė G. Giedraitytė, ypač pasigedusi aktyvių jaunuolių.
Be to, ji pabrėžė, kad nederėtų užmiršti ir apie kultūrinius skirtumus. Todėl jeigu ispanai kraustosi iš proto linksmindamiesi per tradicines pomidorų ar vynuogių šventes, lietuviškas bulviakasis vargu ar kada nors taps masiniu renginiu.
"Jeigu Klaipėdoje kada ir vyks kokia Orgazmo diena, tai, mano manymu, ne anksčiau kaip po 50-ies metų", - juokėsi valdininkė.
Artėja poilsio diena
Tarptautinė orgazmo diena visame pasaulyje nuo Aliaskos iki Zimbabvės švenčiama jau aštuonerius metus.
Rytoj pasaulis mini tarptautinę dieną "Gydytojai be sienų", kitą savaitę vyks ir kita tarptautinė šventė - Apatinių rūbų diena. Brazilijoje šia proga vyksta mados festivalis, Amerikoje - akcijos, kurių metu susirinkusieji žygiuoja gatvėmis tik su apatiniais rūbais.
Rugpjūčio 12-oji kalendoriuje vadinama tarptautine Jaunimo diena, o ateinantį sekmadienį švęs viso pasaulio kairiarankiai. Tokiu būdu jau nuo 1992 metų jie stengiasi atkreipti prekių gamintojų ir paslaugų tiekėjų dėmesį į savo poreikius ir problemas.
Tuo metu rugpjūčio 15-ąją švęsime Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę, kuri tikintiesiems ne mažiau svarbi už Kristaus nukryžiavimą. Lietuvoje Žoline vadinama šventė priskiriama valstybinėms šventėms ir laikoma nedarbo diena.
Dalis jaunosios kartos atstovų skeptiškai vertina ne tik valstybines šventes bei jų minėjimą Lietuvoje. Vienas pavyzdžių - interneto svetainėje mintys.lt patalpintos nuomonės:
"Sausio 8-20 d. minimos sausio 13-osios žudynės prie Spaudos rūmų, TV bokšto <...>. Gedima pusę mėnesio ir ilgiau. Iš Maskvos reikalauja kompensacijų. Šlovinamas Landsbergis.
Vasario 14 d. - Šv. Valentino diena: liūdima dėl pasileidusio Lietuvos jaunimo. Smerkiamas kapitalizmas ir pornografija.
Vasario 16 d. - Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Einama į kapines prie signatarų kapų <...>. Iš Maskvos reikalaujama kompensacijų.
Kovo 8 d. - Moters diena: smerkiama komunistų šventė, vyrai pasimetę - vaikšto ir nežino, ar pirkti gėlių, ar ne.
Kovo 11 d. - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena: minimi mirusieji už Lietuvos laisvę. Iš Maskvos reikalaujama kompensacijų. Landsbergiui reikalauja suteikti šventojo vardą ir pensiją.
Gegužės 9 d. - į gatves išeina karo veteranai ir kažko reikalauja.
Birželio 24 d. - Joninės: padidėja alkoholinių gėrimų apyvarta, savaitės pabaigoje šalies ekonomika pasiekia giliausią metų duobę. Penktadienį pusė įstaigų nedirba.
Rugpjūčio 15 d. - Žolinė: niekas nežino, kas tai yra. Smerkiami bedieviai.
Gruodžio 24 d. - Kūčios: rietenų šeimos rate metas.
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą