Pritarta Pilietybės įstatymo projektui, kuriuo apibrėžiamos dvigubos pilietybės sąlygos bei išplečiamos ribos. Tiesa, dėl pastarojo straipsnio atitikimo Pagrindiniam šalies įstatymui dar bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.
Už Pilietybės įstatymo projektą ketvirtadienį balsavo 88, prieš - 8, susilaikė 25 parlamentarai.
Pagal naują Pilietybės įstatymą Lietuvos Respublikos pilietis galės būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai; yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir dėl to įgijęs kitos valstybės pilietybę, ar jo palikuonis, dėl asmens tremties įgijęs kitos valstybės pilietybę; yra lietuvių kilmės asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę.
Lietuvos pilietybę galės turėti ir lietuvių kilmės asmuo, tradiciškai gyvenantis valstybėje, su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena; sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę ir nuo santuokos sudarymo nėra praėję 3 metai; yra Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) įvaikintas asmuo; yra Lietuvos Respublikos pilietis, įvaikintas kitos valstybės piliečių (piliečio) ir dėl to įgijęs kitos valstybės pilietybę; Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis; Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
"Gerbiamieji kolegos, kodėl vargstame su Pilietybės įstatymu? Kodėl negalime pilna apimtimi apginti mūsų išeivijos teisėtų interesų? Ar mes galvojame, kad esame apriboti Konstitucijos ir dabar drebame prieš būsimą Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kuris, manau, bus išmintingas. Ne, kolegos, mus apriboja ne Konstitucija, mus apribojo ankstesnis voliuntaristinis KT sprendimas. Prieš ketverius metus sovietinės teisės tęsėjai - tokie, kaip buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris, savo pačių antipilietinę nuostatą įpiršo mums kaip konstitucinę normą", - prieš balsavimą kalbėjo Pilietybės įstatymą palaikantis Seimo narys Saulius Stoma.
Konservatorius Paulius Saudargas ragino taip pat priimti šį įstatymą, formuoti valstybės politiką pasaulio lietuvių atžvilgiu, o ne spręsti įstatymo atitikimą Konstitucijai.
Tuo tarpu "tvarkietis" Egidijus Klumbys sakė, jog šis įstatymas akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai, tai patvirtina ir būsimas kreipimasis į KT. Jis siūlė neskubinti jo priėmimo, viską ramiai dar kartą apsvarstyti.
"Šis įstatymas priiminėjamas a priori žinant prieštaravimus. Prie dabartinių tendencijų turėsime tokią situaciją, kuomet Lietuvos reikalai bus sprendžiami ne Lietuvoje, ir tai yra labai negera tendencija. Pagal šitą įstatymo projektą, kuris virs įstatymu, lietuvių tauta, gyvenanti užsienyje, bus suskaldyta į dvi dalis: "geriečius", kurie gyvena NATO ir ES šalyse (...) ir "blogiečius", kurie gyvena kitose šalyse, nebūtinai Rusijoje, kur taip bijoma, lygiai taip pat ir Australija, Japonija, Naujoji Zelandija", - įtikinėjo parlamentaras.
"Dviem ponams tarnauti neišeina - arba tu lieki Lietuvos Respublikos pilietis ir gini jos interesus, arba esi Airijos Respublikos pilietis ir gini jos interesus, bet net toje pačioje ES yra interesų konfliktai tarp atskirų Europos valstybių. Noras kažkokiu būdu pasidaryti tokiems liberaliems, kad iš karto tampame kosmoso piliečiais, reiškia, kad nesugebame sukurti tokių sąlygų, kad jaunimas neišvažiuotų ir nenorėtų būti kitų valstybių piliečiais", - kalbėjo Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys.
Naujos redakcijos įstatymas įsigalios nuo 2011 m. balandžio 1 d. Jam dar turi pritarti prezidentė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą