Pajūrio gamtos vertybėms - pavojaus gongai

Valdžia ir visuomenė

Bandymas išspręsti senųjų Karklės gyventojų problemas susigrąžinant žemę Pajūrio regioniniame parke vakar virto farsu - atvykę Seimo delegatai nepasiūlė nieko konkretaus, tačiau sukiršino gyventojus ir parko vadovybę.

Į susitikimą atėję per 30 Karklės gyventojų labai džiaugėsi, kai laikinosios parlamentinės komisijos nariai pasiūlė visai panaikinti rezervatą, net patį regioninį parką, o žemes atiduoti žmonėms.

"Tai būtų šventvagystė! Patys priėmėte painiavą sukėlusius įstatymus, dėl kurių teisėti žemės savininkai neatgauna žemių, o dabar visą kaltę verčiate mums! Mes juk žemių nedalijame", - replikavo Pajūrio regioninio parko (PRP) darbuotojai.

Užsipuolė klaipėdiečius

Nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą tiriančios Seimo laikinosios komisijos nariams Karklėje atstovavo parlamentarai Vasilijus Fiodorovas ir Artūras Plokšto. Tačiau viso susitikimo su vietos gyventojais metu labiausiai reiškėsi ir kone Seimo narių ar komisijos vardu kalbėjo tokių įgaliojimų neturintis komisijos sekretoriato patarėjas Kęstutis Milkeraitis.

Šis valstybės tarnautojas atvirai puolė PRP darbuotojus ir aiškino, esą šie nesaugo Karklės kaimo etnokultūrinio paveldo, nesirūpina vietos gyventojų poreikiais.

Vienas iš senųjų Karklės gyventojų pasakojo, kad jau pora metų jis neatgauna paveldėtos žemės Plocio gamtiniame rezervate, tačiau niekaip negalėjo suprasti, jog įstatymai tokios galimybės nenumato.

Šiam karkliškiui prieš dvejus metus buvo siūlyta atkurti nuosavybės teises kitoje lygiavertėje vietoje PRP, tačiau jis nesutiko, o šiemet tai padaryti jau buvo per vėlu.

"Tai kam reikalingas tas rezervatas? Iškyla paties regioninio parko reikalingumo klausimas - kuo jis naudingas gyventojams? Reikėtų panaikinti rezervatą", - dėstė K. Milkeraitis, nors vėliau prieš televizijos kameras tokių savo žodžių išsigynė.

PRP reikalingumu suabejojo ir Seimo narys A. Plokšto.

Kaltas įstatymas

Po panašių kalbų užvirė itin karšta diskusija, nes vietiniai buvo labai patenkinti parko naikinimo idėja, o PRP darbuotojai netvėrė pykčiu ir gynė savo interesus.

Vėliau paaiškėjo, jog kai kurie senieji Karklės gyventojai žemių neatgauna dėl to, kad ne mažą dalį teritorijos "okupavo" pinigingi atėjūnai.

"Seimas yra priėmęs vieną įstatymo pataisą, pagal kurią nuosavybė valstybės saugomose teritorijose atkuriama tik vietiniams gyventojams. Pagal šią pataisą, Pajūrio regioniniame parke žemės sklypą gali gauti ne tik karkliškiai, bet ir tie, kurie registruoti Gargžduose, Klaipėdos rajone, Palangoje. Gargždiškiu galima tapti "per naktį", o jei turi pinigų - ir sklypą Karklėje atsikurti", - "Vakarų ekspresui" sakė PRP vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis.

Jo teigimu, parlamento atstovų mintys apie rezervato naikinimą vardan privačių žmogaus interesų yra ne tik absurdiškos, bet ir ne valstybiškos.

"Lietuvoje tėra 13 proc. saugomų teritorijų, tačiau dabar, o ypač po susitikimo su Seimo nariais Karklėje matome, kad ir joms iškilo grėsmė. Mūsų šalis yra įsipareigojusi Europos Sąjungai išsaugoti unikalią ir trapią pajūrio gamtos ekosistemą", - sakė jis.

Pasiūlymų nesulaukė

Karkliškiai taip pat skundėsi dėl pernelyg didelio poilsiautojų antplūdžio, viena gyventoja sakė vargstanti dėl per jos sodybos kiemą einančio kelio.

"Tas kelias eina pro mano sodybą ir kavinę "Žvejo sodyba". Visokie skustagalviai ten trankosi, automobiliais važinėja, naminius gyvūnus partrenkia. Uždariau kelią, o mane nubaudė 500 litų bauda. Kur teisybė?" - skundėsi Karklės gyventoja Stanislava Mendelienė.

Į susitikimą atvykę Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovai paaiškino, jog kelias priklauso valstybei ir yra vienintelis kelias prie jūros, todėl jo uždaryti negalima. Šiuo metu yra planuojamas kito kelio prie jūros tiesimas.

Keletas karkliškių Seimo nariams pranešė, jog jau keletą metų nepavyksta atgauti žemės teritorijoje, kurią užtvėrė viena bendrovė. Minėtoje vietoje susikirto privataus kapitalo valdytojo ir valstybinės institucijos interesai.

Atvykę laikinosios komisijos atstovai nesugebėjo pasiūlyti nė vieno realaus problemos sprendimo būdo ir siūlė kreiptis į Strasbūrą.  

Denisas NIKITENKA