Pajūrio pasieniečiams įstatymai negalioja

Regioniniame parke







Pasieniečių vadas S. Stripeika: "Mes vagonėlius juk patraukėme iš parko teritorijos. Jokio kito rašto aš negavau"

Pajūrio regioniniame parke valstybine žeme disponuojantys pasieniečiai čia daro, ką nori - be leidimo vaikšto rezervatu, nelegaliai pasistatė keletą neaiškios paskirties statybinių vagonėlių ir niekaip negali suprasti, kad prieš įstatymus visi lygūs.


Jau kitą savaitę Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje bus sudaryta speciali komisija, kuri įvertins žodinių prašymų ir įspėjimų nepaisančių pasieniečių veiksmus.


"Vakarų ekspreso" žiniomis, už parko teritorijoje be leidimo pastatytus vagonėlius Pakrančių apsaugos rinktinė gali būti nubausta iki 10 tūkst. litų bauda.

Ribojasi su rezervatu


Pajūrio regioninio parko (PRP) darbuotojai "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad su parko teritorijoje įsikūrusiais pasieniečiais nuolat tenka kalbėtis apie galiojančias taisykles ir jų nepaisymą.


Po šalies nepriklausomybės atkūrimo buvusio Nemirsetos poligono teritorija atiteko valstybei. Dalis jos buvo įtraukta į PRP, o kita dalis atsidūrė Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios Valstybinės sienos apsaugos tarnybos žinioje.


Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) žinioje esanti Karklės pasienio atraminio posto teritorija patenka į parko teritoriją ir ribojasi su Plocio gamtiniu rezervatu.


Vagonėliuose poilsiaudavo


Parko darbuotojai pasakojo, kad pasieniečiai prieš keletą metų iš Nidos muitininkų "dovanų" gavo kelis statybinius vagonėlius, kuriuos iš pradžių pasistatė paties rezervato teritorijoje.


"Tačiau, pagal įstatymus, tokie vagonėliai priskiriami laikiniesiems bei nesudėtingiems pastatams, kuriems pastatyti saugomoje teritorijoje reikia leidimų ir suderinimo su įvairiomis institucijomis. Pasieniečiai nei vieno, nei kito neturi. Tie vagonėliai - nelegalūs", - dienraščiui sakė PRP direktorius Darius Nicius.








Image removed.
Šis Pajūrio regioniniame parke esantis vagonėlis pasieniečių teritorijoje stovi nelegaliai, o vasarą jame poilsiaujantys žmonės niokoja greta esantį rezervatą

Jo teigimu, parke stovintys vagonėliai ne tik gadina kraštovaizdį bei sudaro precedentą nekontroliuojamam teritorijos užstatymui. Didžiausiai bėda esanti ta, kad vasarą daug problemų pridaro vagonėliuose poilsiaujantys žmonės.


"Toje vietoje vienintelis priėjimas prie jūros - per rezervatą, tačiau lankymasis jame yra ribojamas. Esame ne kartą matę juo vaikščiojančius žmones, išmindžiotą augmeniją, todėl dėl vagonėliuose poilsiaujančių valstybės tarnautojų veiksmų negalime užtikrinti rezervato priežiūros ir apsaugos", - teigė direktorius.


Jo įsitikinimu, dėl žmonių poveikio vyksta tos teritorijos degradacija.


"Žinoma, galėtume poilsiautojus gaudyti ir bausti iki pusės tūkstančio litų bauda, tačiau negalime nuolat budėti ir saugoti, nes neturime tiek žmonių", - sakė D. Nicius.


Jis prisiminė, jog pasieniečiai iki šiol įvykdė tik vieną reikalavimą - panaikino rezervate buvusią nelegalią lauko pavėsinę, kurioje buvo rengiamos iškylos.


Pažadų netesėjo


Neapsikentę pasieniečių veiksmų, parko darbuotojai apie situaciją informavo Klaipėdos apskrities viršininkę Virginiją Lukošienę bei Pakrančių apsaugos rinkinės vadą Saulių Stripeiką.


V. Lukošienė nelegalius vagonėlius matė vasarą, kai dalyvavo parko darbuotojų surengtame reide. Tuomet sienos sargai buvo įspėti žodžiu bei pažadėjo iki rugsėjo problemas išspręsti.


S. Stripeika raštu atsakė, kad bus "imtasi visų įmanomų priemonių minėtiems pažeidimams pašalinti".


Tačiau tuomet vagonėliai buvo išvežti ne iš parko teritorijos, o iš rezervato, ir pastatyti bei iki šiol neišvežti rinktinei priklausančioje teritorijoje.


"Žinome tą problemą, aš ne kartą esu žodžiu įspėjusi ir prašiusi vagonėlius išgabenti. Kaip matome, iki šiol apsiribojama tik pažadais, o ne darbais. Kitą savaitę regioninio parko prašymu, iš įvairių atsakingų institucijų darbuotojų bus sudaryta komisija, kuri tirs kai kurių parko teritorijoje esančių statinių teisėtumą", - "Vakarų ekspresui" sakė viršininkė.


Ji patikino, kad pasieniečiams gali būti surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas.


"Tą incidentą žino ir Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Evaldas Gustas, kuris pajūrio pasieniečių veiksmus įvertino neigiamai", - sakė V. Lukošienė.


Anot Klaipėdos apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus viršininko Stasio Astrausko, PAR gresia arba įspėjimas, arba bauda nuo 2 iki 5 tūkst. litų už kiekvieną vagonėlį.


"Mūsų darbuotojai taip pat bus toje komisijoje, todėl žiūrėsime, kas ten vyksta. Apie nelegalius vagonėlius nežinojau", - dienraščiui sakė viršininkas.


Įstatymo nesupranta


Pats PAR vadas S. Stripeika "Vakarų ekspresui" teigė, jog problema jau esanti išspręsta.


"Žinau, gavome raštą dar liepą. Buvau liepęs pavaldiniams patraukti iš rezervato tuos vagonėlius, bet kažkodėl tai nebuvo padaryta. Aš visus išbariau, tada patraukė į mūsų teritoriją", - sakė S. Stripeika.


Dienraščiui pasidomėjus, kokia vagonėlių funkcija, PAR vadas atsakė: "Aš nė pats nežinau. Jokios funkcijos. Gal ten ir poilsiaujama vasarą, nežinau", - teigė valstybės tarnautojas.


Jis garantavo, kad vagonėliuose šią vasarą esą niekas nebegyvens, tačiau niekaip nesuprato, kad PAR teritorija yra regioniniame parke, todėl reikia laikytis galiojančių įstatymų.


"Mes vagonėlius juk patraukėme iš parko teritorijos. Jokio kito rašto aš negavau. Jūs juk suprantate, kad išvežti juos nėra taip jau paprasta. Be to, kur mes juos dėsime?" - svarstė S. Stripeika.


Pramogoms nėra vietos


Tačiau nelegalūs statiniai nėra vienintelė pajūrio pasieniečių problema - regioninio parko direkcija juos kaltina dar ir kultūros vertybių nepriežiūra.


PRP V. Lukošienei adresuotame rašte teigiama, kad parko teritorijoje, Nemirsetoje, prie jūros, išlikusi vienintelė Lietuvoje buvusi laivų gelbėjimo stotis gali sunykti.


"Šis pastatas Kultūros vertybių apsaugos departamento teikimu pasiūlytas įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl jam jau taikomi tokiems paveldo objektams galiojantys apsaugos reikalavimai. Tačiau minima buvusi gelbėjimo stotis priklauso pasieniečiams, kurie nesiima jokių šiam pastatui išsaugoti būtinų priemonių", - teigė parko direktorius.


Anot jo, buvusią gelbėjimo stotį būtų galima perduoti visuomenės poreikiams ir joje įrengti jūrinio turizmo centrą.


"Pagal parengtą parko tvarkymo schemą, tame pajūrio ruože numatyta įrengti prieplauką, o buvusi gelbėjimo stotis būtų sutvarkyta ir išsaugota. Patys pasieniečiai jau keliolika metų akivaizdžiai apleistinai eksploatuoja šį vertingą kultūros paveldo objektą ir iki šiol sugebėjo tik užkalti langus medinėmis lentomis. Tai gadina pastato vaizdą ir neapsaugo nuo jį siaubiančių vandalų", - kritikavo D. Nicius.


Anot jo, pajūryje kariškiams bei pasieniečiams "ir taip priklauso daug objektų, o ekologiškoms pramogoms, tokioms, kaip mėgėjiška jūrinė žūklė, serfingas, nėra nė vienos vietos visame pajūryje".


Buvusios stoties perimimui pritarė ir V. Lukošienė: "Bandysime tai pasiekti, nes objekto priežiūrai ir turizmo centrui įrengti galima gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų", - sakė viršininkė.


Denisas NIKITENKA

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder