Palangos oro uostas miršta

Regiono problema

Nors šiemet į Palangos oro uostą infrastruktūros gerinimą investuojama beveik 40 mln. litų, nuo spalio pabaigos iš jo bus įmanoma nuskristi tik į Danijos sostinę Kopenhagą.

Klaipėdos verslininkai dėl tokios situacijos pradėjo mušti pavojaus varpus, nes nesant tiesioginių reisų itin krenta regiono patrauklumas. Grėsmę, kad Palanga iš viso liks be reguliariųjų reisų, didina ir tai, kad vienintelė jame dar dirbsianti kompanija SAS dėl pastaruoju metu įvykusių incidentų su jos lėktuvais patirs milžiniškų nuostolių ir dėl to gali peržiūrėti savo planus.

Infrastruktūra gerėja, reisų mažėja

Sužinoję, kad nuo spalio pabaigos kompanija "flyLAL" atsisako reisų iš Palangos į Amsterdamą bei Hamburgą, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai inicijavo diskusiją apie šio oro uosto perspektyvas.

Palangos oro uosto direktoriaus pavaduotojas rinkodarai Ramūnas Vilčinskas informavo, kad šiemet į oro uosto infrastruktūros plėtrą bus investuota 37 mln. litų Europos Sąjungos, valstybės ir nuosavų lėšų. 23,2 mln. litų iš šios sumos skiriama kilimo ir tūpimo takui praplatinti ir prailginti bei naujiems signaliniams žiburiams įrengti. Jau baigiamas pastatyti ir 11,3 mln. litų vertės ne Šengeno šalių piliečiams aptarnauti skirtas terminalas. Senasis terminalas bus pradėtas rekonstruoti kitąmet.

"Ši rekonstrukcija leis aptarnauti populiariausius pasaulyje vidutinio nuotolio lėktuvus "Boeing 737", taip pat aviakompanijų reisams nebebus limituojamas laikas, nes bus įmanoma vienu metu aptarnauti įvairiais reisais skrendančius ar išskrendančius keleivius", - aiškino R. Vilčinskas.

Tačiau jis pabrėžia, kad, nepaisant gerėjančios infrastruktūros, Palangos oro uostas pastaraisiais metais smarkiai "nukraujavo" - bankrutavo keletas į jį skrydžius organizavusių bendrovių. Padėtį apskunkino ir "flyLAL" sprendimai atsisakyti reisų į Oslą, Dubliną, Londoną. Dabar ši lietuviško kapitalo įmonė atsisakys ir skrydžių į Hamburgą bei Amsterdamą. Taip elgdamasi "flyLAL", R. Vilčinsko įsitikinimu, padeda netoli esančiam Liepojos oro uostui, iš kurio Latvijos Vyriausybės valdoma aviakompanija "airBaltic" šių metų gegužę pradėjo reguliarius skrydžius. Iš Liepojos "airBaltic" skraidina į Hamburgą, Kopenhagą bei Rygą.

Anot oro uosto atstovo, pernai vasarą per savaitę Palangoje buvo aptarnaujami 49 lėktuvų reisai, o šiemet - jau tik 27.

"flyLAL" nutraukus skrydžius į Amsterdamą bei Hamburgą, Palangoje liks tik aviakompanija SAS, skraidinsianti į Kopenhagą. Kai kurių turizmo bendrovių atstovų teigimu, tokia situacija yra itin gąsdinanti vien dėl to, kad dėl neseniai Vilniuje įvykusios SAS lėktuvo avarijos ši kompanija patirs milžiniškų nuostolių ir gali peržiūrėti savo planus bei palikti Palangą.

Laukia savivaldybių pagalbos

"Pritraukti naujas aviakompanijas yra itin sunku, nes rinka maža, avialinijos į mūsų pasiūlymus žiūri atsargiai, reikalauja rizikos pasidalijimo. Įtaką daro ir tai, kad Vilniaus oro uoste yra maža konkurencija ir niekas nesiveržia į regioninius oro uostus", - sako R. Vilčinskas.

Oro uosto direktoriaus pavaduotojas rinkodarai sako, kad nuo ateinančių metų gali būti atidaryti reisai iš Palangos į Vilnių bei Oslą. Taip pat dabar deramasi su keletu Vokietijos avialinijų dėl naujų reisų į pietinę šios šalies dalį.

Pasak R. Vilčinsko, norint pritraukti naujas avialinijas, reikia ir pajūrio savivaldybių paramos. Ji visų pirma galėtų pasireikšti viešinant naujus reisus. Taip "Ryanair" pigių reisų atžvilgiu jau elgiasi Kauno ir Vilniaus miesto savivaldybės. Turima duomenų, kad Liepojos oro uostui paramą skiria šio miesto valdžia.

"Pavyzdžiui, "Rynair" nori, kad pradėjus skrydžius iš Palangos jų reklamavimui būtų skiriama 90 tūkstančių eurų. Manau, kad tokią paramą būtų galima skirti remiantis keturių pajūrio savivaldybių bendradarbiavimo sutartimi QUATTRO. Galbūt būtų galima pasinaudoti santykiais su užsienyje esančiais miestais partneriais. Į avialinijas galėtų kreiptis ir asocijuotos verslo struktūros", - sakė Palangos oro uosto atstovas.

Anot jo, taip pat reikėtų atidaryti ir autobuso maršrutą nuo Klaipėdos iki Palangos oro uosto.

Nukonkuravo kaimynai

Seimo narys Vaclavas Stankevičius teigia, jog jam susidaro įspūdis, kad Palangos oro uosto likimas dabar rūpi tik jo vadovybei ir Susisiekimo ministerijai. Anot jo, susidariusią problemą turėtų spręsti visos pajūrio savivaldybės, jų veiksmus koordinuojant Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas tvirtina, kad nebūtų sudėtinga pasinaudojant pajūrio savivaldybių bendradarbiavimo sutartimi QUATTRO skirti tikslinę paramą skrydžiams iš Palangos oro uosto populiarinti. Tačiau jis stebėjosi, kodėl anksčiau nė karto oro uosto vadovybė nepristatė savivaldybėms savo problemų.

Dėl to, kad keturios pajūrio savivaldybės galėtų skirti pinigų skrydžiams populiarinti, problemų nemato ir Palangos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas.

"Tačiau dar reikia atsakyti į klausimą, ar šiuo atveju piniguose yra esmė, ar problema glūdi kur nors kitur", - sakė V. Kuznecovas.

Neringos miesto vicemeras Arūnas Burkšas pasigedo konkrečių Palangos oro uosto vadovybės veiksmų sprendžiant susidariusią problemą.

"Pietų Vokietijos oro uostuose kabo reklaminiai stendai su užrašais "Liepoja - vartai į Kuršių neriją. Anksčiau galvodavome, kad į Neringą pastaruoju metu važiuoja labai daug latvių, tačiau paaiškėjo, kad automobilius su latviškais valstybiniais numeriais nuomojasi į Rygą atskridę vokiečiai. Kodėl jie skrenda ten, o ne į Palangą?", - stebisi A. Burkšas.

Palangos oro uoste aptarnautų keleivių skaičius

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė informavo, kad mažėjant reisų Palangos oro uoste, mažėja ir turistų uostamiestyje, ypač vokiečių. Kartu ji atkreipė dėmesį į tai, kad per trejus metus nebuvo sulaukusi jokių Palangos oro uosto vadovybės klausimų dėl turistų srautų, nematė, kad oro uostas pristatytų save užsienyje vykstančiose turizmo parodose.

Savo ruožtu oro uosto direktoriaus pavaduotojas rinkodarai R. Vilčinskas tvirtina, kad sužinojusi apie avialinijų planus pasitraukti iš Palangos oro uosto, jo vadovybė nesėdėjo sudėjusi rankas ir dėjo visas pastangas, kad būtų pritraukti nauji reisai.

"Mes taikome nuolaidas naujiems reisams, ilgai skraidančioms aviakompanijoms, tačiau oro transporto bendrovių kaštuose išlaidos oro uostui sudaro labai mažą dalį ir nedaro esminės įtakos", - aiškino R. Vilčinskas.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai kreiptųsi į atitinkamas institucijas, jog būtų suformuota darbo grupė Palangos oro uosto problemoms spręsti.

"Reikia bendrų pastangų"

Liudmila ZUMERIENĖ, Susisiekimo ministerijos sekretorė

Valstybė jau skyrė milijonus litų, kad vietoje mažo oro uosto atsirastų modernus objektas. Viliodama naujas avialinijas, valstybė artimiausiu metu beveik 40 procentų ruošiasi sumažinti oro navigacijos rinkliavas.

Palangos oro uosto infrastruktūra aviakompanijoms jau yra patraukli, tačiau reikia bendrų visų suinteresuotų pusių pastangų, bendro plano, kaip būtų galima pritraukti naujus reisus. Pavyzdžiu galima laikyti situaciją Prancūzijos geležinkeliuose, kai savivaldybės, norinčios, kad jų miesteliuose sustotų traukiniai, arba savo lėšomis reklamuoja reisus arba net perka riedmenis. Tiek "Ryanair", su kurios atstovais susitiksiu spalio pradžioje, tiek kitos aviakompanijos nori matyti ne tik centrinės valdžios pasiūlymus, bet ir savivaldybių, verslininkų iniciatyvas. Vien laiškais ir susitikimais nieko nepasieksi. Deja, bet per visą tą laiką, kol ministerijoje kuruoju oro transportą, nesulaukiau nė vieno konkretaus pasiūlymo iš turizmo agentūrų.

Viena iš perspektyvų, kuriomis gali užsiimti Palangos oro uostas, - panaudoti turimą savo bazę skubiems ir greitai gendantiems kroviniams aptarnauti.

"Atrėja prie kracho"

Povilas VASILIAUSKAS, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas

Klaipėdos regionas sparčiai plėtojasi, auga potencialių keleivių skaičius, bet mažėja reisų iš Palangos oro uosto skaičius ir nepavyksta pritraukti naujų. Tai tikrai rimta problema, Palangos oro uostas artėja prie kracho. Tinkamai funkcionuojantis oro uostas yra itin reikalingas regionui, nes kiekvienas iš užsienio atvykęs verslininkas teiraujasi, ar jam kiekvieną kartą reikės važinėti po 300 kilometrų iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal.

"Dideli mokesčiai"

Tadas PUKŠTA, "flyLAL - Lithuanian Airlines" generalinis direktorius

Mūsų ilgalaikė patirtis parodė, jog šaltuoju sezonu Vakarų Lietuvoje nesusidaro reikiamas keleivių skaičius, kuris garantuotų pelningą aviakompanijos veiklą. Tam, kad skrydis būtų pelningas, lėktuve turi būti užimta bent du trečdaliai vietų, o žiemos sezonu būna vos trečdalis. Mūsų tikslas - 2008 metus užbaigti pelningai. Siekdami šio užsibrėžto tikslo, atsisakome mums nuostolingų reisų, tačiau vasaros sezonu mes vėl planuojame vykdyti savo skrydžius iš Palangos oro uosto. Didžioji dauguma iš Palangos vykdytų reisų bus perkelti į Vilnių.

Yra keletas kitų priežasčių, kurios nesudaro aviakompanijai palankių sąlygų skrydžiams iš Palangos. Šis oro uostas taiko nemažus mokesčius - dėl šios problemos jau ne kartą esame kalbėję su jo vadovybe. Itin didelius mokesčius pabrėžia ir kitos aviakompanijos, kurios ateitų į šią rinką tik tuo atveju, jei pavyktų susitarti dėl lengvatų.

Dar viena problema yra ta, kad orlaivių aptarnavimą vykdo vienintelė kompanija - UAB Orlaivių aptarnavimo agentūra, kuri neatitinka mūsų kompanijos keliamų kvalifikacinių reikalavimų, o kiti paslaugų tiekėjai neįsileidžiami į šį oro uostą. Dėl šios priežasties negalime užtikrinti nuolatinių kokybiškų paslaugų.

Martynas VAINORIUS