Praėjusią savaitę Palangos miesto savivaldybei pristatyta vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita kurorto politikus nemaloniai nustebino. Mat šie sužinojo, kad į jų prašymus neplanuoti priešais Palangos tiltą vėjo jėgainių - neatsižvelgta.
Minėtoje ataskaitoje yra pateiktos penkios potencialios zonos, kurios apibrėžtos rengiamame Klaipėdos apskrities bendrajame plane. Palangos politikams nerimą kelia ketvirtoji zona, nes ties jūros tiltu, maždaug už 10 kilometrų nuo kranto, numatytas vėjo jėgainių parkas.
"Šį parką planą rengiančios darbo grupės prašėme išbraukti ne kartą, nes jis užgožtų kraštovaizdį. Turime vienintelį tiltą į jūrą, nuo jo poilsiautojai grožisi saulėlydžiu. Galimą jėgainių parką mes vertiname kaip vizualinę taršą", - dienraščiui teigė Palangos savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas.
Vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūros Lietuvos ekonominės zonos ir teritoriniuose vandenyse poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą savivaldybei pristatė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas. Ją užsakė UAB "Baltic Energy Group".
Nesuvokiama numeracija
"Keista yra tai, kad ataskaitoje numatytos zonos parkams labai įdomiai sunumeruotos. Dokumente yra pažymėta pirma, antra, trečia ir penkta zona. O štai ketvirtoji, pažymėta ties jūros tiltu, yra tik bendrajame apskrities plane. Štai ir suprask dabar žmogau, tyčia ar netyčia taip padaryta. Išeitų, kad poveikio aplinkai planas šiai zonai nedaromas, užsakovų nėra, tačiau Klaipėdos apskrities bendrajame plane tokia vieta aiškiai pažymėta", - stebėjosi V. Kuznecovas.
Dėl šio nesusipratimo Palangos savivaldybė ketina kreiptis į Vyriausybę.
"Mus stebina toks Klaipėdos apskrities bendrojo plano rengėjų atkaklumas ir nenoras šios zonos išbraukti. Aritmetiką visi mokame. Jei yra tik keturios zonos jėgainių parkui, tai ir žymėti turėtų iš eilės, ne taip, kad po trečios iškart eina penkta. Manome, jog tai byloja apie tai, kad kažkas nori mus apeiti ir atlikti tai, kas suplanuota iš anksto", - svarstė V. Kuznecovas.
Jo teigimu, pirmoji zona jėgainių parkui numatyta Baltijos jūroje ties Būtinge, antroji - ties Klaipėda, Smiltynėje, trečioji - tarp Klaipėdos ir Juodkrantės, penktoji - ties Nida.
Reikalaus išbraukti
"Ta nelemtoji ketvirta zona turėtų būti apie 10 kilometrų nuo kranto, tai yra labai arti. Visa zona turėtų eiti išilgai kranto ir turėtų užimti juostą nuo Nemirsetos iki Kunigiškių. Sutikite, atkarpa labai plati. Kaip ji atrodytų prikaišiota jėgainių, nesinorėtų net svarstyti", - kalbėjo kurorto savivaldybės administracijos vadovas. Jo žodžiais, nors jėgainių skaičius ataskaitoje nenurodytas, tačiau vertinant zonos plotį, jų būtų dešimtys.
Įdomu ir tai, kad Palangos politikams taip ir nepavyko sužinoti, kas planuoja investuoti į jėgainių statybą šioje zonoje. Esą į Vyriausybę prieš keletą metų dėl to buvo kreipęsi užsienio investuotojai.
Palangos valdininkai miesto Tarybai ketina teikti svarstyti sprendimą dėl apskrities bendrojo plano suderinimo su išimtimi - pritarti planui, jei vadinamoji ketvirtoji zona bus išbraukta.
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje numatyta, jog jėgainių parkai Baltijos jūroje turėtų būti pastatyti ne anksčiau 2014 metų.
Tik informacija
[CITATA]
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros skyriaus vedėjos Astos Raugalienės teigimu, apskrities bendrajame plane jūrinės dalies sprendinių nėra iš viso.
"Ta minima zona plane rodoma kaip gretima teritorija, kurioje labai daug potencialių jungčių su krantu, o tai jau yra mūsų sprendiniai. Jei mes kaip sprendinį rodome būsimą kabelį į Švediją, šalia jo rodome jungtį su vėjo jėgainių parkais. Tos vietos išanalizuotos kaip potencialios galimybės tokiems parkams atsirasti. Šie parkai nesuplanuoti, yra tik numatyta galimybė jiems. Tiksliau, plane pažymėta tik informacija apie tokią galimybę", - aiškino A. Raugalienė.
Kita vertus, pažymi ji, vargu ar kurorto savivaldybė turi teisę reikalauti išbraukti minėtą zoną iš plano. Mat Palangos miesto savivaldybės teritorija Baltijos jūroje baigiasi už 5 metrų nuo kranto.
"Jėgainių parkai Baltijos jūroje net nepatenka į pajūrio juostą, jie įrengiami 25 metrų gylyje. Kažin ar vos įžiūrimos jėgainės darkytų kraštovaizdį. Sutinku, jog kiekvienas turi subjektyvų požiūrį į tai. Asmeniškai man yra gražu, kai lėktuvu leidžiantis į Kopenhagą pasitinka jėgainių parkai. Gal poilsiautojams taip pat jie būtų dar viena atrakcija stebint saulėlydžius", - svarstė A. Raugalienė.
Jos teigimu, poveikio aplinkai vertinimas ir yra atliekamas tam, kad iš visų suinteresuotų pusių būtų surinktos nuomonės ir padaryti sprendimai.
[BANERIS]
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą