Paslydote - kreipkitės į teismą

Paslydote - kreipkitės į teismą

Žiema į Lietuvą kasmet ateina netikėtai ir daugumai savivaldybių jos iššūkiai kasmet sunkiai įveikiami -

iškritus gausesniam sniegui žmonėms į darbus tenka ne eiti, bet slysti, o įvairios traumos tampa kasdienybe. Traumas patyrę žmonės turi teisę kreiptis į teismą, kad jiems būtų atlyginta žala.

Tvarkytis privalo

Pagal galiojančius teisės aktus bendro naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą organizuoja savivaldybės. Praeivių saugumui užtikrinti atitinkamų priemonių imtis privalo namų naudotojai (savininkai, nuomininkai ir pan.) ar techniniai prižiūrėtojai.

Jeigu susiformuoja varvekliai ir susikaupia per daug sniego, pastatų naudotojai privalo kuo skubiau pašalinti nuo pastatų susikaupusį sniegą ir nuo stogų nudaužyti varveklius.

Pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą, už taisyklių nesilaikymą gali būti skirtas įspėjimas arba bauda iki 1000 litų. Jeigu pastato naudotojas nesiima veiksmų, nors kyla pastato griūties grėsmė, gali būti baudžiamas nuo 1000 iki 5000 litų bauda.

Traumos patiriamos kasmet

Kaip informavo Valstybinė darbo inspekcija (VDI), šią žiemą dar nėra gauta pranešimų apie mirtinus ar sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykusius darbuotojui griuvus dėl slidumo, blogai nuvalytų ar nebarstytų šaligatvių. Tuo tarpu šių metų pradžioje, sausio-kovo mėnesiais, įvyko 5 sunkūs nelaimingi atsitikimai.

VDI Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Gabrielės Banaitytės teigimu, nepaisant kasmečių žiemos pamokų, nelaimės dėl jos pavojų vis kartojasi. 2011 m. griuvus dėl slidumo įvyko 8, o 2010 m. - 16 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe ar pakeliui į darbą.

Per pastaruosius dvejus metus gruodžio-kovo mėnesiais įvyksta beveik ketvirtadalis visų lengvų nelaimingų atsitikimų darbe, didžioji jų dalis įvyksta darbuotojui griuvus dėl slidumo vykstant į darbą, grįžtant iš darbo ar pietų pertraukos metu.

Galima kreiptis į teismą

Griūvant dažniausiai patiriamos traumos - galūnių lūžiai ir galvos sumušimai, smegenų sutrenkimai. Šių traumų pasekmes tenka gana ilgai gydytis, tad nuostolių patiria tiek susižalojęs žmogus, tiek jo darbdavys, tiek valstybės biudžetas.

Pasak G.Banaitytės, dėl nenuvalytų ar nebarstytų šaligatvių patyręs traumą nukentėjusysis gali kreiptis į teismą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir reikalauti, kad kaltieji dėl teritorijų nepriežiūros atlygintų jam turtinę ir neturtinę žalą.

Jei žmogus apsidraudęs, priklausomai nuo draudimo rūšies, gydymo išlaidas jam apmoka draudimo bendrovė: jei žmogus apsidraudęs nuo nelaimingų atsitikimų, jis gauna išmoką dėl konkretaus sužalojimo, jei jis turi sveikatos draudimą - jam padengiamos patirtos gydymo išlaidos.

Kaip „Respublikai“ teigė draudimo kompanijos „Compensa Life“ Rizikų vertinimo skyriaus vadovas Rimgaudas Staigis, teoriškai net ir gavęs draudimo išmoką nukentėjusysis gali civiline tvarka kreiptis į teismą, kad kaltieji dėl jo patirtos traumos atlygintų jam žalą.

Tuo tarpu Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė „Respubliką“ informavo, kad pastaraisiais metais tokio pobūdžio teismų su gyventojais nebuvo. Matyt gyventojai arba nežino, kad turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo, arba nepasitiki teismais ir nesitiki ką nors laimėti, ypač bylinėdamiesi su savivaldybe.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder