Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ieško būdų, kaip išvengti įpareigojimų 50 proc. savo pelno pervesti į valstybės biudžetą, mano Premjero patarėjas Mykolas Majauskas.
"Valstybės skola per kelerius metus iš tikrųjų išaugo labai ženkliai dėl ekonominio sunkmečio, tačiau valstybės valdomos įmonės didžiąja dalimi to kaip valstybė neišgyveno ir buvo labiau linkusios nemokėti pelno, bet nesiskolinti. Ir tą tendenciją matome išliekančią ir šiandien: valstybinis jūrų uostas siekia išvengti įstatymų nustatytų mokėjimo rodiklių, kai 50 proc. pelno turėtų būti pervedama į valstybės biudžetą, siekia išlaikyti tą uždirbtą pelną uoste ir taip nesumokėti tos dalies į valstybės biudžetą, bet ir nesiskolinti tos sumos", - ketvirtadienį po Transporto ir tranzito komisijos posėdžio žurnalistams sakė jis.
M. Majausko teigimu, vienos valstybinės įmonės sprendimas nemokėti reikiamų dividendų ir nesilaikyti nustatytų normų būtų labai blogas pavyzdys kitoms įmonėms.
"Aš asmeniškai manau, kad turėtų būti laikomasi griežtų principų, nustatytų normų ir įstatymų, ir jeigu valstybė prisiėmė sunkmetį, mažindama išlaidas, išmokas, pensijas, atlyginimus, valstybinės įmonės lygiai taip pat turi priimti ir tą dalį ekonominio sunkmečio, taip pat ieškodamos resursų pačios viduje", - sakė jis.
M. Majauskas pažymėjo, jog diskusija bus tęsiama ir toliau.
"Buvo sutarta, kad bus pristatytas planas dėl visų reikiamų investicijų (Klaipėdos jūrų uosto plėtrai - ELTA) ir tada bus kalbama, kokie turėtų būti tinkami šaltiniai tas investicijas patenkinti", - sakė patarėjas.
ELTA primena, jog Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas nepritaria 50 proc. pelno dalies atidavimui į valstybės biudžetą, esą tai sumažins skolinimosi galimybes bei užkirs kelią uosto investicijų programos realizavimui.
"Aš nenoriu (kad būtų palikta 50 proc. pelno uostui - ELTA), tiesiog reikia. Problema yra ne tie 34 mln. (50 proc. uosto pelno - ELTA), kuriuos iš mūsų paimtų į valstybės biudžetą. Sumažinus mūsų lėšas, sumažėja mūsų skolinimosi galimybės arba skolinimosi limitas (...), uosto direkcija skolinosi, skolinsis, tačiau investicijų programa ir investicijų poreikis yra toks didelis, kad ateina tam tikras limitas, už kurio nebegali skolintis, todėl paėmus pelno dalį iš mūsų valstybės reikmėms, sumažėja mūsų skolinimosi galimybės", - ketvirtadienį po Transporto ir tranzito komisijos posėdžio žurnalistams sakė jis.
E. Gentvilo teigimu, į valstybės biudžetą pervedama mažesnė pelno dalis leistų uosto direkcijai pasiskolinti tiek, kad "galėtų užtikrinti investicijų programos realizavimą ir pinigų grąžinimą į valstybės biudžetą kitais kanalais". Kokia tai galėtų būti suma, jis kol kas pasakyti negalėjo.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pažymėjo, jog reikia rasti tokį kompromisą, kuris tenkintų abi puses.
"Reikalinga ieškoti protingų sprendimų, kad ir valstybės biudžetas nenukentėtų, bet kartu ir kad nesustotų svarbiausios strateginės investicijos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, kurios duoda tolesnį ekonomikos augimą ir leidžia Klaipėdos uostui išlikti konkurencingam tarp kitų Baltijos valstybių uostų", - žurnalistams sakė jis.
Vėliau jis išsakė ir aiškią savo poziciją šiuo klausimu.
"Galima ieškoti kompromisinio sprendimo, bet, būdamas susisiekimo ministru, aš esu suinteresuotas, kad kuo daugiau lėšų liktų Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir būtų investuojama į infrastruktūrą", - sakė E. Masiulis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą