Pieno karas ūkininkams trukdo planuoti ateitį

Pieno karas ūkininkams trukdo planuoti ateitį

Ganyklose paskutinėmis šiltomis dienomis besidžiaugiančioms karvėms politinės batalijos su Rusija nerūpi. Tačiau ūkininkams ramybės neduoda klausimas, ar dėl užvertų Rusijos rinkų kris pieno supirkimo kainos. Smulkieji pieno ūkiai viliasi, kad jos mažės nedaug, perdirbėjų spaudimui neketina pasiduoti ir didieji pieno gamintojai.

„Dėl nutrauktos prekybos pieno produktais Rusijoje labai nerimaujame. Tai didelis smūgis mūsų šalies pieno sektoriui“, - Respublikai“ teigė Šiaurės Lietuvos smulkiuosius ir vidutinius gamintojus vienijančio žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė.

Gresia nuostolių dalybos

Kooperatyvas vienija daugiau kaip 1000 pieno gamintojų - nuo vieną karvutę melžiančios močiutės iki stambių ūkių. Visi kooperatyvo nariai laukia kitą savaitę su pieninėmis vyksiančių derybų dėl supirkimo kainų rezultatų. „Pieno gamintojai norėtų, kad pieno supirkimo kainos išliktų stabilios, nesikeistų, tačiau akivaizdu, jog nuostolius dėl prarastos rinkos Rusijoje skaičiuojantys perdirbėjai norės, kad ir mes neliktume nuošaly, dalį nuostolių prisiimtume“, - dėl sunkių derybų nerimauja kooperatyvo direktorė.

Kol kas pieno gamintojai naujienų apie staigų kainų kritimą dar neturi, tačiau daug kas priklausys nuo to, kaip greitai pieno perdirbėjams pavyks rasti naujų rinkų.

Rudens pabaigoje ir žiemą kasmet ima trūkti žaliavinio pieno, todėl ūkininkai svarsto, kad, nepaisant sunkumų su Rusija, ir toliau bus superkamas visas pienas. Žiemą nebe taip apsimoka išvežti žaliavinį pieną į Lenkiją, todėl neatmetama, kad daugiau jo liks vietos rinkoje.

Didieji pieno gamintojai dėl galimų pieno supirkimo kainų pokyčių panikos nekelia. Panevėžio rajono Jotainių žemės ūkio bendrovės vadovas Antanas Algimantas Balčiūnas džiaugiasi, kad supirkimo kainos kol kas nesikeičia. „Bet jeigu perdirbėjams nepavyks rasti naujų rinkų, kainos neišvengiamai kris“, - prognozuoja bendrovės vadovas. 400 melžiamų karvių turintys jotainiškiai vakar į tvartus suginė paskutinę lauke dar ganytą bandą.

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“, vienijančio stambiuosius pieno gamintojus, vadovas Vytautas Lekešys „Respublikai“ teigė, kad smulkieji pieno gamintojai per anksti ėmė kelti paniką dėl pieno supirkimo kainų. V.Lekešys pataria ir smulkiesiems gamintojams vienytis, būti aktyvesniems, tuomet bus lengviau ginti savo interesus.

Kooperatyvas „Pienas LT“ vienija 220 narių, per dieną pagaminančių nuo 400 kg iki 24 tonų pieno. „Mes esame ramūs dėl savo narių ir į metų pabaigą žvelgiame be baimės“, - „Respublikai teigė kooperatyvo vadovas Naglis Narauskas. Jis neatmeta, kad pieno perdirbėjai norėtų pasidalyti nuostoliais su pieno gamintojais, tačiau jiems esą rizikinga per daug spausti kooperatyvus, nes jau dabar daug žaliavinio pieno yra išvežama į Lenkiją, Estiją. Pienas pasidarė mobili prekė ir jeigu spaudimas dėl supirkimo kainų bus didelis, žaliavinio pieno eksportas bus tik didinamas.

Tarp pieno perdirbėjų rudenį ir žiemą vyksta arši konkurencija dėl žaliavinio pieno, nes primilžiai jau mažėja. Daugiausia pieno paprastai primelžiama rugpjūčio mėnesį, mažiausiai - vasario, skirtumas sudaro net 50 proc. Primilžių kreivė jau leidžiasi žemyn.

Sieks stabilumo

„Jau dešimt metų nebuvo tokios geros pieno supirkimo kainos kaip šią vasarą“, - „Respublikai“ teigė kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė J.Dovydėnienė. Po sunkių krizinių ir pokrizinių metų melžiamų karvių skaičių mažinti planavę ūkininkai šiemet pakeitė nuomonę. Pakilus supirkimo kainoms, savo ūkių ateitį ėmė planuoti kitaip, pasiliko parduoti žadėtas karves, dirbo su ugnele. Tačiau dėl Rusijos apribojimų atsirado baimė, kad to stabilumo gali nebelikti. Tai ūkininkams esą atima norą dirbti, trukdo planuoti ūkių ateitį.

Kaip keisis pieno supirkimo kainos, „Respublika“ klausė Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus STANČIKO.

- Šią savaitę teko susitikti ir diskutuoti su pieno perdirbėjais ir kooperatyvų vadovais. Kardinalių pokyčių dėl pieno supirkimo kainų nėra, jos gali šiek tiek mažėti, tačiau drastiškų pokyčių nebus.

Pieno perdirbėjai aktyviai ieško kitų rinkų. Į Rusiją įmonės išveždavo vidutiniškai apie 30 proc. pagamintos produkcijos. Persiorientuoti nėra lengva, tačiau dauguma jų žinojo, kokia rizikinga Rusijos rinka, ir turi parengusios atsarginius variantus. Džiugu, kad kitų šalių rinkose pieno produktų kainos yra stabilios. Nemanau, kad pieno produktai labai pigtų ar brangtų ir vietos rinkoje. Rusijai skirtų produktų pardavimas greitai baigsis. Stengsimės išlaikyti ir supirkimo kainų, ir kainų lentynose stabilumą, kad Rusija negalėtų džiūgauti.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder