Iki 2013 metų atstatyta dalis bastionų ir pati Klaipėdos piliavietė - tokia yra uostamiesčio valdžios siekiamybė
po galutinio Klaipėdos piliavietės teritorijos panaudojimo ir pritaikymo turizmo ir kultūros poreikiams galimybių studijos pristatymo.
Pirmuoju projekto etapu 2009-2013 m. galėtų būti rekonstruoti bastionai ir pritaikyti muziejų funkcijai, o erdvės - didesnio masto renginiams. Pilies tūriuose siūloma išplėtoti visuomeninių renginių infrastruktūrą su miesto rotuše ir reprezentaciniu konferencijų centru.
Visa kita, anot studijos vadovės Lauros Eidukevičienės, galėtų būti palikta ateičiai. Žinoma, studijos rengėjų nuomone, atkurti visą XVII-XVIII amžiaus pilies vaizdą miestui būtų didelis pliusas, tačiau maksimalus atstatymas šiuo metu nebūtų pagrįstas ekonomiškai. Dalinis atkūrimas kainuotų apie 100 mln. litų.
Pasak L. Eidukevičienės, Ūkio ministerijos patvirtintas finansavimas yra 5 mln. litų princo Karlo ir princo Frydricho bastionų rekonstrukcijai išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų bei 15 mln. litų visuomeninių renginių infrastruktūros buvusioje pilies teritorijoje suformavimui.
Tiesa, įvairių institucijų nuomonės dėl pilies atstatymo ne visai sutampa. Anot Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Vitalijaus Juškos, Europos ir pasaulio paveldosaugoje atkūrimas nėra sveikinitinas dalykas ir galimas tik išskirtiniais atvejais. Taigi KPD tektų įtikinti gerai paruošta moksline medžiaga ir visuomenės suinteresuotumu.
Diskutuotina yra ir tai, ar galėtų lygiagrečiai su techninio projekto rengimu vykti archeologiniai tyrimai.
Giedrė NORVILAITĖ, "Vakarų ekspresas"
Rašyti komentarą