Valdžia ir žmogus
Mūsų valstybėje sunokę išsvajotosios demokratijos vaisiai ėmė pūti, tačiau skleidžiamas dvokas aukščiausiems politiniams sluoksniams nekelia jokio pasibjaurėjimo.
Tokia išvada peršasi todėl, kad Lietuvoje nėra susiformavusi aktyvi pilietinė visuomenė, kurios nebuvimas ar net žudymas politikų rankomis panaikina visą demokratijos esmę ir naudą.
"Vakarų ekspresas" domėjosi, kodėl tauta veikiau sėdi krūmuose ir tyliai keikia valdžią, užuot Vakarų valstybių pavyzdžiu aktyviai reiškusi savo nuomonę - streikuoti ir lipti per galvas valdžios vyrams tol, kol bus pasiekti norimi rezultatai.
Lietuvoje - štilis
Vieningo paaiškinimo, kas per daiktas yra pilietinė visuomenė ir su kuo ji valgoma, nėra. Pagal plačiausią apibrėžimą, tai - visos savanoriškos organizacijos tarp žmogaus ir valstybės. Antra vertus, kiekvienas asmuo skirtingai suvokia pilietinės visuomenės sąvoką, todėl greičiau tai - idėja.
 |
| A. Lukošaitis: "Žmonėms reikia nuolat budėti, laikrodukas turi pastoviai tiksėti. Žmonės turi telktis į organizacijas, priklausyti kokiems nors susivienijimams, klubams, kaip yra Vakaruose" |
Pavyzdžiui, šią savaitę turėtų paaiškėti, ar Vokietijos lokomotyvų mašinistų profesinės sąjungos streikuos neterminuotą laiką dėl didesnių atlyginimų.
Ko gero, plačiausiai pilietinės visuomenės apraiškos nuskamba iš Prancūzijos. Ten streikai net perauga į masines riaušes, chaosą gatvėse, automobilių padeginėjimą. Streikavo studentai, ir iškovojo savo.
Prancūzų nestebina nuogi dviratininkai, kurie protestuoja prieš automobilių keliamus pavojus pėstiesiems ir dviratininkams, o tai, kad Seimas nesiryžta priimti įstatymų, kurie sugriežtintų atsakomybę vairuotojams, Lietuvoje tik kelia pasipiktinimą. Kasdien dėl girtų vairuotojų kaltės keliuose žūsta žmonės, o jokių mitingų nėra.
Prancūzai masiniais mitingai išreiškia savo nuomonę ne tik prieš įvairius rinkimus, bet ir po - demonstracijos vyko naujuoju vyno šalies prezidentu išrinkus Nikolia Sarkozy.
Studentai protestavo ir Atėnuose, susirėmė su policija, sudegino keturis automobilius, nes norėjo, kad Graikijos vyriausybė panaikintų planus leisti steigti privačius universitetus teigdami, jog tai reiškia nemokamo aukštojo mokslo visiems pabaigą. Lietuvoje mokslas mokamas, ir nė šnypšt.
Lietuvoje plataus atgarsio sulaukė tik žemdirbių demonstracijos, tačiau už tai, kad jie išreiškė savo nuomonę, buvo tampomi po teismus. Į gatves sugebama išlįsti tik susivienijus profesinėms sąjungoms arba esant kokiam nors politiniam kataklizmui: nušalinant prezidentą, balsuojant dėl parlamentarų rentų ar nekeliant pensijų.
|
| Prancūzai savo nuomonę ir nepasitenkinimą valdžios elgesiu reiškia ne sukandę dantis tylėdami, o audringomis protesto akcijomis. Nuotraukoje - mitinguojantys moksleiviai |
Politologų nuomone, nuolatiniai mitinguotojai Justinas Burba ir Antanas Terleckas tėra atskiros figūros, išimtys, veikiančios kaip disidentai, todėl jų pavyzdžiais negalima matuoti visuomeninių parametrų.
Priežasčių - daugybė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Alvidas Lukošaitis "Vakarų ekspresui" teigė, kad mūsų valstybėje egzistuoja tik vadinamoji parapijinė pilietinės visuomenės kultūra.
"Klausimas, kodėl Lietuvoje nesusiformavo pilietinė visuomenė, yra labai sudėtingas. Daugeliu atvejų tauta kompleksuoja dėl sovietinio palikimo, įtakos. Kitas dalykas - šiuo metu mūsų politinė sistema yra taip surėdyta, kad jungties tarp valdžios institucijų ir paprastų piliečių nėra. Žmonės nejaučia atsakomybės prieš savo valstybę, nėra ryšio su ja, todėl jie mano esantys neatsakingi ir už savo išrinktą valdžią", - sakė politologas.
Anot jo, aktyvumas jaučiamas tik ypatingų sukrėtimų atvejais - kone fenomenalus buvo Sąjūdžio laikotarpis, sutelkęs visą tautą vienam bendram tikslui.
"Žmonėms susitelkti neleidžia ir pačios tautos sugedimas, ir politinė izoliacija. Sąjūdis buvo hiperbolizuotas susitelkimas, pliūpsnis vilties, visi buvo ištroškę demokratijos, bandė jos įkvėpti, degė viltimi. Po to per galvas ta banga persirito, o žmonės liko nusivylę", - svarstė jis.
Teigiamas, tačiau smulkus reiškinys yra bendruomenių kūrimasis - iš pačių visuomenės žemumų, šaknų kylanti srovė, kuri gali virsti ir banga nacionaliniu lygiu.
"Profesinės sąjungos vis dar daug kam asocijuojasi su susiskaldymu, valstybės turto grobstymu, o ne galimybe apsiginti, išnaudoti demokratijos svertus. Tačiau ir pačiose profesinėse sąjungose sudėtinga ką nors nuveikti, nes daug kas pastatyta ant senosios kultūros: pažįstami, "švogeriai", - sakė A. Lukošaitis.
Nėra tradicijų
Paklaustas, ko reikėtų, kad pilietinė visuomenė pabustų iš letargo miego, politologas bakstelėjo į valstybės vadovų pusę.
"Man nesuprantama, kodėl valstybės vadai nė nekalba apie generalinį demokratijos įvertinimą, auditą. Pavyzdžiui, suomiai prieš stojant į Europos Sąjungą peržiūrėjo Konstituciją, o galiausiai nusprendė apskritai iš naujo ją patvirtinti. Mes labai to baidomės dėl tariamo stabilumo, kuris išties yra stagnacija. Visuomenę suaktyvintų tik kapitaliniai pokyčiai", - tikino jis.
Vertindamas Prancūzijos visuomenę, jis teigė, kad ten susitelkimo ir žmogaus teisių gynimo tradicijos siekia šimtus metų, o pas mus - tik dešimtmečius.
"Tiek prezidento Antano Smetonos, tiek sovietiniais laikais jokių pilietinių visuomenių nebuvo, todėl mes neturime jokio paveldo. Tais laikais buvo daugiau suvaržymų nei teisių ir laisvės. Dabar kuriame įvairiausias taisykles, tačiau jos auga netinkamoje, ydingoje politinėje dirvoje. Valdžia bando pakelti dangtį, ant kurio pati stovi", - konstatavo jis.
Neduoda rezultatų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas mūsų dienraščiui pripažino, kad pilietinė visuomenės apraiškos šalyje - dar menkos.
"Sovietmečio žmonės nepratę eiti pas darbdavį ir reikalauti didesnio atlyginimo. Augome skylėtame šiltnamyje, o dabar patiems mąstyti reikia", - sakė jis.
Viena iš priežasčių, kodėl lietuviai tyli, sukandę dantis, - valdžios reakcijos į mitingus, protestus nebuvimas.
"Į žmonių nuomonę nėra atsižvelgiama. Užsienyje parlamentarai net nebūtų balsavę už rentas, o pas mus klausimą atidėjo rudens sesijai, nors tauta - pasipiktinusi. Visuomenė nėra aktyvi, nes jos daromas poveikis per silpnas. Įvaizdį gadina ir tai, kad yra visuomeninių organizacijų, kurios ima pinigus ir tik imituoja darbą. Žmogus turi suvokti, kad nuo jo priklauso valstybės ateitis, valdžia. Tačiau kai nėra atsižvelgiama į visuomenės nuomonę, žmogus nebejaučia savo reikšmingumo, ir tampa pasyvus stebėtojas", - teigė A. Černiauskas.
|
| Seimo narys Petras Gražulis |
Lietuvoje pilietinė visuomenė sistemingai slopinama, valdžia visiškai neatsižvelgia į tautos nuomonę. Tačiau Seimas - tik alavinių kareivėlių sambūris, nes šalį valdo stambusis kapitalas ir slaptosios tarnybos. Būtina valdžią priartinti prie žmogaus, valdžia privalo paklusti tautai, o ne stambiajam kapitalui. Jei nėra pilietinės visuomenės, nėra ir pilietinės demokratijos.
|
| Parlamentaras Julius Veselka |
Žmonės ateina balsuoti, išsirenka politikus ir galvoja: "Na, jūs, "svoločiai", būkite, mes jus išrinkome, ir dabar keiksime". Žmogus nesuvokia, kad jis pats už viską atsakingas. Kita vertus, Sąjūdžio laikais visi tikėjosi rojaus, o vėliau pamatė vien velnius. Politinės jėgos susikompromitavo, todėl tauta ir spjovė į viską. Kaip žmonės leidžia, taip valdžia ir elgiasi.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą