"Mes - viena iš paskutiniųjų Europos Sąjungos valstybių, kurios keičia strategiją nuo galimybės paslėpti visus gyventojus slėptuvėse prie koncepcijos, kad, jeigu bus ekstremalios situacijos, jos bus lokalaus pobūdžio. Tada klausimas būtų sprendžiamas gyventojų evakuacija ir jų apgyvendinimu kažkur tam pritaikytose patalpose. Taigi slėptuvės būtų naudojamos tik operaciniams centrams", - aiškino vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis trečiadienį po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo.
Šiame pasitarime yra pritarta Vyriausybės nutarimo projektui, kuriuo keičiama Civilinės saugos strategija ir mažinamas slėptuvių poreikis. Slėptuvėms išlaikyti ir sutvarkyti septyneriems metams reikės 8 mln. litų.
Tarp slėptuvių, planuojama, išliks daug diskusijų sukėlusi esanti Dubingiuose. Ji taps atsargine slėptuve centriniam ekstremalių situacijų centrui.
"Ji yra veikianti, labai gerai išsilaikiusi, priklauso energetikams. Ji buvo viso regiono energetikų slėptuvė ekstremalios situacijos atveju. (...) Ačiū energetikams, jie šitą slėptuvę išlaikė labai geros būklės. Mūsų centriniam ekstremalių situacijų centrui turime slėptuvę Vilniuje, bet ši būtų kaip atsarginė, ten reikia minimalių investicijų, kad ji galėtų tokia būti", - sakė R. Palaitis.
Slėptuvių skaičiaus mažinimui pritaria ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
"Vidaus reikalų ministras ant žemės nuleido reikalavimus, kurie iki šiol Lietuvoje egzistavo. Vietoj 900 slėptuvių, pagal planus liko tik 90. Kryptis yra logiška, teisinga ir gera", - sakė R. Šimašius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą