Sunkmetis neatvėsino Lietuvos valdininkų įkarščio sublizgėti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metais - 2013-aisiais. Kiek tai kainuos mums, mokesčių mokėtojams? O gal Lietuvai pavyks užsidirbti iš gausybės planuojamų renginių ir jų svečių, kaip kitoms šalims?
Kaina dar neaiški
Rengtis pirmininkauti ES Tarybai Lietuva
pradėjo prieš penketą metų, tačiau oficialiai šiam tikslui valstybė, pasirodo, dar neišleido nė lito. Ministro pirmininko tarnybos ES skyriaus vedėja Ieva Peciukonienė tvirtino, kad kai kurios priemonės buvo vykdomos, bet ne už biudžeto lėšas.
“Iš principo kalbama apie europinį finansavimą valstybės tarnautojų stažuotėms, įvairiems mokymams, kvalifikacijai kelti”, - patikslino I.Peciukonienė. Lyg ES fondai lėšas skirtų ne Lietuvai, o vien tik jos valdininkams.
Pernai rugsėjį buvo sukurta užsienio reikalų ministro vadovaujama Vyriausybės ES komisija, kuriai Ministro pirmininko tarnyba perdavė pasirengimo proceso koordinavimą. Komisiją sudaro įvairių ministerijų viceministrai.
Šios komisijos narė užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė “Respubliką” informavo, kad pirmininkavimas ES Tarybai Lietuvos mokesčių mokėtojams gali kainuoti nuo 60 iki 200 mln. eurų (207-690 mln. litų). Tai keliskart brangiau, nei išleido pirmininkaudamos Bendrijai už Lietuvą turtingesnės Švedija, Slovėnija.
Tiksli suma paaiškės 2012 m., kai, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, bus tvirtinamas 2013 m. valstybės biudžetas.
Gal pavyks užsidirbti?
“Suprantama, kad sunkmečio akivaizdoje mūsų pirmininkavimas privalės būti mažo biudžeto, bet maksimaliai efektyvus”, - užtikrino A.Skaisgirytė-Liauškienė. Anot jos, paprastai šias išlaidas dengia pirmininkaujanti šalis, tačiau pernai įsigaliojus Lisabonos sutarčiai numatyta, kad, pavyzdžiui, Europos Vadovų Tarybos posėdžiai ir ES susitikimai su trečiosiomis šalimis, rengiami Briuselyje, bus finansuojami iš ES biudžeto. Preliminariai Lietuvoje numatyta apie 200 tarptautinių renginių.
Kiekviena šalis iš tų renginių tikisi ir nemažai uždirbti, juk svečiai palieka pinigus viešbučiuose ir restoranuose, perka įvairių prekių ir kt. Todėl kol kas neatsisakoma rengti numatomų susitikimų su trečiosiomis šalimis Lietuvoje. Tai esą priklausys ir nuo Ispanijos, Lenkijos, Vengrijos bei Kipro, kurioms pirmininkaujant klostysis naujos tradicijos.
Ambicijos ir sveikas protas
Pirmininkavimas ES Tarybai kai kurių institucijų atstovams pasirodė neblogas pretekstas išpešti iš valstybės papildomų lėšų. Štai buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, nepaisydamas ekonominės krizės, pernai įtikinėjo, kad būtina pagaliau įsigyti padorų orlaivį, kuriuo Lietuvos pirmieji asmenys skristų į gausius pirmininkavimo renginius Briuselyje.
O štai Strateginio planavimo komitetas 2008 m. buvo priėmęs sprendimą rengiantis pirmininkavimui įsigyti naujas Lietuvos nuolatinės atstovybės ES patalpas Briuselyje. Tik šių metų sausį Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad naujo pastato nepirks.
“Dėl finansinės situacijos šio sprendimo nepavyks realizuoti. Trūkstamas darbo vietas ketiname įrengti pirmininkavimo laikotarpiui išnuomotose patalpose”, - aiškino A.Skaisgirytė-Liauškienė.
Konferencijų salių, kur būtų galima organizuoti ES aukščiausio lygio renginius, Lietuvoje nepakanka. Ankstesnė Vyriausybė ketino plėsti “Litexpo” - statyti apie 70 mln. litų vertės naują konferencijų korpusą. Šiandien kalbos apie tai pritilusios, sveikas protas beveik nurungė ambicijas.
Pasak viceministrės, premjero potvarkiu sukurta tarpžinybinė darbo grupė jau rengia pasiūlymus dėl konkrečių konferencijų centrų, kur būtų rengiami Lietuvos pirmininkavimo ES susitikimai. Savo išvadas ji turėtų pateikti dar šį pavasarį, o viešieji konkursai būtų rengiami 2011-2012 m.
Mokys už gerus pinigus
Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai taps nemenku iššūkiu maždaug 600 įvairius renginius organizuosiančių valstybės tarnautojų. Už neskelbiamas milijonines lėšas bus stiprinama jų kompetencija ir administraciniai gebėjimai.
A.Skaisgirytės-Liauškienės teigimu, “centralizuotai bus apmokoma apie 1400 su ES reikalais dirbančių valstybės tarnautojų”. Dalis jų - 178 - dalyvaus stažuotėse Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Briuselyje. Kiek tai kainuos, viceministrė neatsakė, tik paaiškino, kad išlaidos vieno asmens stažuotei negali viršyti teisės aktais nustatytų normų.
Vilniaus universitetui iš ES lėšų jau skirta 3 mln. litų aukščiausios kvalifikacijos vertėjams parengti. Didžioji lėšų dalis atiteks stambiausiems Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos aukštųjų mokyklų vertėjų rengimo centrams už lietuvaičių stažuotes. Per trejus metus Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedroje ketinama parengti apie 35 aukščiausios kvalifikacijos vertėjus, gebančius dirbti ES institucijose, konferencijose versti iš lietuvių į kelias užsienio kalbas.
Trūksta skaidrumo
Seimo Europos reikalų komiteto narys Vytautas Gapšys Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai lygino su olimpiada, nes esą iki galo taip ir neįmanoma suskaičiuoti, atsiperka renginys ar ne.
“Kai pirmininkavo, pavyzdžiui, prancūzai, jie organizavo daugybę renginių, galėjo tam skirti daugybę atstovų. O mes esame mažų valstybių grupėje, tad ir savo užmojais per daug švaistytis neturėtume, - dėstė Seimo narys. - Bet kaip politikui man svarbu, kad būtų aiškūs prioritetai, ko mes norime pasiekti pirmininkaudami, apibrėžtos struktūros, kurios sieks rezultato, ir kiek visa tai kainuos. Kol kas jokio skaidrumo nėra”.
Šiandienei valdančiajai koalicijai, kaip spėja V.Gapšys, 2013-ieji ne itin rūpi, nes 2012-ųjų pabaigoje Lietuvoje vyks nauji Seimo rinkimai, ir visiškai neaišku, ar kas nors iš dabartinio viceministrų korpuso išliks, mat jie neseniai tapo politinio pasitikėjimo pareigūnais.
“Atėjus naujiems ministrams, viceministrams, perimamumas gali nutrūkti, ES srityje nedirbusiems pasirengti bus sudėtinga. Kas temps? Žemesnio rango valdininkai? Aišku, gavę nurodymą dirbti, jie dirbs, bet kokie bus rezultatai?” - neslėpė abejonių V.Gapšys.
Anot jo, ir valstybės tarnautojų mokymams ES pinigus leisti reikėtų ne bet kaip ir ne bet kam.
“Kuo daugiau jų mokysi, tuo brangiau kainuos. Bet rezultatų tai dar negarantuoja, - įsitikinęs Seimo narys. - Labai svarbi žmonių motyvacija. Mat gali būti taip, kad mielai nuvažiuos du kartus į Briuselį, dar į kokią Ispaniją, pasižiūrės, o paskui pareikš: išeinu motinystės ar tėvystės atostogų... Mano žiniomis, nemažai valdininkų ketina apskritai palikti tarnybą prieš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžią, nes baiminasi gresiančių nežmoniškų darbo krūvių”.
Komentarai
Rimantas SMETONA, Seimo narys
Pirmiausia stebina tokios didelės galimos pirmininkavimo kainos žirklės nuo 207 iki 690 milijonų litų. Laikas jau būtų žinoti tiksliau ir tas žirkles sumažinti. Antra, nebūtina mums vaikytis turtingesnių šalių. Žinant šiandienę savo ekonominę padėtį ir prastas galimybes dar keletui metų į priekį, reikėtų tą biudžetą paspausti.
Aišku, ši garbė ir pareiga pirmininkauti ES Tarybai Lietuvai reikalinga. O išnaudoti ją būtina ūkiškai, tvarkingai viską susiskaičiavus. Manau, kad mums derėtų kuo daugiau renginių pritraukti į Lietuvą, kad ne tik politikai galėtų pasirodyti prieš Europą, bet galėtų uždirbti ir mūsų verslas - kavinės, viešbučiai. Tuomet ir į biudžetą dalis tų lėšų per mokesčius grįš. Gal čia ir ne tas atvejis, kur labai daug kas sugebėtų pasišildyti nagus, kaip Europos kultūros sostinės projektas, bet iš klaidų pasimokyti irgi neprošal.
Valentinas MAZURONIS, Seimo narys
Iš noro pasirodyti, o gal ir visai kitų interesų vedami, kai tik organizuojamas koks tarptautinis renginys, mes puolame leisti pinigus brangiems daiktams arba statyboms ir renovacijoms. Pernai vasarą Lietuvoje vyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos (ESBO PA) sesija. Nesakau, gal jau ir reikėjo Seimo trečiųjų rūmų salę pagražinti, istorinėje Kovo 11-osios salėje naują vėdinimo sistemą įrengti. Gal reikėjo ir naujos kompiuterinės technikos ir dauginimo aparatų. Bet kam per patį sunkmetį pirkti 10 naujų “Mercedes-Benz” automobilių?
Lyg nebūtų kuo tarptautinės organizacijos prezidento, generalinio sekretoriaus, kitų garbingų svečių vežioti. O tas malonumas Lietuvai kainavo 1,24 mln. litų. Mes siūlėme tuos automobilius parduoti ir grąžinti pinigus į valstybės biudžetą.
Alia ZINKUVIENĖ, “Respublika”
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą