Premjeras: vargu ar pasaulyje yra kita tokia valstybė, kurioje sudaromos tokios geros sąlygos kaip lenkų mokiniams

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius laiške Lenkijos Premjerui Donaldui Tuskui pabrėžia tautinių mažumų švietimo jų gimtąja kalba svarbą. Pasak A. Kubiliaus, vargu ar pasaulyje yra kita tokia valstybė, be Lenkijos, kurioje sudaromos tokios geros sąlygos lenkų vaikams gauti švietimą savo gimtąja kalba.

Lenkijos ambasadoriui perduotame Premjero laiške pažymima, kad lenkų tautybės piliečiai Lietuvoje gali gauti visavertį ugdymą gimtąja ir valstybine lietuvių kalba pagal geriausius tarptautinės praktikos pavyzdžius. "Iš viso Lietuvoje veikia 100 mokyklų ir Lenkijos Balstogės universiteto filialas, kur dėstoma lenkiškai, todėl Lietuvoje išsilavinimą lenkų kalba galima gauti nuo vaikų darželio iki universiteto", - pažymima Lenkijos Vyriausybės vadovui adresuotame laiške.

Premjeras A. Kubilius taip pat atkreipė dėmesį, kad tautinių mažumų mokykloms Lietuvos Vyriausybė yra nustačiusi gerokai palengvintas klasių komplektavimo sąlygas, siekdama, kad, net ir sumažėjus vaikų skaičiui, nebūtų uždaromos mokyklos, kuriose mokinių ugdymas vyksta tautinių mažumų kalbomis.

Pasak Vyriausybės vadovo, tautinėms mokykloms, lyginant su lietuviškomis, nustatytas 20 proc. didesnis mokinio krepšelis, o nuo 2013-ųjų bus atsižvelgiama į mokytojų ir mokinių prašymus ir taikomos lanksčios egzamino rezultatų vertinimo sąlygos vaikams, kurių gimtoji kalba yra ne lietuvių.

Ministras Pirmininkas A. Kubilius dar kartą užtikrino Lenkijos Premjerą D. Tuską, kad Lietuva, vadovaudamasi geranoriškumo ir tarpusavio pasitikėjimo dvasia, yra pasirengusi konstruktyviai spręsti visus dvišalių santykių klausimus.

Lietuvos Vyriausybės vadovas tikisi artimiausiu metu susitikti su Lenkijos Premjeru ir aptarti abiejų šalių bendradarbiavimo aktualijas.

Kaip ELTA jau skelbė, protestuodamos prieš lietuvių kalbos egzamino suvienodinimą ir dvikalbio ugdymo įvedimą, Lietuvos tautinių mažumų mokyklos rugsėjo 2 dieną Vilniuje rengia mitingą prie Prezidentūros ir skelbia streiko akciją.

Nesulaukus politikų reakcijos, žadama, kad tautinių mažumų mokyklų vienuoliktų klasių moksleiviai teiks ieškinius teismams. Rengėjų duomenimis, paramą streikui jau pareiškė apie 70 tautinių mažumų mokyklų komitetai.

Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo pirmininkas Miroslavas Šeibakas sako, kad streiką rengia tautinių mažumų mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai ir jų tėvai, siekdami apginti savo teisę į mokymą savo gimtąja kalba. Kiek truks streikas, jo rengėjai neįvardija, neva tai priklausys nuo politikų noro įsiklausyti ir užmegzti dialogą.

"Vienas iš dalykų, prieš kuriuos protestuojame, tai lietuvių kalbos egzamino lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose suvienodinimas jau po dvejų metų. Mūsų vaikai įveliami į nepatikrintą eksperimentą, nors aiškiai neigiamai apie naują tvarką yra pasisakę mokslininkai sociologai, lituanistai. Su naująja tvarka iš principo yra keičiamas tautinių mažumų mokyklų funkcionavimas Lietuvoje, įvedamas dvikalbis mokymas be jokių išlygų. Tai visiškai naujos švietimo taisyklės, kurios nebuvo derintos su tautinėmis mažumomis", - kalbėjo M. Šeibakas.

Pasak jo, senajame Švietimo įstatyme teisė tautinėms mažumoms pasirinkti savo gimtąją kalbą buvo įvardijama kaip vertybė, o naujajame įstatyme šios teisės nebelieka.

Naujų mokslo metų išvakarėse švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius išsiuntė apie 26 tūkst. laiškų tautinių mažumų atstovams jų gimtąja kalba, kuriuose aiškina naują mokymo ir egzaminų tvarką. "Tikimės, kad ministras nenukentės dėl nevalstybinės kalbos (lenkų ir rusų) vartojimo laiškuose, kurių išsiuntimas irgi turbūt nemažai kainavo..." - ironizavo streiko akcijos rengėjai ir juos remiantys politikai.

Naujos redakcijos Švietimo įstatymu, ministro teigimu, siekiama tautinių mažumų jaunimui sudaryti palankesnes sąlygas mokykloje išmokti valstybinę kalbą ir geriau integruotis į visuomenę bei siekti karjeros Lietuvoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė naujųjų mokslo metų išvakarėse teigiamai įvertino Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas priemones, padėsiančias sklandžiau įgyvendinti naują Švietimo įstatymą mokyklose tautinės mažumos kalba ir mišriose mokyklose. Siekiant stiprinti mokymą lietuvių kalba, šios mokyklos gaus 21 proc. didesnius krepšelius negu kitos mokyklos. Be to, jos bus aprūpintos papildomais vadovėliais, joms yra numatytos brandos egzamino vertinimo lengvatos, mokytojams vasarą buvo surengti papildomi kvalifikacijos kėlimo kursai.

Nors Prezidentė, jos patarėjos žodžiais, pabrėžė, kad Lietuvoje tautinių mažumų padėtis yra ypač gera, o tautinių mažumų švietimo sistema laikoma apskritai viena geriausių Europoje, vis dėlto šalies vadovė priminė Švietimo ir mokslo ministerijai, kad ji turinti laikytis susitarimų dėl pereinamojo lietuvių kalbos brandos egzamino vertinimo laikotarpio.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 136 bendrojo lavinimo mokyklose Lietuvoje rusų ir lenkų kalbomis mokosi beveik 30 tūkst. moksleivių.