Prezidentą sugniuždė Neringos žaizdos

Vizitai

Vakar šalies vadovui Valdui Adamkui emociškai buvo viena sunkiausių dienų - išvydęs gaisro suniokotą Neringos mišką prezidentas sunkiai tramdė emocijas.

"Širdį suspaudė. Vaizdas yra žiauresnis nei teko matyti televizijos ekranuose ar spaudoje. Net nežinau, kiek truks dešimtmečių, kol galėsime pasidžiaugti atsodintu mišku", - išlipęs iš karinio sraigtasparnio Alksnynėje sakė V. Adamkus.

Politikas pareiškė, kad to, kas įvyko, materialiai neįmanoma vertinti ir pridūrė, jog turi būti rasta tiek lėšų, kiek reikės miškui reanimuoti.

Nustatyta, kad tiksliai sudegė 235,66 ha Smiltynės miško.

Kaltininkų neieškojo

V. Adamkus į Kuršių neriją atskrido karinių oro pajėgų sraigtasparniu, kuris apsuko keletą ratų virš išdegintų Smiltynės miško plotų.

Vėliau šalies vadovas automobiliu nuvyko apžiūrėti degimviečių Baltijos jūros pusėje.

V. Adamkus atrodė nusiminęs ir neslėpė apmaudo.

"Tai daugiau nei materialinis nuostolis. Lietuva ir taip nedaug turi tokios natūralios gamtos grožybių, kaip Neringoje. Buvo kuo didžiuotis ne tik mūsų valstybėje, bet ir pasaulyje. Gaisras Kuršių nerijoje - pasaulinio masto nuostolis. Sunku rasti žodžių, ypač man, kuris dešimtmečius rūpinausi gamta", - teigė prezidentas.

Jis pripažino, kad greitai išdegusio miško nepavyks atkurti.

"Tačiau noriu užtikrinti, kad esu čia ne ieškoti kaltininkų, ne ką nors kaltinti, o susėsti su visais atsakingais pareigūnais ir pagalvoti apie ateitį bei bandyti užkirsti bet kokius kelius, kad tokia nelaimė daugiau nebepasikartotų. O jei ir įvyktų, kad sugebėtume kontroliuoti", - teigė valstybės vadovas.

"Kas darosi?"

"Vakarų ekspresui" pasidomėjus, ką pats, kaip buvęs gamtosaugininkas, galėtų patarti sudėtingoje situacijoje, V. Adamkus siūlė pasinaudoti pasauline praktika.

"Patarti nieko negaliu, nes reikia susėsti ir pažiūrėti, kokia yra pasaulinė praktika. Mano vienintelis nusistatymas - neskaičiuoti, kiek kainuos miško atkūrimas. Tokie dalykai pinigais nematuojami. Turim surasti pinigų, o jei jų pritrūks - nukirsime kurią nors šaką, kur dar galima palaukti", - sakė V. Adamkus.

Tai, kad lėšų miško atsodinimui neturėtų pritrūkti, neoficialiai patvirtino ir Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius.

Prezidentas teigė pasitikintis specialistais, kurie nustatys, kuo ir kada tikslingiausi apželdinti išdegusius plotus.

"Bet kas darosi Lietuvoje? Šiemet per nepilną pusmetį Lietuvoje jau įvyko daugiau gaisrų nei pernai per visus metus! Ar tai sąmoningi padeginėjimai, ar mūsų pačių klaidos? Turime užkirsti kelią Lietuvos žmonių ir gamtos turto naikinimui. Negalime leisti, kad pradėtų degti sodybos, miesteliai, kai atimama žmonių viltis gyventi", - svarstė šalies vadovas.

V. Adamkus vakar taip pat lankėsi ir gaisro nusiaubtame Švėkšnos miestelyje Šilutės rajone.

Klimatas sausėja

Ką daryti su išdegusiais Smiltynės miško plotais, sprendžia atsakingos institucijos bei specialiai sudaryta komisija Aplinkos ministerijoje.

Anot aplinkos ministro Arūno Kundroto, situacija yra labai sudėtinga, nes tokio didelio gaisro nėra buvę jau daug metų.

"Yra apie ką pamąstyti tiek dėl pasekmių likvidavimo, tiek apie ateities perspektyvas. Tai nėra paprastas sprendimas, kad būtų galima greitai atkurti mišką ir po kelių metų vėl išvysti žalią juostą. Čia reikia labai apgalvotų sprendimų", - sakė aplinkos ministras.

A. Kundrotas pabrėžė, kad katastrofa Kuršių nerijoje skatina susimąstyti ir apie globalines tendencijas.

"Privalome žvelgti į vykstančius pasaulinius procesus dėl klimato kaitos. Sausesni, karštesni periodai tęsiasi vis ilgiau. Turime mokytis iš portugalų ar ispanų, kurie dėl to turi didelių problemų. Nebeužtenka tradicinio požiūrio, nes visi miškotvarkos planai buvo padaryti, laikomasi priešgaisrinių reikalavimų. Vertinant dabartinę situaciją bei ateities perspektyvas dėl ilgesnių sausų periodų, būtina imtis kitokių, naujų priešgaisrinių sprendimų", - teigė A. Kundrotas.

Jis užsiminė, kad šiuo metu yra suplanuoti keturi pagrindiniai darbai. Šiandien Aplinkos ministerijos komisija turėtų padaryti sprendimą dėl neatidėliotinų darbų užkertant kelią galimam naujam gaisrui.

Vėliau bus atliekami įvykusio gaisro likvidavimo darbai, o iki šio rudens bus peržiūrėti miškotvarkos priešgaisrinės saugos planai, pasiremta ekspertų iš užsienio siūlymais.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė teigė, kad šiuo metu Neringoje visą laiką budi specialistai.

"Mažų ugnies židinukų atsiranda, keletą užfiksavome savaitgalį. Kol nepalis, situacija nesikeis. Visus vertinimus palieku mokslininkams. Aš manau, kad priešgaisrinių reikalavimų buvo laikomasi", - sakė parko vadovė.

Nieko konkretaus dėl miško atsodinimo darbų negalėjo pasakyti ir Smiltynės girininkas Algimantas Laurinaitis: "Siūlau palaukti. Pirma reikia išvalyti tą plotą, tada žiūrėti", - sakė jis.

Denisas NIKITENKA