Prezidentas sutiko, jog politikai turi padėti Klaipėdos uostui

Tranzitas ir politika

Susipažinęs su Klaipėdos uostu, jame veikiančiomis krovos kompanijomis, Lietuvos Respublikos prezidentas Rolandas Paksas juokais pripažino, kad "Europa be Klaipėdos - Europa be ateities".

Jis sutiko su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio pasakytais žodžiais, kad mūsų šalies uostamiestis, vienintelis jūrų uostas moderniu tapo tik vietinių verslininkų ir miesto bei apskrities vadovų dėka. "Laikas prisidėti ir politikams, sprendžiantiems tarpvalstybinius reikalus, kad tranzito verslui būtų sudarytos pačios palankiausios sąlygos, - sakė R. Paksas. - Nenormalu, kad Baltarusijos verslininkai savo krovinius gabena per Latvijos uostą Ventspilį, nors per Klaipėdą būtų ir arčiau, ir pigiau. Ši situacija nedaro garbės politikams. Baltijos jūros regionas turi galimybę tapti sparčiausiai besiplėtojančių ES. Tačiau tam vietinių verslininkų ir politikų pastangų neužteks". Lietuvos Respublikos vadovas yra ne kartą yra pareiškęs, jog Klaipėdos jūrų uosto plėtra yra Lietuvos ekonominis prioritetas. Prezidento įsitikinimu, vartų į Baltijos jūrą privalumai turi būti maksimaliai išnaudoti. Prezidento teigimu, susitikimuose su uosto ir miesto vadovais, lankantis krovos kompanijose "Klasco", "Bega", jis pamatė pavyzdingai tvarkomas įmones, o į jų vadovų išsakytas pastabas valdžios atžvilgiu reagavo labai tolerantiškai: "Neišgirdau nieko tokio, kas prieštarautų mano paties nuomonei." Jis pritarė uostininkų minčiai, kad santykiai su Baltarusija turėtų būti plėtojami kitokiu būdu, kadangi nesant politinių ryšių, nebus ir ekonominių santykių. Šiuo metu Latvijos uostuose per metus perkraunama apie 4 mln. tonų Baltarusijoje pagamintų trąšų, o Klaipėdoje - apie 800 tūkst. tonų. Susitikime su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) nariais asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis šalies vadovą supažindino su uostu, jo problemomis. A. Kuzmarskio teigimu, šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krova viršys 20 mln. tonų. Techninės galimybės leidžia perkrauti 35 mln. Tačiau šią plėtrą pristabdo palyginti menkos geležinkelių galimybės. O juk būtent geležinkeliu į uostą gabenama apie 85 proc. krovinių. Todėl A. Kuzmarskis iškėlė ir geležinkelio aplinkkelio idėją. Nutiesus atšaką nuo Kretingos iki Rimkų, aplenkiant Klaipėdą, būtų sumažinta pavojingų krovinių gabenimo rizika, traukiniai važiuotų greičiau, o avarijos atveju Klaipėdos uosto darbas nebūtų paralyžiuotas. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") komercijos direktorius Vilius Aksinavičius kalbėdamas apie daug diskusijų sukėlusį projektą 2K (Klaipėda-Kaliningradas) pabrėžė, kad tai yra ekonominis, o ne politinis projektas. Tačiau ir jo veiklai paspartinti reikėtų daugiau politikų pastangų. Mat šiuo metu į Kaliningradą kroviniai gabenami 15-35 JAV dolerių už toną mažesniu tarifu nei į Klaipėdos uostą. Todėl nenuostabu, kad krova Kaliningrade nuo 2000 m. gerokai padidėjo, o Klaipėdoje per tuos metus krovinių iš Rusijos sumažėjo. Todėl jei Klaipėdoje nebus tranzitinių Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Kazachstano krovinių, sunku bus kalbėti apie perspektyvas, - reziumavo kolegos mintį LJKKA prezidentas A. Kuzmarskis.

Mindaugas MILINIS