Prezidentė: kaltieji dėl lėktuvo katastrofos turi keliauti į Hagos tribunolą

„Tam turi būti padarytas galas. Visos europinės valstybės turi suprasti, kad po tokios brutalios agresijos prieš lėktuvą, mes, [europiečiai], turime sustabdyti savo politikos mistralizaciją“, – sako šalies vadovė.

– Prezidente, vykstate į Varšuvą, regiono vadovų susitikimą. Kokius klausimus ketinate aptarti?

– Tai – trumpas vizitas, kuriame dalyvaus trijų Baltijos šalių prezidentai, Višegrado šalių – Vengrijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos – ir Rumunijos bei Bulgarijos prezidentai. Tai – trumpas susitikimas, skirtas suderinti mūsų pozicijas, tiek pasiruošiant NATO susitikimui rudenį dėl mūsų regiono apginamumo klausimų, tiek reaguojant į dabartinę situaciją Rytų Ukrainoje, ypač po lėktuvo numušimo. Matome tiesioginę brutalią agresiją prieš civilius žmones. Bendra pozicija – būtina, nes jau rugpjūčio gale vėl susitiksime Europos Taryboje, spręsime ir dėl tam tikrų papildomų sankcijų paketo bei toliau formuosime europinę vadovybę. Taigi šie – pagrindiniai ir svarbiausi klausimai, kurie dabar mums tampa kasdien vis aktualesni.

– Ar tai – planuotas susitikimas, ar vis dėlto jam turėjo įtakos įvykiai Ukrainoje?

– Taip, jis iš esmės vyks dėl geopolitinės situacijos Europoje ir aplink mūsų regioną, nes dalis Višegrado šalių su Ukraina ribojasi tiesiogiai. Mes su ja tiesiogiai nesiribojame, bet ribojamės su postmoderniu agresoriumi, t. y. Rusija, kuri ne tik vykdo agresyvius veiksmus Ukrainoje, bet ir grasina Baltijos regionui bei Lenkijai. Matome naikintuvų skrydžius, povandeninių laivų veiklą, Kaliningrado srityje – įvairias karines pratybas bei ginkluotės, sunkiųjų raketų „Iskander“ dislokavimą ir t. t. Taigi ta grėsmė prie mūsų artėja labai tiesiogiai, todėl būtina, kad per NATO metinį susitikimą rudenį būtų dar kartą peržiūrėti ir atitinkamai pakoreguoti mūsų apginamumo planai. Taip pat būtina užtikrinti ilgalaikio saugumo priemones, t. y. sutarti dėl konkrečių atgrasymo priemonių: oro, sausumos ir jūrų pajėgų ilgalaikio buvimo mūsų regione, Baltijos valstybėse ir Lenkijoje. Taigi turime būti pasiruošę, kad nereikėtų su agresoriumi turėti tiesioginių reikalų. Tam būtinos atgrasymo priemonės, turime būti visiškai pasiruošę, tai yra daug pigiau negu gintis nuo tiesioginės agresijos.

– NATO viršūnių susitikime rugsėjį svarbus dėmesys turėtų būti skiriamas Aljanso santykiams su Rusija. Įvykiai Ukrainoje po Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofos – vis dramatiškesni. Ar šiandien galime spėti, kaip toliau klostysis NATO ir Rusijos santykiai?

– Nenorėčiau spėlioti, nes dabar tas spėliojimas tikrai neturi rimtesnio pagrindo. O ir numatyti tai, kas vyksta arba įvyko, sveiku protu buvo tikrai neįmanoma. Tenka tik apgailestauti, kad XXI a. Europoje atsirado šalis, kuri naudoja politikos mišinį, neonacių ir Stalino laikotarpio metodus, agresyvius kaimynų atžvilgiu. Ir, aišku, tokiai politikai, tokiai agresijai būtinas vieningas atsakas, nes kitaip agresorius eis toliau.

Na, o kol kas matome europinės politikos mistralizaciją, t. y. požymius, kai vertybės ir saugumas paminamas dėl pelno, kai veikia priemonės „pirk ir valdyk“. Išties tam turi būti padarytas galas. Visos europinės valstybės turi suprasti, kad po tokios brutalios agresijos prieš lėktuvą, mes, [europiečiai], turime sustabdyti savo politikos mistralizaciją. Anksčiau sakydavome – šrioderizacija. Šiandien matome, kaip Rusijai parduodama karinė technika ir technologijos. Ir tai tikrai negali būti toleruojama tokiomis sąlygomis.

– Jūs sakote, kad susitikimas žada būti trumpas, o jo pagrindinis tikslas – suderinti valstybių pozicijas. Tai kiek tos pozicijos yra skirtingos?

– Na, kuo toliau nuo ginkluoto konflikto sienos, kuo toliau nuo Rusijos, tuo, be abejo, šalys elgiasi kiek atsargiau, ir grėsmė joms yra tolimesnė. Kai kurios labiau priklauso nuo ekonominių santykių, ryšių, prekybos ir ypač jaučia energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Aišku, tos šalys taip ryškiai neišsako savo pozicijos, joms grėsmė nėra tiesioginė. Bet, jeigu Europos valstybės ir toliau elgsis taip neryžtingai kaip elgėsi iki šiol, tai galima įvardinti kaip tiesioginį kvietimą agresoriui būti dar agresyvesniam ir eiti toliau. Taip 1930 m. nebuvo sustabdytas nacizmas, taip dabar mes matome didžiarusišką šovinizmą, agresyvų didžiarusišką šovinizmą, kuris virsta tokiais rezultatais, kaip ataka prieš civilius lėktuvus. Tai, aišku, yra atvira agresija prieš visą Europos Sąjungą, prieš visas europines valstybes, prieš žmoniškumą. Ir tie, kas organizavo, kas užsakė ir kas tiekė ginklus, turi atsakyti Hagos tribunole.