Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo iš naujo apsvarstytas Miškų įstatymo pataisas, kurios neleis niokoti ir urbanizuoti miškų bei garantuos visuomenei laisvą priėjimą prie jų.
Miško pavertimas kitomis naudmenomis ir skaidymas į smulkias valdas, pasak Prezidentės, turi būti ypač reta išimtis, kaip tai yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas.
Seimui pritarus Prezidentės veto, Miškų įstatyme neliko galimybės miškuose vykdyti privačias statybas, neribotai skaidyti miškus į mažesnes nei 5 ha valdas bei išsaugota prievolė atkurti iškirstą mišką ar sumokėti už tai piniginę kompensaciją.
Pasirašytu įstatymu taip pat pasiektas vienas svarbiausių pradinių tikslų - sukurtos realios prielaidos strateginių valstybės projektų įgyvendinimui.
Miškai - visos Tautos turtas, todėl Miškų įstatymas, pasak Prezidentės, turi tarnauti visuomenės, viešajam, o ne atskirų asmenų interesams.
Seimas ketvirtadienį pritarė Prezidentės D. Grybauskaitės veto Miškų įstatymui ir priėmė įstatymą su šalies vadovės teiktomis pataisomis ir pasiūlymais.
Už tokį sprendimą balsavo 75 parlamentarai, prieš - 5, susilaikė - 22.
Miškų įstatyme nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas yra pažymėjęs, kad, šalies vadovės nuomone, toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, išimtiniai, tai negali tapti paplitusiu reiškiniu.
Seimo gegužės 17 dienos priimtame įstatyme buvo nustatyti septyni išimtiniai atvejai, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis. Vienas iš jų - buvusioms sodyboms atstatyti privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus. Seimas, pritardamas šalies vadovės veto, nusprendė atsisakyti šio išimtinio atvejo.
Nuspręsta išimtinius atvejus, kai miško žemė galės būti paverčiama kitomis naudmenomis, taikyti: valstybinės svarbos objektams įrengti; inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės eksploatuoti šių iškasenų ne miško žemėje; krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti; atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės formuoti tokias teritorijas ne miško žemėje.
Seimas taip pat pritarė Prezidentės D. Grybauskaitės siūlymui sumažinti atvejų skaičių, kai privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė galėtų būti skaidoma į mažesnius nei 5 ha plotus, panaikinti nuostatą nereikalauti įveisti mišką arba sumokėti piniginę kompensaciją už tą kitomis naudmenomis paverčiamos žemės dalį, kurioje ne trumpesniam kaip 20 metų laikotarpiui formuojami atskirieji želdynai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą